Moderatorius: Katinas

Parašė bevardo
#94077 Sveiki, cia kazkada narsiau po interneta ir radau sita straipsneli, mane jis uzkabino ir issisaugojau. Manau daugeliui jis patiks, o gal net pades. Malonaus skaitymo! :)

Straipsnis:

Žūtbūtiniai reikalavimai – nerimo šaltinis

A. Ellis teigia, kad iracionalios mintys dažniausiai remiasi žūtbūtinėmis prievolėmis, būtinybėmis, reikalavimais. Nepaisydama aplinkybių ir laiko, aš privalau padaryti gerai ir laimėti bendradarbių pritarimą. Tokie reikalavimai keliami sau ("Man turi pasisekti darbe. Privalau puikiai pasirodyti šiame projekte") arba kitiems žmonėms ("Kiti privalo man padėti, kiti privalo mane gerbti ir mylėti"). Pirmu atveju apima nusivylimas, nevisavertiškumo jausmas, antruoju – kyla pyktis, įniršis. O neišpildomi šie reikalavimai labai dažnai…

Kartais mūsų norai ir reikalavimai būna taip susipynę, kad sunku juos atskirti. Atkreipkite dėmesį – veikiausiai iracionalios mintys jus užvaldė, jeigu:

* Tikite, kad esate nieko verta nevykėlė ("Privalau išlaikyti egzaminą, antraip būsiu žlugusi asmenybė!").

* Dėl savo nesėkmių žeminate ar niekinate kitus ("Onutė privalo man padėti, o jei ne, tegul ta bjaurybė eina velniop!").

* Baisitės ir save gąsdinate ("Siaubinga, kaip blogai elgiuosi su kolegomis").

* "Negaliu to pakęsti" ("Nepakęsiu, kad su manimi taip elgtųsi. Aš to neištversiu!").

* Laikotės "viskas arba nieko", "juoda arba balta" taisyklių ("Aš niekam tikusi, todėl niekas gyvenime man niekada nesiseks, po tokios nesėkmės galiu iškart ieškotis kito darbo…").

Kaip šias mintis pakeisti racionaliomis? A. Ellis siūlo... su savimi pasiginčyti.

Ar jūs mintys atitinka realybę?

Dažnai mūsų iracionalios mintys neatitinka tikrovės. Jei jus graužia iracionali mintis, kad bendradarbiai žūtbūt privalo jumis žavėtis, atkakliai savęs klauskite: "Kodėl jie privalo manimi žavėtis? Dėl kokios priežasties turiu jiems patikti?"

Atsakymas yra negailestingas – kiti žmonės gali pasirinkti mus mėgti, tačiau visai neprivalo to daryti, kaip ir mes neprivalome visų mėgti. Yra priežasčių, kodėl bendradarbiai galėtų jūs mėgti, pavyzdžiui, esate graži ar protinga, tačiau vienam ar kitam žmogui vis tiek galite nepatikti, nepaisant jūsų išvaizdos, intelekto ar didelio entuziazmo. Kitų žmonių pasirinkimai nebūtinai yra tokie kaip mūsų reikalavimai.

Tikindami save, kad žmonės privalo jus mėgti, nusprendžiate, jog baisu, neištveriama, kai kam nors neįtinkate! Ir vėl – ar ši mintis realistiška? Ar tikrai tai mirtinas atvejis? Ar tikrai niekada nebūsite laiminga, jei Petras iš tiekimo skyriaus jumis nesižavės? Pagrindinė priežastis, kodėl jūs negalite būti laiminga, yra ta, jog jūs taip galvojate, bet ne dėl to, kad kažkas jūsų nemėgsta.

Ar šios mintys man naudingos ar žalingos? Kur jos mane veda? Paklauskite savęs: kur ši mintis mane nuves, jei aš jos atkakliai laikysiuosi? Kokie bus rezultatai? Ar tapsiu laimingesnė? Ar tikrai bus siaubinga, jei darbe suklysiu? Būsiu be galo susirūpinusi, kol nebūsiu 100 proc. įsitikinusi, kad viską padariau teisingai, tačiau ir tada nerimausiu, nes vis bijosiu, kad vadovui mano darbas netiks. Akivaizdu, kad iracionalios mintys atneša daugiau skausmo ir žalos negu naudos.

Galvokite racionaliau:

* Griežtus reikalavimus pakeiskite norais, pageidavimais, troškimais.

* Baisėjimąsi, savęs smerkimą pakeiskite situacijos įvertinimu: "Deja, tai blogai."

* Ugdykite toleranciją: "Man nepatinka, tačiau ištversiu."

* Atsisakykite globalaus savęs ir kitų vertinimo: "Aš ar kiti – visi mes esame klystantys žmonės."

Efektyvesnis savęs ir kitų vertinimas

Pasak A. Ellis, žmogaus iracionalų mąstymą sukelia sąlyginė savigarba, kitaip sakant, dažnas iš mūsų save gerbia tik su sąlyga, kad gerai elgiamės ir mums pritaria, su mūsų nuomone sutinka kiti žmonės. Mūsų savigarba labai dažnai priklauso nuo to, kaip mus vertina kiti.

Toks požiūris nepadeda jaustis geriau. Visų pirma esame klystančios būtybės, neretai pasielgiame blogai. Antra, net jei visada elgtumėmės tik gerai, vis tiek atsirastų žmonių, kuriems nepatiktume. Trečia, net jei mane visi mėgsta šiandien, iš kur žinau, kad aplinkinių meilė neapleis rytoj? Sąlyginė savigarba visada yra abejotina ir sukelia nerimą, nevisavertiškumo jausmo išgyvenimą.

Todėl drąsiai rinkitės savo tikslus ir troškimus, o savo mintis, jausmus, veiksmus vertinkite kaip "gera (efektyvu)" ir "bloga (neefektyvu)" pasirinktų tikslų atžvilgiu. Reikia vertinti elgesį, ne savo asmenybę! Derėtų sau sakyti: "Siekdamas savo tikslų, kartais elgiuosi neefektyviai (blogai tikslo atžvilgiu), tačiau kaip žmogus nesu dėl to blogas." Lygiai taip pat reikėtų vertinti ir kitus žmones. Įvertinkite, jei žmogus yra "neteisus" ar "nesąžiningas", tačiau neklijuokite jam melagio ar neišmanėlio etiketės.

"Nerimas dažnai kyla iš savęs, kaip asmenybės, niekinimo. Taip pat nerimas kyla iš kitų žmonių niekinimo. Nerimas, kartu ir pyktis priklauso tai pačiai filosofijai. Kai pasiduodi nerimui – sukyla pyktis, kai pasiduodi pykčiui – atsiranda nerimas. Abu jausmai kyla dėl per didelio kategoriškumo, kad žmonės esą jokiu būdu negali elgtis blogai, o jei taip elgiasi, juos reikia pasmerkti."
Vartotojo avataras
Parašė linn
#94093 na taip sis straipsnis naudingas,visiska tiesa kad nerimas ir pyktis yra abu kartu..nes kai as pradedu nerimauti tada pradedu pykti..o kai pradedu pykti tai pradedu nerimauti ir tuo labiau esu labai kategoriska ir pas ane viskas juoda arba balta...
Vartotojo avataras
Parašė Medeja
#94228
linn rašė:na taip sis straipsnis naudingas,visiska tiesa kad nerimas ir pyktis yra abu kartu..nes kai as pradedu nerimauti tada pradedu pykti..o kai pradedu pykti tai pradedu nerimauti ir tuo labiau esu labai kategoriska ir pas ane viskas juoda arba balta...


o man nerimas su pykciu nesusije. as beveik niekad nejauciu pykcio, tik kartais pykdavau ant savo sesers ir tevo. manyje visai kitokie jausmai, susije su nerimu. tai - baime ir nuoskauda
Vartotojo avataras
Parašė Auksinezuvele
#94292
Medeja rašė:
linn rašė:na taip sis straipsnis naudingas,visiska tiesa kad nerimas ir pyktis yra abu kartu..nes kai as pradedu nerimauti tada pradedu pykti..o kai pradedu pykti tai pradedu nerimauti ir tuo labiau esu labai kategoriska ir pas ane viskas juoda arba balta...


o man nerimas su pykciu nesusije.
as beveik niekad nejauciu pykcio, tik kartais pykdavau ant savo sesers ir tevo. manyje visai kitokie jausmai, susije su nerimu. tai - baime ir nuoskauda


Arba jauti arba nejauti pykcio - jei supykai karta, tai tas pat kas 100 kartu

O po nuoskauda ir baime slypi pyktis...ego labai isradingas...
Jau is anksciau zinom, kad tau gerai sekasi paciai sau priestarauti...verta pamastyti sia kryptimi
Vartotojo avataras
Parašė Medeja
#94310 taip. taigi.
Vartotojo avataras
Parašė simili
#100603
linn rašė:na taip sis straipsnis naudingas,visiska tiesa kad nerimas ir pyktis yra abu kartu..nes kai as pradedu nerimauti tada pradedu pykti..o kai pradedu pykti tai pradedu nerimauti ir tuo labiau esu labai kategoriska ir pas ane viskas juoda arba balta...

:super labai patiko straipsnis
Parašė bevardo
#100988 dziaugiuosi:)
Vartotojo avataras
Parašė simili
#101056 gal dar ka panasaus radai?
Parašė bevardo
#101258 kai rasiu butinai pakopinsiu sitame forume;)

beje, man sitame straipsnyje labai uzkabino sita mintis "Nerimas dažnai kyla iš savęs, kaip asmenybės, niekinimo. Taip pat nerimas kyla iš kitų žmonių niekinimo."

manau visi kazkiek niekiname tuos, kurie blogiau elgiasi nei mes ir tai tikriausiai taip pat sukelia nerima.
Vartotojo avataras
Parašė sumersara
#126956 Idomus ir naudingas straipsnis!
Labai patiko patarimai kaip islaikyti racionalu mastyma ir nepulti i krastutinumus :super
Vartotojo avataras
Parašė Edena
#128998 Man labiausia patiko pasakymas : "Reikia vertinti elgesi, o ne savo asmenybe". Tikru tikriausia tiesa. Nors ir zinau, kad nuolat nerimaudama ir besikapstydama po praeiti ir nuolat save esdama elgiuosi blogai, visviena esu isikandus nuomones, kad kaip asmenybe esu niekam tikusi. Nors, jei pradeciau keisti savo elgesi, pasikeistu ir mano asmenybe. Deja kolkas sukuos uzdaram rate. :vovere
Parašė bevardo
#129139
Edena rašė:Man labiausia patiko pasakymas : "Reikia vertinti elgesi, o ne savo asmenybe". Tikru tikriausia tiesa. Nors ir zinau, kad nuolat nerimaudama ir besikapstydama po praeiti ir nuolat save esdama elgiuosi blogai, visviena esu isikandus nuomones, kad kaip asmenybe esu niekam tikusi. Nors, jei pradeciau keisti savo elgesi, pasikeistu ir mano asmenybe. Deja kolkas sukuos uzdaram rate. :vovere


Man ir sitas pasakymas labai patiko:)
Parašė Epinette
#131461 Kartais taip norėtųsi, kad kas įkištų pagalį į tą besisukantį voverės ratą ir kad galėčiau iškristi pagaliau iš jo. Bet to kažko nėra, o pati dabar negaliu.
Parašėdragonfly
#222182 patiko straipsnis
Vartotojo avataras
Parašė Emocija
#336430 Man ir patiko straipsnis, bet aš pasigendu jame priežasties iš kur kyla iracionalios mintys, iš kur kyla panieka sau, o kai niekini patį save, labai lengva niekinti ir kitą ir neduok dieve jis pasielgs ne taip tobulai, iš kur tiek mumyse reikalavimų, o straipsnyje atskleidžia labai daug tiesos, bet aš visada ieškau šaknų, iš kur visa tai...