Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė maingirdas
#296885
Vitalija rašė:
Butent - suletejes mastymas, zombio busena be jausmu ,,mazdaug, man viskas pofik'' atsirado pradejus vartoti vaistus. Man pasireiske visi salutiniai psichotropiniu vaistu poveikiai. Atrodziau kaip narkomane - issipletusiais vyzdziais (klaikiai skaudejo akis, kompas liejosi, o mano darbos kompiuteriu), traukuliai, drebulys (vaziuoju troleibusu, sedziu ant kedes ir jauciu, kad nuo drebulio nuo jos slystu), nebegalejimas uzmigti, nes kunas nuolat isitempes ir tarsi laiks nuo laiko elektros pervaromas. Kas dejosi mano mintyse ir galvoje net nemoku issireikst :bloga Supratau viena - jei ir toliau vartosiu vaistus - atsidursiu beprotnamy..
Kad man kazkas blogai supratau kada dingo gyvenimo dziaugsmas ir interesas, kada verkdavau is nieko - autobuse, gatveje, vonioje, parkritusi ant saligatvio, kada atsirado beprasmybes jausmas, nemeile sau, saves atmetimas, nematymas ateities...vienatve...Supratau, kad tokia savijauta nera normali ir nuejau pas psichiatre..tai buvo tarsi pripazinimas sau, kad man nuvaziavo stogas...Dirbti tokios busenos dar galejau gan greitai ir produktyviai, nors interesantai nuolat mate mano uzverkta veida ir girdejo drebanti balsa...
ir čia šalutis vaistų poveikis toks baisus ?Aš jeigu negerčiau vaistų ,tai panašiai būtų.:)Man tikrai baisu ...
Parašė Dominyka
#296887
Vitalija rašė:Taip, kaitaliojo man tuos vaistus, nes sakau, jau nebepamenu net pavadinimu. Bet netiko jie man. Tai ir as tikejausi stebuklingos piliules, kuri isgelbes mane, bet gavosi atvirksciai. Bet, kad vaistai ne visus vienodai veikia - faktas. Yra zmoniu ju deka pasveikusiu ir as nieko pries nesakau. Tiesiog man tai netiko. Kaip kazkas cia forume rase, kad vaistai gali padeti tik tiems, kam depresija kyla del smegenu veiklos sutrikimu. Man depresija nekilo is nieko - pries tai kokius 2 metus isgyvenau didziuli stresa darbe, nezinia del savo gyvenimo, issiskyrima su ilgameciu draugu, plius visi draugai emigravo - vienatve. Tai kaupesi kaupesi ir prisikaupe. Man reikejo ne vaistu, o psihologo konsultaciju.
Na - visa tai praeitis ir gyvenimo pamoka :)



Na, taip, tada suprastu. AD tikrai nepatartina gerti, kai nera depresijos arba tai jos tik lengva forma. Tau apskritai ju nereikejo gerti. Kas per psichiatre buvo, kad tau juos israse ir dar tiek ivairiausiu rusiu. O pas psichologe tu lankeisi?

As jau du kartus buvau nuejus ir pas psichologe, bet labai abejoju ar ji man pades, sunku man su ja kalbetis, kartais net nelabai matau tikslo jai pasakot kazka.

Kadangi man ta depresija prasidejo ne nuo kazkokiu labai sunkiu gyvenimo momentu, bet daugiau nuo paveldejimo, tai galbut man vaistai turetu padeti :)
Parašė Dominyka
#296888
maingirdas rašė:
Vitalija rašė:
Butent - suletejes mastymas, zombio busena be jausmu ,,mazdaug, man viskas pofik'' atsirado pradejus vartoti vaistus. Man pasireiske visi salutiniai psichotropiniu vaistu poveikiai. Atrodziau kaip narkomane - issipletusiais vyzdziais (klaikiai skaudejo akis, kompas liejosi, o mano darbos kompiuteriu), traukuliai, drebulys (vaziuoju troleibusu, sedziu ant kedes ir jauciu, kad nuo drebulio nuo jos slystu), nebegalejimas uzmigti, nes kunas nuolat isitempes ir tarsi laiks nuo laiko elektros pervaromas. Kas dejosi mano mintyse ir galvoje net nemoku issireikst :bloga Supratau viena - jei ir toliau vartosiu vaistus - atsidursiu beprotnamy..
Kad man kazkas blogai supratau kada dingo gyvenimo dziaugsmas ir interesas, kada verkdavau is nieko - autobuse, gatveje, vonioje, parkritusi ant saligatvio, kada atsirado beprasmybes jausmas, nemeile sau, saves atmetimas, nematymas ateities...vienatve...Supratau, kad tokia savijauta nera normali ir nuejau pas psichiatre..tai buvo tarsi pripazinimas sau, kad man nuvaziavo stogas...Dirbti tokios busenos dar galejau gan greitai ir produktyviai, nors interesantai nuolat mate mano uzverkta veida ir girdejo drebanti balsa...
ir čia šalutis vaistų poveikis toks baisus ?Aš jeigu negerčiau vaistų ,tai panašiai būtų.:)Man tikrai baisu ...



O kiek jau tu laiko geri vaistus ir kokius? ir kaip jie tau veikia? Padeda? :)
Vartotojo avataras
Parašė Vitalija
#296889 Buvo nusiunte pas psichologa. Jis ten kazkoki testa su piesinais atliko. Paskui kazkoki testa su klausimais. Ir pasiule pas ji lankytis, nes psichiatre mane tik vaistais prisers. Bert man jis kazkaip nepatiko ir tuomet galvojau, kad vaistai mane isgelbes, tai atmeciau jo pasiulyma. Koridoriuj tik paskaiciau ka parase I knygele - kad gili depresija ir mazdaug neadekvatus zmogus. Tada man nuskambejo vos ne kaip neveiksnus. Ejau namo springdama asaromis, laidodama savo gyvenima ir noredama prasmegti skradziai...Psichiatre kaip psichiatre - ateinu sako blogai? Sakau taip. Nu tai pabadom situos tada vaistus. Sakau man nuo ju bloga. Sako - cia del tavo ligos. Ir visada taip. Paskui pati meciau tuos vizitus pas ja...
Reikia paciam save stebet vartojant vaistus.
Vartotojo avataras
Parašė maingirdas
#296890 Daug laiko geriu vaistus .Aišku padeda ,be vaistų negalečiau gyventi .Bet aš bijau del šalutinių poveikių...Mane neramina Vitalijos pasisakymas .Ir su vaistais blogai ir be jų blogai .Čia liečia tik mane.
Parašė Dominyka
#296891
Vitalija rašė:Buvo nusiunte pas psichologa. Jis ten kazkoki testa su piesinais atliko. Paskui kazkoki testa su klausimais. Ir pasiule pas ji lankytis, nes psichiatre mane tik vaistais prisers. Bert man jis kazkaip nepatiko ir tuomet galvojau, kad vaistai mane isgelbes, tai atmeciau jo pasiulyma. Koridoriuj tik paskaiciau ka parase I knygele - kad gili depresija ir mazdaug neadekvatus zmogus. Tada man nuskambejo vos ne kaip neveiksnus. Ejau namo springdama asaromis, laidodama savo gyvenima ir noredama prasmegti skradziai...Psichiatre kaip psichiatre - ateinu sako blogai? Sakau taip. Nu tai pabadom situos tada vaistus. Sakau man nuo ju bloga. Sako - cia del tavo ligos. Ir visada taip. Paskui pati meciau tuos vizitus pas ja...
Reikia paciam save stebet vartojant vaistus.


Ir kaip tau galiausiai buvo su tuo psichologu? Pradejai pas ji normaliai lankytis ar ne?

As kai pirma karta nuejau pas psichiatre, tai irgi is pradziu pas psichologe siunte testu darytis: ivairiausius dariau, ir su piesiniais, ir skaiciavimo, ir loginiu, ir reakcijos, ir klausimynus. Is to klausimyno nustate vidutini depresijos lygi. bet daugiau pas ta psichologe nebesiunte, tada jau israse vaistus. bet as pas kita psichologe pradejau eiti savo noru.
Vartotojo avataras
Parašė Vitalija
#296894 Nieko nebuvo su psichologu. Psichiatre nesiule, pati neieskojau, paskui kaip ir nebereikejo....

Tai vat...

Bet kaip ten bebutu - juolab, kaip sakei pas tave paveldima depresija, busimam vyrui butina apie tai pasakyti. Ir kazkodel jauciu, kad jis tave supras ir pades:)
Parašė Dominyka
#296897 Kol dar man nera taip, kad nepasakius nebegaleciau su juo but, tai dar kol kas apie tai neskelbsiu. Nes padet tai jis tikriausiai nezinos kaip, nors ir galbut stengsis. Galvoju iki vestuviu kaip nors issikapstyt...
Vartotojo avataras
Parašė Vitalija
#296898 Viskas bus gerai - pamatysi :)
Parašė Dominyka
#296911 Vitalija, :aciu

O kaip tau vestuvines sukneles paieskos, neivare naujos depresijos? :)
Nes man tai sitas reikalas labai neduoda ramybes, nuomos salonuose abejoju, kad kazka rasiu, pirkti atrodo brangoka, o siutis reikia patikimos siuvejos..kaip tu su savo suknele susitvarkei?
Vartotojo avataras
Parašė Vitalija
#296928 Tai vat ir sakau, kad pasiruosimas gali ivaryti depresija :) Stresas tikrai nemazas.
Taip - as radau suknele, kokios norejau nuomos salone. Bet paieska sunki buvo tikrai:)
Vartotojo avataras
Parašė Meta333
#297075
Dominyka rašė:Vitalija, :aciu

O kaip tau vestuvines sukneles paieskos, neivare naujos depresijos? :)
Nes man tai sitas reikalas labai neduoda ramybes, nuomos salonuose abejoju, kad kazka rasiu, pirkti atrodo brangoka, o siutis reikia patikimos siuvejos..kaip tu su savo suknele susitvarkei?


Nuomos salonuose tikrai galima rasti graziu, tiesa, nezinau kokiame mieste tu gyveni.. arba galima parsisiusti is kokio ebay (viena drauge taip dare) ir po to pas siuveja pasitvarkyti.
Parašė Dominyka
#298948 Dėkoju uz patarimus del sukneles:) Jau pries kokias kelias savaites atradau ta savaja suknele, tai vienas rupestis nukrito. Kas be ko, prisidejo daugybe kitu rupesciu, bet ju neisvengsi. Mano depresija jau atrodo kaip ir traukiasi, tik va rytais vis tas nerimas dar uzeina ir bendraut su giminaiciais nera noro. Savo busimam vyrui dar nesakiau apie AD, nes santykiai musu geri dabar, galim ir kalbetis ir veikt kazka kartu, as neisterikuoju, nesiskundziu kaip ir, jam papildomu problemu nekeliu. Galvoju, kol galiu pati susitvarkyti su savo busenom, tai neverta apkraut kitu. Anksciau ar veliau, manau, vis tiek pasakysiu, taciau dabar dar nenoriu ir nematau reikalo. Gyvenam graziai, tai kam dar tuos AD kisti i musu santykius....?
Parašė Vvol
#299122 nenoriu kurti naujos temos, tai paklausiu čia, kol negėriau vaistų mano nuotaika labai svyravo, vieną dieną juokdavausi, kitą verkdavau, manau daugelis žino ką tai reiškia, pradėjus gerti vaistus daugelis problemų susitvarkė, dabar galiu gyventi normalų gyvenimą, bet po 6 mėnesių pastebėjau, kad beveik niekas nebesukelia jausmų, net artimiausiems žmonėms nieko nebejaučiu. tai nėra tas jausmas kai visą dieną negali išlipti iš lovos, jaučiuosi energingas, galiu visą dieną sunkiai arti ir viską blaiviai suvokiu, bet be to blaivaus mąstymo daugiau nieko nebeliko. kažkada daktaras sakė, kad tokia "vidinės ramybės" busena normali, ir visi normalūs žmonės taip jaučiasi, bet kadangi seniai nebuvau normalus, pasakykit man ar tai tiesa? gal per buvau per daug pripratęs prie savo manijų, kai jausmai tiesiog trykšta pro kraštus. kaip išmokti pajausti kažką su vaistais?
Vartotojo avataras
Parašė Nepasitikinti
#299697 Turėjau vaikiną, buvo jam labai sunku su mani, nes nuolat puldavau, kaltindavau nebūtais dalykais, visą pyktį, pagiežą ant jo liedavau, dariau taip, kad kentėtų jis, o tuo pačiu ir save kankinau.. Norėjosi, kad man būtų kuo blogiau, todėl geriausias būdas buvo skaudinti mylimą žmogų. Na dabar jau išsiskyrėm, dėmesio man trūko..