depresijosklubas.lt

- 2008 01 12, 16:36 #18855 o as kaip dusia be vietos,kai bunu su zzmonem noriu vienatves, o kai esu viena noriu bendrauti, nuotaikos tiesiog permainingos, o skaudziausia kad kiek tik sutinku nauju pazystamu tai kas antras su depresija, liudna labai

IR PO TAMSIAUSIOS NAKTIES, VISTIEK ISLENDA SAULE

- 2008 01 12, 22:08 #18905 gal kartu lengviau viska iveikt?

- 2008 01 12, 22:15 #18908 Man atrodo, kad lengviau. Sakoma, kad dvi galvos geriau nei viena sugalvoja... O jei tu galvu dar daugiau?!

- 2008 01 13, 00:38 #18949 ....

Paskutinį kartą redagavo Ramus 2008 11 24, 17:33. Iš viso redaguota 1 kartą.

- 2008 03 20, 22:49 #34242 Man depresija prasidejo pries metus... tevai iki siol nieko nezino-nesuvokiu, kaip jiems tai pasakyti, bijau, kad jie mane prades kaltint, kad taip atsitiko, kad esu atsiskyrele..... bijau apie tai pradet sneket-o man -jauciu, depresija ūmeja ir nzn ka daryt.... blogai miegu, nulis apetito(jau 5 diena, kai nk nevalgiau), liudna nuotaika, nepasitikiu savimi, kazko(tik nzn ko) vis bijau, galvoju apie savižudybe, be to, jau 2 kartus bandziau zudytis...... :x nieko nenoriu daryti..... be to,-pradejau gert....ka man daryt?.... ar tai jau lb blogai?.... :by

- 2008 03 20, 23:01 #34245 na asarele cia jau labai blogai o tu i gydytojus kreipeisi?kokius vaistus geri?na visu pirma valgyti reik jei nera noro bent lengvo maisto pvz.jogurto vaisiai na kokias gaives salotas pasigamink ir pradek valgyti butinai mintis apie savizudybe vyk lauk nieko gero nebus. neisspresi problemu nusizudydama o tik daugiau ju pridarysi. pagalvok apie tau artimus zmones kaip jie jausis dar viena didele blogybe gerimas tai tik pablogins situacija na nebent geri morku sultis

Pirmas žingsnis... kurį žengiame šiame gyvenime, yra tas, nuo kurio priklauso visas tolesnis mūsų gyvenimas.- Volteras

- 2008 03 21, 12:18 #34288 o kaip sutari su mama, teciu? ar esat nors su vienu is ju draugai?

žinoma gali pabučiuoti dainuojančius mano smilkinius tik nekalbėk apie sielą aš jau keturiskart numirus

- 2008 04 16, 12:50 #38987 uoj, mano vyras į tai žiūri neigiamai, bet ir nemoralizuoja... žodžiu, tyli ir tiek...
bet ir aš esu kažkokia įdomi... pvz, paprašiau vyro, kad kai eilinį kartą į lovą vakare atsinešiu ką nors kramtyti, lai jis man primena, kad aš prašiau(na, tipo kūdintis laikas), o kai jis tai pasako- aš labai jautriai sureaguoju, susinervinu, apsižliumbiu ir jam atšaunu- o ką, tau gaila?
tai gal aš pati neprisileidžiu jo pagalbos?

- 2008 05 26, 11:49 #45417 Mano mama jau daug metų sunkus ligonis (fizine prasme), bet be abejo tai atsiliepia ir jos emocijoms, t.y. ką bedarytų nuolat dėl visko bamba, viskas blogai, as sakau, tai nedaryk ir nesiskųsk, bet ji laikosi savo, be to sukeba kelti nuolatines "panikos bangas" namie, pvz. jei kur reikia išvažiuoti tai vėluojam, tai ką nors pamiršim; jei reikia ką nors nupirkti tai būtinai staigiai ir t.t. Negaliu šiuo metu kraustytis gyventi atskirai, nes buvau nustojus gerti vaistus ir prasidėjo krizė, pasireiškianti nuolatiniu iš proto vedančiu nerimu, įtampa, stipriais panikos priepuoliais. Vėl pradėjau gerti vaistus, bet kolkas jie dar neveikia, kadangi išėjau iš darbo šiuo metu nemažai laiko leidžiu namie, negaliu kažkur išvažiuoti, nes atakuoja panika. Gaunasi kažkoks užburtas ratas. Gal kas žinot kokią atsiribojimo metodiką ar pan.? Nes ta nuolatinė namų "išvirpinta" atmosfera baigia išvesti iš proto. Atrodo, kad žmogus suteikęs man gyvybę, mane ir pribaigs...

Kuo gilesnė bedugnė, į kurią krenti, tuo daugiau šansų išmokti skraidyti...

[Agni]

- 2008 05 26, 12:30 #45422 o dėl ko tu geri vaistus?

- 2008 05 26, 17:40 #45481 Turiu puokštę visokių "džiaugsmų"- vidutinio sunkumo depresija, panikos priepuoliai, nuovargio jausmas ir t.t. Man darė tyrimus, bet kažkaip nesusirašiau visų diagnozių, daktarė minėjo, kad blogiausia tai, jog viena prieštarauja kitai ir sunku parinkti vaistus. Kolkas pasodino ant Seroxato, prieš pertrauką gėriau Cipralexą, Wellbutriną, dar Fluanxolį prikabinę buvo.

Kuo gilesnė bedugnė, į kurią krenti, tuo daugiau šansų išmokti skraidyti...

- 2008 05 27, 20:54 #45750 Tweety, o gal tavo ligos susijusios su buvimu šalia mamos? Jei gyventum atskirai, būtų kitaip. Bet jei tai tęsiasi jau pakankamai ilgai, gali būti sunku nubrėžti ribas ir pradėti gyventi savarankiškai.

- 2008 05 28, 07:11 #45817

Turiu puokštę visokių "džiaugsmų"- vidutinio sunkumo depresija, panikos priepuoliai, nuovargio jausmas ir t.t. Man darė tyrimus, bet kažkaip nesusirašiau visų diagnozių, daktarė minėjo, kad blogiausia tai, jog viena prieštarauja kitai ir sunku parinkti vaistus. Kolkas pasodino ant Seroxato, prieš pertrauką gėriau Cipralexą, Wellbutriną, dar Fluanxolį prikabinę buvo.

oi, kokia panaši istorija - pas mane taip pat. jau kiek tų vaistų man keitė... ir psichoterapija nelabai padeda. belieka išmokti taip gyventi, bet kaip? kai aplinkui "normalūs" žmonės?..

- 2008 05 30, 18:18 #46069 Blogiausia, kad net su dideliu noru negaliu taip paprastai imti ir išeiti... Tai liečia ne tik finansinius klausimus, bet ir jėgų nebuvimą, pvz. nuvažiavau pas draugę pailsėti, pakeisti aplinką, tai grįžau dar labiau išsekus, nes aplinkos pakeitimas sukelia nuolatinį nerimo jausmą, panikos priepuolius. Gaunasi užburtas ratas. Ir nori kažką keisti, ir negali... Šiuo metu net kelionė miesto autobusu ar mikriuku yra misija.

Kuo gilesnė bedugnė, į kurią krenti, tuo daugiau šansų išmokti skraidyti...

- 2008 06 03, 19:12 #46788 Mano artimiesiams nerupi...
Siaip tik pora draugu zino apie tai ir bando kazkiek pedeti..