Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė Medeja
#8071 tai smaginates merginos ;) gerai.
Vartotojo avataras
Parašė Medeja
#8297 Perkeliu čia Tomash mintis su atsakymais.


Tomash rašė:Kiek paskaiciau kitiems iskilusias problemas del kuriu jie susirgo depresija maniske atrodo kazkokia apsurdyska... gal as nesergu ta depresija tesiog viska issigalvojau... man labai sunku as nesuprantu kas vyksta visiskai su manimi... palaikymo is salies neturiu visiskai. Nes visiskai visa seima manes nesupranta kai kada is seses ar draugu isgyrstu ir tokiu repliku kaip "gydik galva" "kad tave vel uzdarytu i ta tavo psihuske" "psihas" ir panasiu repliku pastoviai... gal nesergu depresija o paprasciausi isprotejau ir mane reiktu kur nors uzdaryti kad niekam nebetrugdyciau arba paprasciausiai perzengti slengsi prie kurio as stoviu.... Visi cia su rimtom problemom o as cia kazkaip nesamonem uzsiimu.... :cry: :cry: :cry:


Liepa rašė:nu ir pašnekėjai :evil:
kai anoje temoje paklausiau, kaip ištverti puolimą iš šalies su įvairiais kaltinimais, pasakei, kad tokiai atvejais tu apsimeti, kad neišgirdai. Akivaizdu, kad esi stiprus, taip, kad aukščiau nosį :wink:
kiekvieno žmogaus problemos individualios, kiekvienam savi rūpesčiai yra patys didžiausi ir svarbiausi, gyvenam kiekvienas savo gyvenimą, kitas jo už mus nenugyvens. Panašu, kad esi dar labai jaunas. Taip, dabar gyveni su tėvais, o įsivaizduok, kad užaugsi, turėsi savo šeimą, ir galėsi nesimatyti su tokiais, kurie tavęs nenorėjo suprasti. O tokių, kurie supras, būtinai atsiras, mūsų tikrai nemažai, ir vis daugėja ;)


Tomash rašė:taip as esu dar jaunas lb turiu 20metu, taciau kaip galima apsimesti kad neisgirsti jei tai i diena girdi maziausiai 5-10 kart gali ir kurciu taip pasidaryt. Na as nemanau kad as tiek ilgai tempsiu (mano nuomone vertinant dabartine mano situacija...)


Liepa rašė:o tu studijuoji? prasykis i bendrabuti gal?


Tomash rašė:bendrabucio negauciau niekaip nes studijuoju vilniuje ir jame gyvenu, o bendrabuciai pilni.


Liepa rašė:o turi nors kokį draugą?


Tomash rašė:drauga turiu taciau nlb supranta mane jis.. tai kad tokiu draugu kurie mane nors biski suprastu ner


Liepa rašė:o gal jis irgi jau studijuoja? ar nepavyktu jums eiti nuomotis kokio kambariuko? na, kad būtum toliau nuo savo šeimos, kuri tave varo į stresą?


Tomash rašė:su kursiokais as sunkiai bendrauju nes ji visai kitokie zmones nei as visi lb linksmi "tusovcikai" ir panasiai. as esu lb ramus tylus zmogus...
Ir su finansavimu tureciau dideliu problemu.. o del darbo nzn ar iseitu ka nors norma padaryti nes as daba nevisada gerai atlieku net paprasciausius darbu, jie man pasidare kazkodel lb sunkus...


Liepa rašė:labai puikiai suprantu, kad sunku būna kartais susidoroti net su kasdieniais darbais... o tėvai nei kiek negalėtų paremti, kol ant kojų atsistosi? jei pakalbėtum su jais, papasakotum, kaip jautiesi?
Vartotojo avataras
Parašė pamaivyte
#9139 Tėvų, sergančių didžiąja depresija ar panikos sutrikimais, vaikai dažniau serga astma ar kitais alerginiais susirgimais

Leidinys: Yahoo News
Data: 2005-06-10 13:06


Kaip teigia tyrimo, paskelbto žurnale Psichosomatinė medicina, rezultatai, tėvų, sergančių didžiąja depresija ar panikos sutrikimais, vaikai dažniau serga astma ar kitais alerginiais susirgimais.

Dr. Ramin Mojtabai iš Kolumbijos Universiteto Niujorke įvertino ryšį tarp vaikų alerginių susirgimų ir tėvų, sergančių didžiąja depresija, generalizuoto nerimo sutrikimu, panikos atakomis. Buvo tiriama 9 240 tėvų – vaikų porų, parinktų iš 1999 m. JAV Nacionalinės sveikatos apklausos tyrimo.

Iš viso 8686 tėvų – vaikų poros buvo biologinės ir 554 ne biologinės. Trisdešimt vienas procentas vaikų ir 19 procentų tėvų sirgo alerginiais susirgimais. Didžioji depresija buvo diagnozuota 6 proc. tėvų, panikos atakos – 3 proc. ir generalizuoto nerimo sutrikimai – 3 proc. tėvų.

Statistikai reikšmingas ryšys tarp tėvų didžiosios depresijos ir panikos atakų ir vaikų alerginių susirgimų buvo stebimas tiktai biologinėse tėvų – vaikų porose.

Toliau tiriant biologines tėvų – vaikų poras, ryšys tarp tėvų didžiosios depresijos bei panikos atakų ir vaikų alerginių susirgimų buvo statiškai reikšmingas tiktai motinų atveju.

Mojtabai, kuris šiuo metu dirba Beth Izraelio medicinos centre Niujorke, stebėjo ryšį tarp tėvų alerginių susirgimų ir vaikų alerginių susirgimų biologinių ir ne biologinių tėvų – vaikų porų. Tėvų alerginiai susirgimai ir psichopatologija yra papildomas rizikos faktorius vertinant vaikų alerginius susirgimus.

Šie rezultatai turi būti vertinami atsižvelgiant į ankstesnius tyrimus, kurių metu buvo nustatyta padidėjusi rizika vaikams sirgti depresija, kurių tėvai turi alerginių susirgimų, Mojtabai teigė Reuters Health.

„Atsižvelgiant į tai, šio tyrimo duomenys toliau patvirtina bendrų depresijos ir panikos sutrikimų genų galimybę iš vienos pusės ir alerginių susirgimų iš kitos“, sakė Mojtabai.
Vartotojo avataras
Parašė vikute
#10253 na, manau, sunku kitiem zmonem, kurie neserga depresija suprasti kas tai per liga.Daugumos nuomone, tas zmogus, kuris ja serga pats yra kaltas kad susirgo ir jokio palaikymo negauna...pvz mano mama sako, kad beveik pusei zmoniu galima butu depresija nustatyt.Ji nelabai supranta, kad liga itakoja veiksmus, nuotaikas.jai sunku suprastim kad as tenoriu gulet ir but nuo visu atsiskyrus.pyksta, kai neateinu pasbendraut su seima....noreciau kad ji suprastu ir palaikytu mane...
nors tariu dideli DEKUI savo dviem draugam, kurie supranta, kad man sunku ir tempia mane is namu pasivazinet, paplepet, nors mielu noru butu dviese ( neseniai tape porele :) )
galima butu paklaust apie ta knyga, kuria saket patariat skaityt.apie ka jinai =) gal vertetu ir man paskaityt? :oops:
Vartotojo avataras
Parašė AUmba
#10952
Šeut rašė:padariau taip kai patare >judiciukas< ir pasnekejau su mama ...na nepasakiau ,kad itariu sau depresija tiesiog pasakiau ,kad nebegaliu kad man snuku ir kad kamuoja nemiga,kad visada esu kaskokia netokia kaip pries puse metu ji jau pastebejo...o ypac sake ,kad pasiilgsta mano sypsenos veide...zinau ji mane neikigalo suprato bet nupirko vaistu nuo nemigos jautrumo,nervines itampos gal tai ir pades...mes lb maloniai pasisnekejome ir tuo lb daziaugiuosi ...

LABAI dekui >judiciukas< :!:
Parašė Praeive
#13344 Su artimaisiais-sunku. Diskomforto jausmas-lyg bendraučiau per stiklą, dažniausiai. O dėl to-ir kalta jaučiuosi, ir gėda, ir šiaip netikras toks bendravimas atrodo. Kartais pavyksta užmegzti kontaktą su pasauliu-ima ir "gaunasi" bendravimas, tada gera būti su artimaisiais. Bet žinau ir iš savo patirties bendraujant su sergančiu depresija (kai dar pati to nepažinau): labai labai sunku suprasti tą nuolat nelaimingą artimąjį, galiausiai, jei žmonės tikrai artimi, jie šiek tiek persiima vienas kito emocijomis.
Vartotojo avataras
Parašė linjurga
#13346
Praeive rašė:Su artimaisiais-sunku. Diskomforto jausmas-lyg bendraučiau per stiklą, dažniausiai. O dėl to-ir kalta jaučiuosi, ir gėda, ir šiaip netikras toks bendravimas atrodo. Kartais pavyksta užmegzti kontaktą su pasauliu-ima ir "gaunasi" bendravimas, tada gera būti su artimaisiais. Bet žinau ir iš savo patirties bendraujant su sergančiu depresija (kai dar pati to nepažinau): labai labai sunku suprasti tą nuolat nelaimingą artimąjį, galiausiai, jei žmonės tikrai artimi, jie šiek tiek persiima vienas kito emocijomis.


Tikra tiesa, Praeive, kad artimiesiems sunku suprast mus, sergančius, tai tikrai. Aš gyvenu su studente dukra, kuri, matydama mane be nuotaikos, apatišką, pati tampa slogios nuotaikos, nusiminus. Gal tik draugai išblaško. Dar, ačiū Dievui, kad jų turi, nes maniškiai visi išsilakstė. Dažniausia apsikabinu savo katę, kuri mano geriausia ir supratingiausia "pašnekovė". Deja... :(
Vartotojo avataras
Parašė persona_nongrata
#13444 Na galiu pasakyti tik tiek, kad niekam nelabai rupejo, mano bedos. Tevo brolis net pasityciojo del pjaustymosi. Visiem tai atrodo nerimta ir apgailetina.
Bet jauciu, kad tevas tik tevas atsargesnis su manim, zinau, kad tik jis galetu suprasti, bet man uztenka ir to, kad zino, kad esu pakankamai jatri, tad atsragiai ir bendrauja.
Parašėlakstute
#13449 as labai slepiau ta liga ir tebesliapiu, bet viena giminaite apie tai issiaiskino, tai visiems paskleide butu ir nebutu dalyku, net mano darbdavi informavo, tai del didelio spaudimo gavau pakeisti darba, ir dabar tiesiog nebenoniu nei su vienu is giminiu susitikti ...
ParašėSandra
#13464 siaubas, jau kai darbdaviams pranesa, tai tyliu....
Vartotojo avataras
Parašė persona_nongrata
#13472 sunku suprasti, kai su tuo nesi susidures asmeniskai. Arba kai esi prisiklauses mitu, ar siaip ribotas poziuris..
Vartotojo avataras
Parašė Jozhik v'tumane
#13948 Na, man atrodo, kad per mano seimos betvarke, as ir sergu. O yra taip, kad seimos as neturiu. Tik mociute ir kriksto tevus, kuriems nelabai rupiu... Taigi kovoju vienut vienutele, pasigaudma koki trumpalaki biciuli internete. Draugai?.. Na, jie issibegiojo po mano apsipjaustymu ir pabuvojimo durnyne... Tokios tokeles. Bet as labai tikiu savimi. :super
Vartotojo avataras
Parašė linjurga
#13960
Manigrivette rašė:Na, man atrodo, kad per mano seimos betvarke, as ir sergu. O yra taip, kad seimos as neturiu. Tik mociute ir kriksto tevus, kuriems nelabai rupiu... Taigi kovoju vienut vienutele, pasigaudma koki trumpalaki biciuli internete. Draugai?.. Na, jie issibegiojo po mano apsipjaustymu ir pabuvojimo durnyne... Tokios tokeles. Bet as labai tikiu savimi. :super


Laikykis tvirtai įsikibus už to tikėjimo savimi. Tai dar gali padėt nugalėt sunkumus :da Aš jau nebeturiu to šiaudo, jaučiuosi tarp dangaus ir žemės... :(
Vartotojo avataras
Parašė Liune
#14543 Artimieji kazkap nenori pripazinti/nemato to kas akivaizdu, ka jau cia bepadarysi.... taigi kabinuosi i save...
Vartotojo avataras
Parašė Sheila
#16031 Nebežinau ką daryt, tolstu nuo šeimos ir draugų valandomis ir pati esu dėl to kalta. Mano mama gyvena vokietijoje, pasikalbam telefonu gal kartą į mėnesį, brolis londone, pabendraujam dar rečiau, tėtis gyvena su kita šeima. Būna kad skambina kas iš šeimos, o aš specialiai ragelio nekeliu, nes visiškai nenoriu šnekėtis, brolis tai manau iš vis laiko mane nevykėle. Šeima vis mane spaudžia "ko nedirbi", "ko čia sustorėjai, tokią figūrą gražią turėjai" ir pan. Žinau, kad tikėjosi iš manęs kur kas daugiau ir vis prikišinėja viską ką aš blogai darau gyvenime ir moko, kaip reikėtų elgtis. Kažkada pabandžiau pasakyt mamai ir seneliams, kad gyvenu siaubingais praeities prisiminimais, kad negaliu susitvarkyt su skausmu ir negaliu kibt į gyvenimą, parklupau ant kelių ir taip ėmiau isteriškai verkti ir viską sakyt kaip jaučiuosi, tai tesugebėjo pasakyt tik tiek, kad esu atsigimusi į močiutę iš tėčio pusės (amžiną atilsį) ir esu tokia nesveika kaip ji. Močiutė mano gulėjus ne kartą ligoninėj. Aš tada užpykau ir pasakiau, kad močiutė ne nesveika ir išėjau iš kambario. Draugai ištisai pyksta, nes šeštadienio vakarą aš niekur nenoriu išeit.