- 2007 12 09, 14:16
#10254
Likimo draugės. Prisigėrusi emocinių įspūdžių viską atpasakoju greitakalbe, per vieną ar du įkvėpimus. O kartais šnekėdama net imu mikčioti nerasdama žodžių. O kai užeina depresijos fazė manęs visad ima klausinėti kas man yra, nes tyliu ir nėra to optimizmo, juoko, linksminimo. Ima net kaltinti už neatvirumą, nes aš tyliu, žinodama, kad visos tokios mintys yra iš piršto laužtos, juk nieko neatsitiko, jokio emocinio sukrėtimo. Tad kenčiu, laukiu, kol tos 'mintys' praeis. Trunka apie para ar dvi. Bet tiek gerai... Visgi gyventi galimas
autodafe rašė:Man tai bipolinis sutrikimas, kitaip - maniakinė depresija. Keičiasi fazės. Tai man visiška euforija, visko noriu, hyperaktyvumas, tą daryt aną daryt... O kai pasikeičia fazė į depresiją, tai nieko, ką pradėjus, pabaigt negaliu. Negaliu nei dirbt normaliai, nei gyvent. Ir tie kaitaliojimaisi: pastovūs. Tai kalbu greitakalbe, per manijos fazę, tai vos žodžius atrenku.
Likimo draugės. Prisigėrusi emocinių įspūdžių viską atpasakoju greitakalbe, per vieną ar du įkvėpimus. O kartais šnekėdama net imu mikčioti nerasdama žodžių. O kai užeina depresijos fazė manęs visad ima klausinėti kas man yra, nes tyliu ir nėra to optimizmo, juoko, linksminimo. Ima net kaltinti už neatvirumą, nes aš tyliu, žinodama, kad visos tokios mintys yra iš piršto laužtos, juk nieko neatsitiko, jokio emocinio sukrėtimo. Tad kenčiu, laukiu, kol tos 'mintys' praeis. Trunka apie para ar dvi. Bet tiek gerai... Visgi gyventi galimas