Depresija ir nerimo sutrikimai

Moderatorius: Astro-Meška

 Atsakymai

ParašėGabs
- 2007 12 09, 14:16 #10254
autodafe rašė:Man tai bipolinis sutrikimas, kitaip - maniakinė depresija. Keičiasi fazės. Tai man visiška euforija, visko noriu, hyperaktyvumas, tą daryt aną daryt... O kai pasikeičia fazė į depresiją, tai nieko, ką pradėjus, pabaigt negaliu. Negaliu nei dirbt normaliai, nei gyvent. Ir tie kaitaliojimaisi: pastovūs. Tai kalbu greitakalbe, per manijos fazę, tai vos žodžius atrenku.


Likimo draugės. Prisigėrusi emocinių įspūdžių viską atpasakoju greitakalbe, per vieną ar du įkvėpimus. O kartais šnekėdama net imu mikčioti nerasdama žodžių. O kai užeina depresijos fazė manęs visad ima klausinėti kas man yra, nes tyliu ir nėra to optimizmo, juoko, linksminimo. Ima net kaltinti už neatvirumą, nes aš tyliu, žinodama, kad visos tokios mintys yra iš piršto laužtos, juk nieko neatsitiko, jokio emocinio sukrėtimo. Tad kenčiu, laukiu, kol tos 'mintys' praeis. Trunka apie para ar dvi. Bet tiek gerai... Visgi gyventi galimas :D

ParašėTomash
- 2007 12 09, 14:42 #10264 man irgi budinga greita kalbe nieks visiskai nesupranta ka pasakau nes suveliu greitai bele kaip. dar pasireiskia toks dalykas kaip as vadinu "zodziu duobe" noriu kazka pasakyt bet neprisimenu zodziu net paprasciausiu kur anksciau daznai vartoju, arba sakau zodi tacau jis skamba kitaip neeisuprasti ka sakau ir panasiai, ar aplamai sneketi pasidaro sunku
Vartotojo avataras

Parašė persona_nongrata
- 2007 12 09, 14:59 #10267 Nezinau, manau mane kankina erdviu baime, nors nezinau ar tai yra tikslu, nes tai pasireiskia skirtingai.. Pagrindinis dalykas, kuris mane kamuoja nuo tada kai persikrausciau gyvent i kauna(pries 13metu), kad jei greit neiseinu is namu, veliau as galiu is ju neisteit net kelias savaites(del to daznai praleisdavau net pamokas), tiesiog sunku atsikelt is lovos, o vien mintis apie isejima i lauka man varydavo baime, nors pasilikmas namie budavo dar didesnis blogis, nes negaliu pakest namu, nemegstu juose but.. Tai lyg uzburtas ratas, kai atrodo, kad jau visa tai parejo ir nebepasikartos, viena diena tai vel sugryzta, kai tiesiog nusprendziu pabut namie ir pailset, tai baigias tuo, kad reik nemazai pastangu, kad iseiciau is namu vel... Uzburtas ratas..
Ir pati baime dideliu erdviu vel pasireiskia gan skirtingai..

ParašėGabs
- 2007 12 09, 16:02 #10281
Tomash rašė:man irgi budinga greita kalbe nieks visiskai nesupranta ka pasakau nes suveliu greitai bele kaip. dar pasireiskia toks dalykas kaip as vadinu "zodziu duobe" noriu kazka pasakyt bet neprisimenu zodziu net paprasciausiu kur anksciau daznai vartoju, arba sakau zodi tacau jis skamba kitaip neeisuprasti ka sakau ir panasiai, ar aplamai sneketi pasidaro sunku


O gal žinai, kaip reikai iš šitos 'duobės' išlipt?Ir apskritai ką reikia daryt, kad tokie 'sutrikimai' išnykų arba bent jau susilpnėtų?

ParašėTomash
- 2007 12 09, 16:32 #10296 tiesa pasakius nzn nes vis dar pats tokiu turiu, kazkaip psihologas nekreipe demesio i tai

Parašė autodafe
- 2007 12 09, 16:49 #10306
Tomash rašė:tiesa pasakius nzn nes vis dar pats tokiu turiu, kazkaip psihologas nekreipe demesio i tai


Tai vadinama vegetacine distonija berods. Jau pamiršau. Aš ilgai buvau užsileidus šitą neurologinį susirgimą, kuris sekė depresiją, tai dabar visai nervai pačiuožę: geriu antiepileptikus nuo stiprių priepuolių (deformuoja raumenis, "važinėjasi" žandikauliai, traukuliai tampo, ir pan.) ir skausmų bei trankviliantus. Be jų jau nebeišgyvenčiau. O pažeisti nervai itin sunkiai atsistato, arba visiškai neatsistato. Taigi jei psichologas neatkreipė dėmesio, būtinai sakyk pats!!

Parašė Atėnė
- 2007 12 09, 18:56 #10351 Man patinka mano liūdesio ir panikos priepoliai, nuotaikos svyravimai irgi nieko. Aš ir mano depresija, mes labai neblogos draugės... Neįsivaizduoju, kad galėčiau būt laiminga, todėl su viskuo susitaikau, prisigalvoju sau veiklos, dažniausiai tokios kuri padeda pamiršt realybę. O tuos dalykus, kuriuos iš tiesų reikia atlikti, na tiesiog per prievartą juos darau ir dažniausiai nepabaigiu, viskas tiesiog kažkur užstringa, pradedu gailėtis savęs ir tai man kuo toliau tuo labiau patinka....
dabar rašau ir nesuprantu ką aš čia paistau..... ai vienu žodžiu, kada nors bus geriau.... argi ne taip? :)
Vartotojo avataras

Parašė Agni
- 2007 12 11, 16:35 #11032 ar pasidalinsi išmintim?
Vartotojo avataras

Parašė Mints
- 2007 12 11, 16:40 #11035 Zinoma... 8) bijau rast patarima nesilankyti panasiuose forumuose... :)

ParašėMusical
- 2007 12 23, 12:01 #13857 O kaip fiziologiškai dar pasireiškia ta depresija?
Mane labai dažnai pykina. Tyriausi, ar nesu apsinuodijusi sunkiaisiais metalais - nesu; gydytoja sako, gal tai dėl skrandžio, bet tas pykinimas man nepraeina. Išgeriu mėtų lašų, bet čia tik trumpam padeda. Galvoju, gal savijauta iššaukia tą pykinimą...
Vartotojo avataras

Parašė linjurga
- 2007 12 23, 14:52 #13874
Musical rašė:O kaip fiziologiškai dar pasireiškia ta depresija?
Mane labai dažnai pykina. Tyriausi, ar nesu apsinuodijusi sunkiaisiais metalais - nesu; gydytoja sako, gal tai dėl skrandžio, bet tas pykinimas man nepraeina. Išgeriu mėtų lašų, bet čia tik trumpam padeda. Galvoju, gal savijauta iššaukia tą pykinimą...


Depresija turi tūkstantį veidų. Vienas iš tokio "veido" bruožų gali būti pykinimas. Man buvo analogiškai. Anksčiau per eilinius depresijos epizodus pykinimas nepasireikšdavo, bet buvo kitų psichosomatinių simptomų. Tačiau paskutinio paūmėjimo metu netikėtai atsirado gana stipraus pykinimo priepuoliai, kurie nepraeidavo net geriant vaistus nuo pykinimo. Nebuvo jokių rimtų priežasčių pykinimui - nebuvau nėščia, neapsinuodijus, nesirgau jūros liga ar kitomis ligomis, dėl kurių svaigsta galva ir dėl to pykina. Bet tas tąsymas tesėsi net kelis mėnesius, kol viena diena mano gydytojas neurologas, pas kurį kreipiausi dėl labai padažnėjusių migrenos priepuolių, pasakė, kad pykinimas gali būti atsinaujinusios depresijos simptomas. Pasirodo, taip yra todėl, kad per mažai pagaminama serotonino, kuris būtinas ne tik nervų sistemos, bet ir virškinimo sistemos normaliai veiklai užtikrinti. Dėl to ir maisto nevirškina, ir galvą skauda ir dar visokiu nesąmonių vyksta. Todėl reikia pasitart su gydytoju, ar nereikėtų pradėt gydytis nuo depresijos. Man asmeniškai antidepresantai nuėmė pykinimą. :)
Vartotojo avataras

Parašė giedrulla
- 2007 12 23, 15:00 #13880
Mints rašė:Zinoma... 8) bijau rast patarima nesilankyti panasiuose forumuose... :)


labai lauksiu ispudziu apie knyga :dance
Vartotojo avataras

Parašė linjurga
- 2007 12 23, 15:08 #13884
giedrulla rašė:
Mints rašė:Zinoma... 8) bijau rast patarima nesilankyti panasiuose forumuose... :)


labai lauksiu ispudziu apie knyga :dance


Gerai būtų, kad tokias knygas būtų galima skaityt lietuviškai. Perskaitęs, Mints, būtinai pasidalink įspūdžiais ir gerais patarimais iš tos knygos ;) Lauksim nekantriai :DD
Vartotojo avataras

Parašė Liune
- 2007 12 25, 23:01 #14531 Kas del somatiniu pozymiu... teko tirtis pas ivairiausius gydytojus del krutines skausmu. Kol pagaliau mane nusiunte issitirti del depresijos, kazkaip nebeisejo issitirti... kol po metu pradejo kartotis skausmai, prasidejo nerimo priepoliai, galvos skausmai, pykinimas ir t.t Psichoterapiautas israse antidepresantu, bet kazkaip geriau nesijauciu...
 Atsakymai
Grįžti į Informacija apie depresiją