Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė DankanasMaklaudas
#128922 Galima truputį apšviesti rusiškai nesuprantančius? ;/
ParašėKatinas
#128940 aga,nieko nesupratau :bloga
Vartotojo avataras
Parašė Marse
#128962 Mergaitės, rusiškai nesuprantantiems padėti šiaip neįmanoma. Kalbama apie keturias prievartos rūšis: fizinę, psichologinę, seksualinę ir ekonominę. Detaliau kalbama tik apie psichologinę prievartą
ParašėKatinas
#128963 na,as rusiskai kazka ikertu,tik reiks klausyt daug kartu,kad zmoniskai suprasciau
Vartotojo avataras
Parašė Marse
#129042 Pagalvojau, kad kaip tik tau turėtų būt informatyvu. Turiu omeny tavo santykį su mama
Vartotojo avataras
Parašė kukas
#129522 N ačia kalbama plačiau apie psichologinį smurtą, kad jis yra kur kas sunkesnis negu fizinis smurtas. Fizinį smurtą patyrę žmonės pagyja greičiau negupatyrę psichologinį, pastarieji gydosi metų metus.
Psichologinis smurtas prasideda nuo vaikystės kada vaikui pradedami kelti reikalavimai būti geru, tačiau tiksliai nenurodoma ką reiškia "geras". Kada iš vaiko reikalaujama visose srityse būti idealiu, pasiekti visose srityse gerų rezultatų, vėliau tapęs suaugusiu toks žmogus kai jam kas nors nesiseka jaučiasi nevykėliu ir sunkiai trarkosi su savo savivertejaučiasi nevykėliu jei jam kas nors gyvenime nepasiseka. Dar viena iš psichologinio smurto rūšių - ignoravimas. Ypač tai veikia vaikus, nes biologiškai vaikas yra priklausomas nuo tėvų iki pilnametystės ir jei jis negauna tėvų meilės jis jaučiasi atstumtas ir jaučia psichologinį pavojų. Tai vaiką labai veikia iš čia atsiranda autizmas ir kitos ligos(vaikas bando save nuraminti niūniuodamasis ir skiemenuodamas žodžius), tokie vaikai labiau linkę į narkotikus ir kitas priklausomybes, ieško malonumų.Dauguma suaugusių net nesuvokdami naudoja prieš vaikus psichologinį smurtą. Ir norint taisyti šią padėtį tėvai prašo išmokyti kitokio elgesio, tačiau to išmokyti neįmanoma, nes tėvai viduje vistiek nepasikeičia ir tai veikia tik keliolika minučių. Geriausias rezultatas pasiekiamas kai tėvai patys supranta kur jie patys patyrė tokį stresą ir pradeda dirbti patys su savo problemomis ir jas išsprendžia. O laimingas žmogus pats savaime nustoja psichologiškai smurtauti ir tos problemos išsisprendžia. Tokios problemos būdingos betkurios socialinės grupės žmonėms. Į rizikos grupę pakliūna daugiau žmonės kurie nuolat kažko gyvenime siekia(biznieriai,sportininkai ir .t.t), kurie nuolat savo gyvenime siekia kažkokio rezultato.Šito išvengti padeda savęs gerbimas ir savęs supratimas. Suprasti kas man svarbu o kas ne ir to išreiškimas.Norint nedaryti psichologinio spaudimo kitiems reikia išmokti kalbeti apie save, o ne apie kitą žmogų.Didžiausias psichologinis smurtas patiriamas namuose.Smurtautojas smurtauja , nes jaučiasi blogai ir nelaimingas ,kad negali kontroliuoti padėties. Kurį laiką jei smurtautojas pasiekia rezultato jaučiasi gerai po to jaučiasi kaltas , nes partneris jaučiasi blogai. Dėl to jis jaučiasi irgi blogai ir vėl prasideda viskas ir naujo uždaras ratas. Smurtautojas situacijos negali kontroliuoti, nes tokį elgesį jam siunčia impulsai . Smurtautojas nesugeba susitvarkyti savo vidinių išgyvenimų jaučiasi nevertingas ir bando nors kažką savo gyvenime kontroliuoti todėl pradeda kontroliuoti kitus.Iš esmės smurtautojas yra pats smurto auka,todėl taip ir jaučiasi.Vaikas užaugęs saugioje šeimoje yra atsparus išoriniam smurtui ir jo taip stipriai tai neveikia kaip vaiko patyrusio smurtą šeimoje.Vaikas užaugės smurtaujančioje šeimoje išsiugdo didelę kantrybę psichologiniams smurtui,nes jis turi išgyventi tokiomis aplinkybėmis, todėl jis dažniausiai papuolęs toliu gyvenime į panašias situacijas ilgai jas iškenčia.

Na kažkas tokio panašaus buvo kalbėta jei kam nors įdomu tai :)
Vartotojo avataras
Parašė Jozhik v'tumane
#129525 Man visai įdomu buvo. Ačiū, Kukai. :flo

Psichologinį smurtą patyriau iki kokių 20. Iš pradžių mama, po to - patėvis, po to - močiutė keldama man didelius reikalavimus (tik dešimtukai, aš jai atrodžiau per stambi ir ji nuolat komentuodavo tai, kad rengiuosi netinkamai ir t.t.). Galiausiai pradėjus studijuoti, mane apgyvendino kambaryje, kuriame buvau visiškai ignoruojama ir dar ten visokių subtilybių buvo.

Bent jau mane psichoterapeutas mokė apie visas mamas, patėvius ir močiutes: aš esu jau suaugusi ir gana brandi asmenybė, tikslus ir siekius sau užduodu pagal savo poreikius ir atsižvelgdama į galimybes pati. Trumpai tariant, kas buvo - tas pražuvo. Dabar aš esu savo kūryba. Bent jau man kūrybinis procesas - gana sunkus. Bet nepasakyčiau, jog nesiseka. O kaip tiek patyrusiai - tai netgi labai gerai sekasi. Tiesiog jei pastebiu, kad į ką nors reaguoju ne visai adekvačiai, man kokia nors situacija sukelia nemalonius jausmus arba reikalauja iš savęs per daug, tai padirbėju su savimi. Rašinėjuosi priežastis, dėl kurių kažkas yra ne taip. Ir stengiuosi padaryti išvadas, ar teisingai elgiuosi. Kartais net to rašinėjimo nereikia. Tokiose situacijose aš nesigėdiju prašyti kitų pagalbos ir pasitarti su artimais žmonėmis. Taip va ir bandau išauginti save iš to "nuskriausto vaiko" į savimi pasitikintį ir savo klaidas pripažįstantį asmenį.
ParašėKatinas
#129538 aciu,Marse =) .
is tikruju kazkada kalbejom su psichoterapeutu apie tai,kad as bijau paodyti pykti,jis paklause kodel,atsakiau :"nes bijau,kad tada busiu negera" :bloga .
Manigrivette,mano psichoterapeutas irgi panasiai mane moke.tiesa pasakius jis net nelabai noredavo kalbeti apie santykius su motina,nes sakydavo,kad as jau pakankamai didele ir galiu atsiskirti nuo visu tu reikalavimu ir motinos nuomones apie mane,mano poelgius ir t.t.
Vartotojo avataras
Parašė Edena
#130067 As vis dazniau isdristu pasipriesinti psichologiniam smurtui, nors vis dar negaliu atsikratyti to "uzpjaunancio" kaltes jausmo, kuris lydi po to, kai pasipriesinu ir nuolankiai nenuolaidziauju...taciau buna labai gera, kai apginu save :da viena kart tai padarius, buna lengviau padaryti ir antra ir trecia karta, tai prisideda prie didesnio pasitikejimo savimi ir savarankiskumo uztikrinimo.
Vartotojo avataras
Parašė Paukstis
#262693 As apie 5 metus kentejau psichologini smurta, jog ir dabar kai gyvenime klostosi viskas lyg ir gerai, ieskau priekabiu,kas dar ne taip... Pasekme to ka patyriau...