Moderatorius: Katinas

Parašė briga6969
#287341
ledi rašė:mus turbut laik otik musu vaikas, o taip tsi jau senai butu metes mane:( tikiuosi kad su daktaru pagalba pasveiksiu, dziaugiuosi kad greit jau pas juo vaziuosiu, ziuresiu ka pasakys jie:)


Pasveiksi :) Sėkmės tau :)
Vartotojo avataras
Parašė ledi
#287418 aciu B)
Parašė briga6969
#287775 Po trijų metų baigiasi meilė ir lieka tik prisirišimas. Smagu taip sakant, turbūt čia užuomina, kad galiu nešdintis. Tiesa sako, santykių krizė praeis ir vėl viskas bus gerai, bet kažkodėl aš tuo visai netikiu. Aišku užknisa žmogus kuris pastoviai verkia, bet ne sveikiesiems tai suprasti. Vat jei galėtume susikeisti vietomis keliom dienom, būtų įdomu ką jie sakytų po to. Klausia ko norėtum kalėdos ? Tik vieno norėčiau, sveikatos arba kitų smegenų. Gaila, kad stebuklų gyvenime nebūna. O tai gal rimtai pasveikčiau ir nebebūtų atkričių. Išsiliejau eilinį kartą. Visiems sėkmės sveikstant :flo
Vartotojo avataras
Parašė ledi
#287795 zinok ir as noreciau tik kitu smegenu, nes su tokiom smegenim labai sunku man ir mano artimiesiems :( ir as noreciau kad bent dienai mano smegenys atsidurtu pas tuos zmones kurie mano kad issidirbineu, kurie nesupranta kaip man sunku:"( taip noreciau sviesaus proto, as net negaliu susivaldyt ir visko nedaryt del vaiko:( visi sako tai del vaiko to ir to nedaryk bet smegenys (ei u dar ten yra) sako visai ka kita:(
Vartotojo avataras
Parašė lulu
#287847 Visiškai pritariu ledi :( To nepatyrę žmonės nesupras.
Parašė Vvol
#288322 Ar kam buna, kad vakare smarkiai pablogeja savijauta? Man seniau vakare buvo pats darbymetis, o dabar viskas apsiverte aukstyn kojom, gryztu namo ir prasideda panikos atakos, jau taip uzknise, kad vaistu isgeriu ir toliau kimarinu, bet kiek taip gali testis? Gal cia man abstinencija nuo kazkuriu vaistu reiskiasi? Dabar jau net baisu daros vakare gryzt.
Vartotojo avataras
Parašė ledi
#288833 zinok ir man tai buvo, kad vakare pablogeja net nerviskai silpnai jauciausi, visa atrodo drebulys ima, bloga is vidaus budavo:(
Parašė anti-stress
#296096
Jozhik v'tumane rašė:Šiuo metu išgyvenu trečiąjį didžiosios depresijos epizodą per tris metus. Man įdomu, ar turiu šansų visiškai pasveikti? Kiek jau sako literatūra ir protingi straipsniai - ne per daugiausiai.

Gal čia yra dar tokių, kurie patiria savo atkryčius? Kaip dėl to jaučiatės? Turite vilties visiškai pasveikti ar ne?

:flo

sveiki. pilnai suprantu, ka tai reiskia.. zinote, bet suradau buda, kaip nuo depresijos pasveikti- kurkite. stai as, sirgdama depresija, sukuriau sita muzika http://www.youtube.com/watch?v=g5kzRSI98UU =) ir kuryba padejo islipti is to liuno, atradau gyvenimo prasme ir pan. sekmes!
Vartotojo avataras
Parašė Emocija
#305529 Štai aš ir pasibeldžiau į šitas duris, nes atkrytis įvyko, po kažkur dviejų metų, jei ne anksčiau. Aš turbūt neigiau ir nenorėjau pripažinti kad yra vėl pablogėjimas, norėjau būti sveika, ir užsimerkiau prieš tam tikrus pablogėjimus. Reikia labai save stebėti ir neapsileisti, dėka psichoterapijos vėl judinami visi reikalai ir bandoma judėti į priekį.
Vartotojo avataras
Parašė Cuddle
#309309 Jungiuos ir aš :) Jau 10 metų kaip pakylu ir atkrentu ir niekaip neišsikapstau iš depresijos gniaužtų dėl vienos fobijos, bet šiemet jau stengiuos intensyviai. Bandau skirti laiko sau ir investuoti į save, o ne pastoviai atidėlioti. Greito rezultato nesitikiu, bet žingsnis po žingsnio gal pasieksiu stabilesnę būseną :)
Vartotojo avataras
Parašė Būtybė*
#312567 Kai pirmą kartą susirgau ir pasveikau, netikėjau kad galėčiau vėl kada nors atkristi. Ir atkritau jau 3 kartą.
Netiesa, kad tik sirgęs supras ką jaučia šia liga sergantis žmogus. Turiu pavyzdį ir įrodymą, nes vyras labai mane supranta, palaiko. Net jaučiu kaip saugo mane per atstumą. Niekada nėra pasakęs "Susiimk, neišsidirbinėk" kaip kad dažnai būna tokiose situacijose. Jaučiu jo rūpestį, globą. Ir dažnai man pabrėžia, kad nors ir nėra sirgęs tokia liga, bet daug skaitė ir labai gerai supranta kokio rimtumo situacija šiuo metu (Niekaip neatsikratau minčių apie mirtį) .
Vartotojo avataras
Parašė Vitalija
#312570 Butybe, pasidziauk bent tuo, kad turi artima suprantanti zmogu - daug kas is musu tokiu neturi.
Vartotojo avataras
Parašė Spalvininkas
#313021 Man geriausi rezultatai per visa laika situ problemu dabar , buna dienu ,kad pasiduodu lengviausiam ir uzsidepresinu ,bet neiseina jau itiket savo meslu ,kad ilgai tai testusi :D
Vartotojo avataras
Parašė Skaidra
#313557 Nuolat atkrentu... Labai noriu tikėt, kad galiu pasveikt, bet terapeutė skatina priimti mintį, kad galiu niekad nepasveikti, kad turiu išmokti, kaip kuo geriau susitvarkyti, kai depresija paūmėja. Kaip čia daug kas minėjo - žinoti, kas laukia ir kas geriausiai gali padėti. Bet kad kai pablogėja, tuo metu atrodo sunku patikėti, kad gali būti geriau, nes taip juoda... O kai gerai - baisu vėl patekti į duobę.
Vartotojo avataras
Parašė Laura_Palmer
#313866 Oooou, ir vėl aš čia... atkritau :sad: , nors buvau beveik įtikėjus, kad galiu pasveikt. Bijau, kad meno atveju pasiteisina teorija, ad per daug užleidus ligą, nebeįmanoma pasveikt, tiksliau, pasveikimas trunka iki atkryčio... deja...