depresijosklubas.lt

- 2011 06 01, 11:50 #226797 =)

Nežinau kaip kitiems, bet man būtų labai įdomu sužinoti forumo narių ligos istorijas. Nuo ko viskas prasidėjo, kaip vystėsi, kaip gydėsi ir t. t. Tiesiog pati pažįstu tik savo depresiją, todėl būtų įdomu palyginti ją su kitomis. Ką apie depresiją rašo informacijos šaltiniuose tai yra viena. Tai tik nuoga teorija, gyvenime dažnai būna įvairių įdomių variacijų.

Na manau ir patiems norėtųsi pasidalinti savo nelaime. Kai aš susirgau, tikrai labai norėjos išsipasakoti, viskas buvo taip keista, neįprasta... Įvairūs pojūčiai ir jausmai, kurių gyvenime nesi patyręs...

Kad būtų lengviau pasakoti, galiu pasiūlyti algoritmą, kurio galima laikytis, o galima nesilaikyt.

1. Ligos priežastis (nuo ko viskas prasidėjo).
2. Simptomai, kaip jautėtes, ko labiausiai reikėjo.
3. Kada, kodėl ir kaip nuėjote pas psichiatrą.
4. Kokiais vaistais gydėtės, ar tiko iškart, ar buvo šalutinių poveikių, kaip nuo jų jautėtes ir t. t.
5. Tolimesnė ligos eiga.
6. Pasveikimas (jei jau pasveikote).
7. Galbūt kokios nors išvados, kurias padarėte i savo šitos patirties.

P. S. Mano liga aprašyta temoje Būkite atsargūs! Ten akcentuojamas daugiausia gydytojų darbas, bet iš esmės aprašyta ir ligos istorija. Kopipastint čia nematau tikslo.

- 2011 06 01, 16:54 #226811 2. Simptomai, kaip jautėtes, ko labiausiai reikėjo.

Didelė apatija viskam, šūdina nuotaika. Reikėjo gal daugiau socializacijos.

3. Kada, kodėl ir kaip nuėjote pas psichiatrą.

pirmą kartą 17 metų, tėvai patarė, po to kai pažadinau juos 2h nakties šiaip sau.

4. Kokiais vaistais gydėtės, ar tiko iškart, ar buvo šalutinių poveikių, kaip nuo jų jautėtes ir t. t.

pirmi vaistai buvo raminantys seduxen. (pirmas psichiatras išrašė).

Kai sirgau antrą kartą gėriau risperidoną ir clonozepamą. išėjęs iš ligoninės truxalį. pašalinis poveikis buvo baisus (drebėjo rankos, turbojautrumas šviesai ir pan) ir nekenčiu dėl to daktarų iki dabar.

dar kelis akrtus buvo išrašę visokių vaistų, kurių pavadinimų nepamenu, bet juos tik trumpus likotarpius (<=mėnuo) gerdavau.

5. Tolimesnė ligos eiga.

išbrisdavau lėtai, paprastai susirasdavau kokį nors fanatizmo objektą ir juo domėdavausi, taip ir išeidavau iš ligos.

6. Pasveikimas (jei jau pasveikote).

dabar geriu sertralina ir dėjau ant viso pasaulio

7. Galbūt kokios nors išvados, kurias padarėte i savo šitos patirties.

nepasitikėti gydytojais psichiatrais.

- 2011 06 02, 09:29 #226828 1. Ligos priežastis (nuo ko viskas prasidėjo). per daug asmeniška, be to, ir negalima teigti, nes niekas nežino, nuo ko iš tikrųjų viskas prasidėjo.
2. Simptomai, kaip jautėtes, ko labiausiai reikėjo. apatija, jokia veikla nebeteikia laimės, sutrikęs miegas, maitinimasis, lėtinis nuovargis, vengimas žmonių, itin didelis jautrumas, mąstymas apie savižudybę.
3. Kada, kodėl ir kaip nuėjote pas psichiatrą. keturiolikos, mama nuvedė.
4. Kokiais vaistais gydėtės, ar tiko iškart, ar buvo šalutinių poveikių, kaip nuo jų jautėtes ir t. t. plati vaistinėlė pas mane. nuo sertralino iki diazepamo ir risperidono.
5. Tolimesnė ligos eiga. ligos ar mano?
6. Pasveikimas (jei jau pasveikote). -
7. Galbūt kokios nors išvados, kurias padarėte i savo šitos patirties. svarbiausia tinkamai žiūrėti į ligą.

- 2011 06 02, 17:31 #226841 1. Ligos priežastis (nuo ko viskas prasidėjo).
2. Simptomai, kaip jautėtes, ko labiausiai reikėjo.
3. Kada, kodėl ir kaip nuėjote pas psichiatrą.
4. Kokiais vaistais gydėtės, ar tiko iškart, ar buvo šalutinių poveikių, kaip nuo jų jautėtes ir t. t.
5. Tolimesnė ligos eiga.
6. Pasveikimas (jei jau pasveikote).
7. Galbūt kokios nors išvados, kurias padarėte i savo šitos patirties.

1. Kas ten žino, kur ta pradžia randasi. Save nagrinėdama daugeliu atveju atsimušu į tai, ką atsinešiau iš šeimos. Ji nedarni. Keli komentarai, sugalvojau laikytis dietos. Labai sekėsi. Po to organizmas parodė, kad nevalia taip su juo žaist. Susirgau bulimija.

2. Bjauriai po persivalgymų, pakylėtai, kai ribojau maistą. Sunkiausiu metu būdavau apatiška, save grauždavau, verkdavau dažnai ir jausdavau skausmą (ne fizinį), buvau netekusi vilties visiškai. Labiausiai reikėjo artumo, supratimo, palaikymo.

3. Nuėjau praktiškai po metų nuo ligos pradžios. Niekaip nesugebėjau savęs suvaldyt, supratau, kad be pagalbos nieko nebus.

4. Po didelio aktritimo pora mėnesių geriau lexotanil, mėnesį gėriau fluoxetine ir dar kažkokius, kurie labiausiai ir padėjo. Iš šalutinių buvo nerimas be priežasties ir didelis mieguistumas (dėl to lexotanil gerdavau, tik kai ketindavau išsimiegot gerai).

5. Pakilimai, nukritimai, pakilimai, nukritimai...

6. Ne.

7. Sunkiausiu metu svarbiausia yra išlaukti. Nereikia imtis drastiškų priemonių. Be galo padeda bendravimas. Daug didelių stresų vienu metu veikia blogai. Atsiskyrimas nuo šeimos veikia labai teigiamai. Ir šiaip, blogos būsenos praeina. Palaukus, ateina proto prablaivėjimo metas.

- 2011 08 11, 14:22 #231775 1. Ligos priežastis (nuo ko viskas prasidėjo). Nedarna šeimoje, tėvo alkoholizmas. O šiaip didžiausias veiksnys, iššaukęs mano susirgimą - buvusio vaikino manęs atstūmimas, psichologinis smurtas, manipuliavimas. Prie visko prisidėjo ir nuo gimimo pasireiškęs didelis jautrumas ir galimi genetiniai ligos perdavimo faktoriai.
2. Simptomai, kaip jautėtes, ko labiausiai reikėjo. Ligos pradžioje kamavausi nuo super didelio nerimo. Menkniekis išaukdavo isterijas ir ašaras. Mažai miegodavau, naktimis, dienomis verkdavau, to pasekoje viskas perėjo į suicidines mintis ir veiksmus. Labiausiai reikėjo tuo metu mylimo žmogaus palaikymo, kurio negavau, apkabinimų, šilto jausmo rodymo.
3. Kada, kodėl ir kaip nuėjote pas psichiatrą. Po savaitės badavimo ir nuolatinio nerimo ir ašarojimo, nuėjau pas šeimos gydytoją, kuri nusiuntė tolimesniam gydymui pas psichiatrą.
4. Kokiais vaistais gydėtės, ar tiko iškart, ar buvo šalutinių poveikių, kaip nuo jų jautėtes ir t. t. Pirmieji - seroxatas, pavertęs mane į dvilypį asmenį - labai švelnų, meilų, rūpestingą arba priešingai - agresyvų ir isterišką. Neišvengiau ir kitokių šalutinių veiksnių, kaip nenorėjimas mylėtis, gerklės skausmas, liežuvio tynimas, galvos skausmas.
5. Tolimesnė ligos eiga. Apatija, nejautrumas, ambivalentiškumas, neadaptyvumas, neadekvatumas, padidėjęs nerimas, obsesiškumas.
6. Pasveikimas (jei jau pasveikote). Nepasveikau. Kol nepakeisiu savo aplinkos, tol nebus sveikimo.
7. Galbūt kokios nors išvados, kurias padarėte i savo šitos patirties. Išvadų daug. Labai nemažai supračio atėjo apie savivertę, savimeilę, savigarbą. Aiškesni gyvenimo tikslai, aiškesnė vizija, kokį žmogų noriu matyti šalia savęs gyvenimo kelyje. Supratau, kad vienatvė, tyla yra begalinis džiaugsmas, kad tikrieji draugai pasirodė esą visai netikri - vedini tik egoistiškumo ir t.t.

- 2011 08 11, 14:35 #231779 1. Ligos priežastis (nuo ko viskas prasidėjo).
Mokykloje patirtos kančios, motinos alkoholizmas, nervingi seneliai, su kuriais gyvenu, meilės trūkumas, vienatvė, esu kitokia nei visi....
2. Simptomai, kaip jautėtes, ko labiausiai reikėjo.
Kankino niekada nedingstantis liūdesys, žalojau save, pastoviai verkiau, bėgau iš pamokų, norėdavau tik miegoti ir mirti, bandžiau nuodytis.
3. Kada, kodėl ir kaip nuėjote pas psichiatrą.
Tai buvo kai buvau kažkur 8 ar 7 klasėje- apie 2007 metus. Mano šeima jau baisėjosi dalykais, kurie su manim dėjosi, ir šiaip pagalvojau, kad reikia pagalbos, nes kitaip vieną dieną rimtai noriu pasitraukt, todėl prašau pagalbos.
4. Kokiais vaistais gydėtės, ar tiko iškart, ar buvo šalutinių poveikių, kaip nuo jų jautėtes ir t. t.
Iš pradžių skyrė homeopatinius, bet nepadėjo. Tai prirašė "Zoloft", kurį geriu iki šiol, "Stilnox" kad miegočiau. Vėliau "Xanax", kad nustočiau nervintis dėl visko, šiuo metų "Xanax" pakeitė į "Bromazepamą". Ir dievai žino kokių dar prirašys. Šalutinio poveikio buvo. Nuo "Zoloft"- dažnai rankos drebėdavo, o nuo "Xanax" miegas labai suimdavo. "Stilnox" haliucinacijas sukeldavo kai padaugindavau. Bet šiaip gerai veikė visi.... tačiau dabar nepadeda nei tie....
5. Tolimesnė ligos eiga.
O toliau gavau Šizofreniją ir reikia laukti rugsėjo kada nuvažiuosiu į Vilnių ir prirašys naujų stipresnių vaistų, nuo kurių jaučiu vaikščiosiu kaip zombis.
6. Pasveikimas (jei jau pasveikote).
Deja nepasveikau, o einu tik blogyn.
7. Galbūt kokios nors išvados, kurias padarėte i savo šitos patirties.
Nenustot gerti vaistų net jei ir gerai paliko, nes po kiek laiko bus tik blogiau.

"You know, the only thing I can be is a writer. I'm absolutely unprepared for anything else. When you've lived the kind of life I have, you are good for nothing. Only writing can save you."- Anne Rice

- 2011 08 18, 17:24 #232628 1. Ligos priežastis (nuo ko viskas prasidėjo).Paauglystes metais paikai priimdavau naujus potyrius.jauciausi kitoks ir uz visus pranasesnis:P
2. Simptomai, kaip jautėtes, ko labiausiai reikėjo.be rimto pagrindo jauciausi uz visus pranasesnis,zinoma IVairiausiom prasmem..
3. Kada, kodėl ir kaip nuėjote pas psichiatrą.Sugalvojau taip,o ka pasakytu man psichologas?Tuo me mane tai keistai(nesveikai) trauke.Vejavaikisko pokalbio vaikydamasis papuoliau ne ten,..pas psichiatra.
4. Kokiais vaistais gydėtės, ar tiko iškart, ar buvo šalutinių poveikių, kaip nuo jų jautėtes ir t. t.Pora metu geriau Seroquel,jokio poveikio isvis nejauciaqu.Tik didziule baime,jog gersiu juos visa gyvenima.
5. Tolimesnė ligos eiga.Kasmet guldavausi i ligonine,dveji vaistu pakeitima.Itarinejimas,jog mano psichiatras pats nenormalus.....
6. Pasveikimas (jei jau pasveikote).Nesakau,jog pasveikau.Tik igavau Patirties tame ko anksciau nesupratau,arba pavidalinau viska kitaip...
7. Galbūt kokios nors išvados, kurias padarėte i savo šitos patirties.Visi mes zmones kaip ir as,su tuo nieko nepadarysi
[/b]

- 2011 08 28, 20:40 #233603 Senai skaitau, bet tiek yra viduj visko prrisikaupę kad net neišeina visko surašyti..Ilga kalba.
Neistengsiu rasyti pagal eiles numerius....Gal sugebesit priimti ir toki pasakojimą...
Esu "panikierė" su stažu. Blogai pradėjo darytis jau pries kokius 15 metų, bet tada tai buvo nesuvokiami pavieniai priepuoliukai, pirmą prisimenu labai aiškiai: pajutau kažkokį keistą nepažįstamą kvapą (kurio aišku iš tiesų nebuvo) ir užėjo silpnumas. Nuo tada bijau visokiu įtartinų kvapų, nes automatiškai darosi silpna. Paskui jau prasidėjo.....Tuo metu, kai buo tik pradžia, tai būdavo patys tikrieji panikos priepuoliai, kurių metu belikdavo tik susiriesti į kamuoliuką ir stengtis pralaukti. Nes jau žinojau kad tai praeina. Po to, labai keista, iškart norėdavosi šlapintis ir krėsdavo nežmoniška sdrebulys. Laimė, TAI vykdavo tik namie, vakarais, kai vyro nebudavo, ar darbe užtrukdavo ar šiaip nepareidavo nakčiai...TAda dar galėjau eiti į parduotuves, į darbą, galėjau su vaikais vaikščioti visur, tik negalėdavau namie viena be vyro būti vakarais.
Palaipsniui pradėjo blogėti, nes gi nesigydžiau, niekam nesakiau, nežinojau aks tai yra. Paskui neiškentus parašiau į vieną forumą (tada dar tai buvo naujas dalykas) ir pasirodė, kad tokių kaip aš yra daugybė
Pradėjus gydytis, gerti AD pagerėjo....Mečiau gydytis...Iš pradžių jaučiausi pusėtinai, bet dar galėjau gyventi. Ir taip nejjučia tas panikos sindromas pradėjo "rutuliotis" pagal visus aprašomus simptomus - pradėjo atrodyti kad su širdim kažaks negerai, pradėjau ieškoti sveikatso problemų (bet pas gydytojus nėjau, tik pati kamavaus ir kitus vedžaiu iš proto dejuodama kad man blogai). Vienu žodžių, tykiai mintyse maniau kad kažkuo sergu fiziškai, labiausia tai atrodė kad su širdim.....Pradėjau nebegalėt niekur viena eiti, nekalbu jau apie nakvojimą vienai (vaiaki nepadeda, nesvarbu kad jie būna namie)....Į darba tik su mikriuku ir tai kaskart stresas, kasdien po du kartus, į darželį vaiko pasiimti/nuvesti - stresas...Vienu žodžiu paskutinioji buvo kai pradėjau jausti kad tupoj nualpsiu. Iš mikriuko iki namų bėgdavau. Tai prieš porą dienu kai nbamie "vos nenualpau" griebiau mobilų ir užsirašiau aps gydytoją. Papuolė labai maloni, gal Klp kam aktualu - gyd Tamošauskienė (Nefridos klinika). NEMOKAMA.
Išklausė, pasistengiau viską koncentruotai nupasakot. Nu, sako, sunkus atvejis, nes visko labai jau daug. Sakau tai kad pati iki tiek uždelsiau. Tai va. Pasiūlė man dalyvauti Nerimo gydymo programoje Ten kažkaip iš pradžių atlieka visus nuodugnius organizmo tyrimus (kas žinoma yra labai smagu turint galvoj kad vis manau jog kažkas kažkur pas mane negerai ), viskas nemokamai, vaistai irgi nemokamai. O paskui matyt kokie pokalbiai, psichoterapija, grupės ir žinoma vaistai...Tas bus nuo kitos savaitės jau, o dabar pradžiai lexotanilio(sakė kasdien po tabletikę pagerti) ir extra atveju Xanax....
Tai va Pradėjau dalyvauti toje programoje, geriu nežinau ką, ar Lyrica ar Lorafeną...Psichiatrė Seroxatą pakeitė į Escitalopramą....

Nepagijau
Nėra geriau
Kartais atrodo kad dar blogiau

Ir kam aš tokia reikalinga.......O be to, manęs daug....

- 2011 08 29, 02:41 #233618 Depresija sergu jau nuo trylikos metų. Ji vis atsitraukia, tada vėl prasisdeda. Šiuo laikotarpiu jaučiu, kad ji vėl sugrįžo. Tapau irzli, be nuotaikos, liųdna, kalbu nesąmones draugui, po to galvoju kam tai pasakiau. Žodžiu, she's back.

- 2011 08 29, 10:30 #233629 Buna geriau buna blogiau,.niekad nebuvau megeja egocentriskai elgtis ar jaustis,.bet problemas keldavau tiek sau tiek aplinkiniams,dazniausiai sakau ,kad viskas gerai,.nors akivaizdu taip nera ...zodziu kaip ir sergu ta depresija jau daugiau nei 4metai,.siuo metu kaip ir gydausi,.bet velgi... savavaliskai nutraukineju vaistus,taip sukuriu naujas problemas sau ir kitiems......kas siaip geresnio? vakar uzsipuoliau drauga nes man pasirode,kad stovi uz manes su peiliu rankose..ir kas man sove i galva...bet va isitikinau ir viskas,.buvau tikra ,kad jis mane puls...(( jokio peilio nebuvo,jis tik atejo paziuret i virtuve kaip man sekas...

Dieve, duok man kantrybės, kad nesipriešinčiau tam, ko negaliu pakeisti, drąsos - kad pakeisčiau tą, ką galiu, ir išminties - kad visada sugebėčiau viena nuo kita atskirti. K.Vonegutas