Moderatorius: Astro-Meška
- 2011 09 27, 22:00
#235464
Vienatvė, vertybių nebuvimas žmonėse, visuotinė materializacija, visuotinė sexo manija, beprasmis smurtas, žmonių arogancija sėdint už kompo forumuose.
- 2011 09 28, 14:59
#235526
O kuo tau trukdo visuotinė sexo manija? Tas visur kišamas sexualumas, aišku, jau per gerklę lenda, bet realybėj, bendraujant su paprastais eiliniais žmonėmis tas nesijaučia.
Ir ne visi sėdintys forumuose arogantiški, žinai, paprastai mus erzina tai, ko ir pas mus pačius šiek tiek yra. Mane tai galutinai pribaigė kai kurių savo tiesos, kaip vienintelės galimos, brukimas, tai nebeleidžiu tiek daug laiko forumuose. Nors DK to nejaučiu.
Man tai depresija kyla dėl to, kad įsiveliu į beprasmiškus santykius, nes bijau prisirišti ir paskui kentėti. Dėl to, kad susikūriau kažkokį nerealų modelį, kokia turėčiau būti, ir bandau pateisinti kitų lūkesčius, o ne paprasčiausiai būti savimi. O tada pradedu vengti bendrauti, ir aišku, jaučiuosi vieniša. Bet po truputį jau viskas tvarkosi, kai pradėjau terapiją lankyt. Aišku, sunkus darbas dar laukia, bet kai pradedi matyti rezultatus, tai norisi eit toliau.
Underdog rašė:Vienatvė, vertybių nebuvimas žmonėse, visuotinė materializacija, visuotinė sexo manija, beprasmis smurtas, žmonių arogancija sėdint už kompo forumuose.
O kuo tau trukdo visuotinė sexo manija? Tas visur kišamas sexualumas, aišku, jau per gerklę lenda, bet realybėj, bendraujant su paprastais eiliniais žmonėmis tas nesijaučia.
Ir ne visi sėdintys forumuose arogantiški, žinai, paprastai mus erzina tai, ko ir pas mus pačius šiek tiek yra. Mane tai galutinai pribaigė kai kurių savo tiesos, kaip vienintelės galimos, brukimas, tai nebeleidžiu tiek daug laiko forumuose. Nors DK to nejaučiu.
Man tai depresija kyla dėl to, kad įsiveliu į beprasmiškus santykius, nes bijau prisirišti ir paskui kentėti. Dėl to, kad susikūriau kažkokį nerealų modelį, kokia turėčiau būti, ir bandau pateisinti kitų lūkesčius, o ne paprasčiausiai būti savimi. O tada pradedu vengti bendrauti, ir aišku, jaučiuosi vieniša. Bet po truputį jau viskas tvarkosi, kai pradėjau terapiją lankyt. Aišku, sunkus darbas dar laukia, bet kai pradedi matyti rezultatus, tai norisi eit toliau.
- 2012 07 27, 20:45
#268348
mane tai kamuoja nuolatinio beviltiškumo ir bejėgiškumo mintys...jos taip u-knisa ir veda į mintis apie savižudybę.
- 2012 07 27, 21:19
#268359
svetimapalata ,as tau angeliuku siunciu ,kad tau padetu sunkiu momentu.
Aš turiu ligą, bet ne ji - mane
- 2012 07 28, 14:24
#268456
ačiū jums labai labai
- 2012 08 01, 07:36
#268834
Slegia mintys apie tai, kad jau lygiai du mėnesiai, kaip mane paliko, tikriausiai, o gal ir tikrai, dėl mano klaidų ar žodžių, pasėtų santykiuose. O gal klysta abi pusės. Tačiau du su puse metų draugystės ir du metai šeimyninio gyvenimo (manoji turėjo dvynukes iš buvusios santuokos) buvo toks nuostabus laikas, kurio dabar nebėra. Ir tai žudo. Pjauna. Neįmanoma nieko daryt, nors ir stengiesi. Vienintelis išsigelbėjimas po darbo dienos tai pabuvimas su draugais. Net į vietas, kurias kartu lankydavome, stengiuosi nebeit. Nes žudo prisiminimai. Apsižliumbiu kiekvieną kart ją pamatęs ir kiekvieną kart vienas būdamas, nes to, kas buvo, nebėra. Saujos vaistų ir dažnai sieną paliečiantys kumščiai. Negaliu sau atleist to, kad nebėra šeimos, o taip be galo myliu visas tris ir žinau, kad niekas nepasikeis. Kartais tikrai atrodo norisi virve ant kaklo pasiūbuot..
Om.
- 2012 08 01, 08:00
#268835
Sveikas prisijunges, WindesKind! Uzjauciu, kad siuo metu murgdaisi neviltyje. Nejaugi viskas baigta? Pats zinai - kad - ne. O tavo zinojimas, kad niekas nepasikeis - tik vidinio gedulo israiska. Nekankink saves ir nebekaltink - pacio saves baudimas nera kelias i geresni rytoju. Sekmes.
- 2012 08 01, 14:29
#268872
Sunku nekaltinti netekus to, kas brangiausia. O dėl pabaigos, tikrai atrodo, kad su šeimos iširimu, iširo ir maniškis gyvenimas. Sunku griebtis kažko. O žinojimas, kad ta moteris nebe su manimi, o gal su kažkuo kitu, dar labiau pjauna.
Om.
- Puslapis 1 iš 3
- 1
- ,
- 2
- ,
- 3