- 2011 10 15, 12:32
#236276
DISTIMIJA
Distimija yra lengvesnis, ilgiau trunkantis depresijos tipas, kuriuo moterys serga 2-3 kartus dažniau negu vyrai. Distimija diagnozuojama, kai pacientas būna depresiškos nuotaikos mažiausiai 2 metų laikotarpio didžiąją dalį, praktiškai kiekvieną dieną. Viso dvejų metų laikotarpio eigoje nebūna ilgenių nei du mėnesiai periodų be simptomų. Vaikų ir paauglių nuotaika gali būti irzli, o sutrikimas turi trukti mažiausiai vienerius metus. Pacientui identifikuojami du ar daugiau simptomai, žiūrėti.
SIMPTOMAI
- Bloga nuotaika
- Dirglumas
- Kaltės jausmas
- Bendras nuovargis
- Beviltiškumo jausmas
- Elgesio sutrikimai
- Miego-budrumo ritmo sutrikimas
- Depresija
PRIEŽASTYS
Distimijos, kaip ir daugelio kitų psichikos sutrikimų, etiologija nežinoma. Kelių tyrinėtojų darbai mėgino pagrįsti serotonerginės disfunkcijos teoriją, bet tai dar turi būti patvirtinta kitų mokslininkų tyrimais.
LIGOS EIGA
Distimija prasideda nepastebimai, jos klinikinė eiga banguojanti, būna normalios nuotaikos periodai, tačiau jie retai trunka ilgiau kaip du mėnesius. Šiuos nuotaikos sutrikimus pacientai jaučia vidutiniškai 16 metų. Distimija, kaip ir sunkioji depresija, gali būti labai sekinanti, varginanti. Sutrikimas gali prasidėti anksti (t.y. iki 21 metų) ir vėliau.
Kartais ši depresija yra kaina, kurią moka nenorintys depresijos gydytis žmonės, bandantys „būti stiprūs” ir įveikti ją be vaistų: depresijos epizodas, iš pradžių buvęs sunkus ar vidutinio sunkumo, gali virsti lėtine depresijos forma - distimija. Kitais atvejais ši liga prasideda pamažu, nepastebimai arba pasireiškia po artimųjų netekties ar kitų akivaizdžių stresų, t.y. prasideda kaip gedėjimo reakcija ar adaptacijos sutrikimas.
Distimija sergantys žmonės nesiskundžia bloga nuotaika, liūdesiu, tačiau jie kenčia dėl nuolatinio nuovargio, energijos stokos, viskas jiems yra sunku, reikia pastangų atlikti kasdienius darbus. Mažai kas ar net niekas nedžiugina, jie jaučiasi prislėgti. Jų mąstymas pesimistinis, jie linkę matyti neigiamus gyvenimo aspektus tiek praeityje, tiek ateityje. Dažnai būna padidėjęs dirglumas, irzlumas, piktumas (ypač vyrams) arba jaučiamas per didelis kaltės jausmas (dažniau moterims). Gali varginti nemiga ar padidėjęs mieguistumas. Retai tokie žmonės būna linksmi ir nuoširdžiai juokiasi bei noriai bendrauja, dažniau tampa uždari, nekalbūs. Kaip ir sergant depresija, vieniems žmonėms stipriau pasireiškia vieni, kitiems - kiti simptomai. Nors sergantysis ir labai stengiasi valdytis bei neparodyti savo emocijų, tačiau tai ne visiškai pavyksta. Artimieji sergančiuosius distimija dažniausiai apibūdina kaip niūrius, užsidariusius, be humoro jausmo, pesimistiškus ar piktus žmones.
Sergant distimija gali savaime keletą savaičių ar net porą mėnesių būklė pagerėti, bet vis vien ši liga sukelia nuolatinę kančią ir diskomfortą. Distimiją galima palyginti su nuolatiniu nestipriu, tačiau varginančiu skausmu. Sergančiajam prislėgta jo būsena gali atrodyti normali, būdinga jo asmenybei: “Aš visada toks buvau”.
TYRIMAS
Distimijos diagnostikos kriterijai:
1. Visą dieną depresinė nuotaika mažiausiai dvejus metus (vaikams vienerius metus).
2. Depresijos laikotarpiu turi būti du ar daugiau iš žemiau išvardytų simptomų:
* Padidėjęs ar sumažėjęs apetitas
* Nemiga ar padidėjęs mieguistumas
* Nuovargis, energijos stika
* Savęs nuvertinimas
* Koncentracijos stoka ir sunkumas priimant sprendimus
* Beviltiškumo jausmas.
3. Per dvejus metus laikotarpis be simptomų nebūna ilgiau kaip du mėnesius
4. Nėra sunkiosios depresijos epizodo per pirmuosius mėnesius
5. Anamnezėje nėra duomenų apie praeityje buvusius manijos, hipomanijos ar ciklotimijos sutrikimus
6. Depresijos simptomai nepasireiškia kartu su lėtiniu psichoziniu sutrikimu
7. Simptomai nėra susiję su tiesioginiu fiziologiniu poveikiu piktnaudžiaujant medžiagomis ar sergant somatine liga
8. Dėl simptomų ryškiai sutrinka socialinė, darbinė ir kita svarbi veikla.
MEDICININIS GYDYMAS
Gydymui taikoma psichoterapija bei medikamentinis gydymas antidepresantais. Užsitęsusios distimijos gydymas antidepresantais padeda atstatyti socialines funkcijas, tarpasmeninius ryšius, darbingumą bei pagerina visų gyvenimo kokybės sričių vertinimą.
KOMPLIKACIJOS
Sergantiesiems distimija, nors ir nedažnai, tačiau pasireiškia mintys, kad neverta gyventi, jie dažniau teigia, kad nebėra džiaugsmo, gyvenimas nesuvokiamas kaip vertybė, gali būti savižudybės grėsmė. Susilpnėja jų savisaugos instinktas, todėl tokiems žmonėms padidėja traumų tikimybė, o kadangi depresinė nuotaika glaudžiai susijusi su imunitetu - dėl susilpnėjusio imuniteto dažniau sergama įvairiomis ligomis. Siekdamas išvengti diskomforto, distimija sergantis žmogus gali pradėti piktnaudžiauti alkoholiu, narkotikais ar vaistais, o tada gali išsivystyti ir kita liga - priklausomybė. Sergantiesiems distimija yra didelė rizika, kad gali išsivystyti sunkios depresijos epizodas. Dėl šios ligos sumažėja pasitikėjimas savimi ir savęs vertinimas, taip pat dėmesys, atmintis ir darbingumas, todėl mažiau pasiekiama karjeroje. Ypač pavojinga, kai liga pasireiškia vaikams ir paaugliams (o taip neretai būna, nes distimija linkusi pasireikšti jauname amžiuje, nors serga ir pagyvenę) - dėl ligos gali nukentėti mokymosi rezultatai ir kiti pasiekimai, o tai jau turės reikšmės visam tolimesniam gyvenimui. Dėl blogo savęs vertinimo jauni žmonės gali likti vieniši arba pasirinkti turintį problemų partnerį, o tada vėlgi yra didelė tikimybė, kad šeimyninis gyvenimas nepasiseks ir bus dar viena psichologinė trauma.
Šaltinis: www.sveikas.lt
Ar kam nors yra tekę susidurti su šia depresijos forma? Jei taip, pasidalykite savo patirtimi, gydymosi metodais (psichoterapija, vaistai ir kt.).
Distimija yra lengvesnis, ilgiau trunkantis depresijos tipas, kuriuo moterys serga 2-3 kartus dažniau negu vyrai. Distimija diagnozuojama, kai pacientas būna depresiškos nuotaikos mažiausiai 2 metų laikotarpio didžiąją dalį, praktiškai kiekvieną dieną. Viso dvejų metų laikotarpio eigoje nebūna ilgenių nei du mėnesiai periodų be simptomų. Vaikų ir paauglių nuotaika gali būti irzli, o sutrikimas turi trukti mažiausiai vienerius metus. Pacientui identifikuojami du ar daugiau simptomai, žiūrėti.
SIMPTOMAI
- Bloga nuotaika
- Dirglumas
- Kaltės jausmas
- Bendras nuovargis
- Beviltiškumo jausmas
- Elgesio sutrikimai
- Miego-budrumo ritmo sutrikimas
- Depresija
PRIEŽASTYS
Distimijos, kaip ir daugelio kitų psichikos sutrikimų, etiologija nežinoma. Kelių tyrinėtojų darbai mėgino pagrįsti serotonerginės disfunkcijos teoriją, bet tai dar turi būti patvirtinta kitų mokslininkų tyrimais.
LIGOS EIGA
Distimija prasideda nepastebimai, jos klinikinė eiga banguojanti, būna normalios nuotaikos periodai, tačiau jie retai trunka ilgiau kaip du mėnesius. Šiuos nuotaikos sutrikimus pacientai jaučia vidutiniškai 16 metų. Distimija, kaip ir sunkioji depresija, gali būti labai sekinanti, varginanti. Sutrikimas gali prasidėti anksti (t.y. iki 21 metų) ir vėliau.
Kartais ši depresija yra kaina, kurią moka nenorintys depresijos gydytis žmonės, bandantys „būti stiprūs” ir įveikti ją be vaistų: depresijos epizodas, iš pradžių buvęs sunkus ar vidutinio sunkumo, gali virsti lėtine depresijos forma - distimija. Kitais atvejais ši liga prasideda pamažu, nepastebimai arba pasireiškia po artimųjų netekties ar kitų akivaizdžių stresų, t.y. prasideda kaip gedėjimo reakcija ar adaptacijos sutrikimas.
Distimija sergantys žmonės nesiskundžia bloga nuotaika, liūdesiu, tačiau jie kenčia dėl nuolatinio nuovargio, energijos stokos, viskas jiems yra sunku, reikia pastangų atlikti kasdienius darbus. Mažai kas ar net niekas nedžiugina, jie jaučiasi prislėgti. Jų mąstymas pesimistinis, jie linkę matyti neigiamus gyvenimo aspektus tiek praeityje, tiek ateityje. Dažnai būna padidėjęs dirglumas, irzlumas, piktumas (ypač vyrams) arba jaučiamas per didelis kaltės jausmas (dažniau moterims). Gali varginti nemiga ar padidėjęs mieguistumas. Retai tokie žmonės būna linksmi ir nuoširdžiai juokiasi bei noriai bendrauja, dažniau tampa uždari, nekalbūs. Kaip ir sergant depresija, vieniems žmonėms stipriau pasireiškia vieni, kitiems - kiti simptomai. Nors sergantysis ir labai stengiasi valdytis bei neparodyti savo emocijų, tačiau tai ne visiškai pavyksta. Artimieji sergančiuosius distimija dažniausiai apibūdina kaip niūrius, užsidariusius, be humoro jausmo, pesimistiškus ar piktus žmones.
Sergant distimija gali savaime keletą savaičių ar net porą mėnesių būklė pagerėti, bet vis vien ši liga sukelia nuolatinę kančią ir diskomfortą. Distimiją galima palyginti su nuolatiniu nestipriu, tačiau varginančiu skausmu. Sergančiajam prislėgta jo būsena gali atrodyti normali, būdinga jo asmenybei: “Aš visada toks buvau”.
TYRIMAS
Distimijos diagnostikos kriterijai:
1. Visą dieną depresinė nuotaika mažiausiai dvejus metus (vaikams vienerius metus).
2. Depresijos laikotarpiu turi būti du ar daugiau iš žemiau išvardytų simptomų:
* Padidėjęs ar sumažėjęs apetitas
* Nemiga ar padidėjęs mieguistumas
* Nuovargis, energijos stika
* Savęs nuvertinimas
* Koncentracijos stoka ir sunkumas priimant sprendimus
* Beviltiškumo jausmas.
3. Per dvejus metus laikotarpis be simptomų nebūna ilgiau kaip du mėnesius
4. Nėra sunkiosios depresijos epizodo per pirmuosius mėnesius
5. Anamnezėje nėra duomenų apie praeityje buvusius manijos, hipomanijos ar ciklotimijos sutrikimus
6. Depresijos simptomai nepasireiškia kartu su lėtiniu psichoziniu sutrikimu
7. Simptomai nėra susiję su tiesioginiu fiziologiniu poveikiu piktnaudžiaujant medžiagomis ar sergant somatine liga
8. Dėl simptomų ryškiai sutrinka socialinė, darbinė ir kita svarbi veikla.
MEDICININIS GYDYMAS
Gydymui taikoma psichoterapija bei medikamentinis gydymas antidepresantais. Užsitęsusios distimijos gydymas antidepresantais padeda atstatyti socialines funkcijas, tarpasmeninius ryšius, darbingumą bei pagerina visų gyvenimo kokybės sričių vertinimą.
KOMPLIKACIJOS
Sergantiesiems distimija, nors ir nedažnai, tačiau pasireiškia mintys, kad neverta gyventi, jie dažniau teigia, kad nebėra džiaugsmo, gyvenimas nesuvokiamas kaip vertybė, gali būti savižudybės grėsmė. Susilpnėja jų savisaugos instinktas, todėl tokiems žmonėms padidėja traumų tikimybė, o kadangi depresinė nuotaika glaudžiai susijusi su imunitetu - dėl susilpnėjusio imuniteto dažniau sergama įvairiomis ligomis. Siekdamas išvengti diskomforto, distimija sergantis žmogus gali pradėti piktnaudžiauti alkoholiu, narkotikais ar vaistais, o tada gali išsivystyti ir kita liga - priklausomybė. Sergantiesiems distimija yra didelė rizika, kad gali išsivystyti sunkios depresijos epizodas. Dėl šios ligos sumažėja pasitikėjimas savimi ir savęs vertinimas, taip pat dėmesys, atmintis ir darbingumas, todėl mažiau pasiekiama karjeroje. Ypač pavojinga, kai liga pasireiškia vaikams ir paaugliams (o taip neretai būna, nes distimija linkusi pasireikšti jauname amžiuje, nors serga ir pagyvenę) - dėl ligos gali nukentėti mokymosi rezultatai ir kiti pasiekimai, o tai jau turės reikšmės visam tolimesniam gyvenimui. Dėl blogo savęs vertinimo jauni žmonės gali likti vieniši arba pasirinkti turintį problemų partnerį, o tada vėlgi yra didelė tikimybė, kad šeimyninis gyvenimas nepasiseks ir bus dar viena psichologinė trauma.
Šaltinis: www.sveikas.lt
Ar kam nors yra tekę susidurti su šia depresijos forma? Jei taip, pasidalykite savo patirtimi, gydymosi metodais (psichoterapija, vaistai ir kt.).