Moderatorius: Katinas

Vartotojo avataras
Parašė Procyon
#286116 Ar kam nors tai pavyko? Panašu, kad mano atveju pati depresija nesiruošia praeiti (kažkur 2-3 metai)... Genetika, matyt, turi nemažai įtakos – pasižiūrėjus į tėvus irgi nekokia situacija... Bet visgi gal kam padėjo psichoterapija ar dar kokios nors priemonės?
Vartotojo avataras
Parašė maingirdas
#286140 girdejau forume ,kad gydosi pas psichologe ,be vaistu...
sako padeda...
Vartotojo avataras
Parašė Procyon
#286152
maingirdas rašė:girdejau forume ,kad gydosi pas psichologe ,be vaistu...
sako padeda...

Tikriausiai kiekvienu atveju vis kitaip... Jei depresija kilo po kokių nors konkrečių sukrėtimų, turbūt galima ir be jų apsieiti, o jei palaipsniui ir yra, matyt, paveldėtas polinkis, tai kažin...

Visokių nuomonių apie vaistus prisiskaičiau, net pats nežinau, ar vertėtų juos gerti, ar ne. Bet jau ne kas, kai kartu kamuoja ir nerimas, negali nei greit užmigti, nei išmiegoti, neatsibudinėdamas kas valandą...
Vartotojo avataras
Parašė Būsena
#286156 Aiškaus atsakymo nėra. Tačiau psichiatrė man į tokį klausimą atsakė, kad bet kuriuo atveju depresija-tai serotonino gamybos sutrikimas smegenyse. Jei žinai, kaip paveikti savo smegenis, kad jie gamintų serotoniną-nenaudodamas vaistų-bandyk.
Man padėjo vaistai, ir labai gailiuosi, kad nežinojau, kad man depresija ir ilgus metus kankinausi be vaistų.
Vartotojo avataras
Parašė Procyon
#286266
Būsena rašė:Aiškaus atsakymo nėra. Tačiau psichiatrė man į tokį klausimą atsakė, kad bet kuriuo atveju depresija-tai serotonino gamybos sutrikimas smegenyse. Jei žinai, kaip paveikti savo smegenis, kad jie gamintų serotoniną-nenaudodamas vaistų-bandyk.
Man padėjo vaistai, ir labai gailiuosi, kad nežinojau, kad man depresija ir ilgus metus kankinausi be vaistų.

Na, smegenų į normalią būseną taip paprastai, matyt, neatstatysi, jei jau 3 metai praėjo, o kai dar praktiškai visą gyvenimą vargina nerimas... Visgi truputėlį neramina šalutiniai poveikiai, padės ar nepadės... Bet turbūt teks peržengti tą ribą ir užsiregistruoti.

Tiesa, tikriausiai galimas ir toks atvejis, kad vaistus tenka gerti visą gyvenimą? Bet vis geriau, nei kankintis ir galų gale save pribaigti. Blogiausia, kad mano bėdos, atrodo, bent iš dalies paveldėtos...
Vartotojo avataras
Parašė Virtual
#286275 manau yra keli variantai, ukiskai ir glaustai issakysiu savo nuomone:
1. nera piliules kuri issprestu tavo problemas gyvenime, priverstu kitus tave megti, pasitiketi savimi, ispildytu tavo luekscius, uzdirbtu pinigu. spesti teks tau paciam. su vaistais apmazeja umi reakcija i gyvenima jei padetis netelpa i normalaus gyvenimo savoka. Jei depresija sukelta situacijos, padeda pagrinde psichologas ir kazkiek vaistai, priklauso individualiai. Vaistai nuima busenos ir situcijos suvokimo umuma.
2. Isgyventos traumos, sukretimai, praradimai, ypac jei esi suvokimo "as esu" perkeles i artima kurio netekai, sukelia reakcine depresija, arba potrauminio streso sindroma. Vaistai + psichologas.
3. del insulto, persirgtos infekcijos, sutrikusios smegenu kraujotakos, fizines negalios ir kitu organiniu priezasciu sutrinka smegenu chemija ir viskas komplikuojasi. Tada reikia taisyti smegenu neurotransmiteriu chemine pusiausvyra. tada - vaistai... + psichologas kalbant apie busena sukeliancias, uminancias priezastis.
4. paveldimumas. zr 3 punkta. Gali keisti mintis pas psichologa iki apsivemimo, pries organika nepakovosi meditacijom.

gal dar kokie variantai yra?

vaistai yra chemija, musu mintys irgi yra chemine reakcija, tam tikru cheminiu medziagu kurias gamina musu organizmas [vadinamu neurotransmiteriais - serotonino, dopamino, ir berods noradrenalino] perdavimas lasteles lygmeniu. taip vyksta musu mintys, veiksmai, jausmai ir tt ir panasiai. Kad mastymas itakoja chemine grandine tai faktas. Todel psichoterapija ar darbas su psichologu tikrai svarbus. bet kokiu atveju. esme - ismokstama priimti situacija, ligos simptoma, tarpasmeninius santykius... gauti moralini pendeli ir keistis, atleisti, paziureti kitaip.
tai tiek :angel
Vartotojo avataras
Parašė Virtual
#286279 ps. darbas su psichologu irgi labai priklauso kaip moki isgirsti kas sakoma, priimti savo psichologini atspindi "veidrodyje" ir "susisukuoti". Kai nori dirbti su savim ir keisti metu metais ismoktas reakcijas i gyvenima. Kaip ir vaistai. Koks zodis ar vaistas tiks butent tau kartais tenka ieskoti metais. Nes iki siol nera 100 proc zinoma kaip dirba smegenys. Ir kaip dirba butent tavo su visa patirtimi, auklejimu, isgyvenimais ir turininga pasamone.

o kartais prasome psichologo ar siaip, pagalbos ir kai ja duoda, ypac kas kaip moka - nepriimame. ilgainiui nieks pagalbos ir neteiks. vistiek neiimi. Bet cia atskira tema
Vartotojo avataras
Parašė Spalvininkas
#286284 Zinau pora atveju sunki depresija tik metus vaistus ,pradzioj gere ,bet gyvenimas kaip pasake lieka siltnamio salygom tik .
Vartotojo avataras
Parašė Procyon
#286299 Taip, kas be ko, svarbus ir paties nusiteikimas, požiūris ir čia jokia chemija nepadės... Deja, kai kurių dalykų nelabai gali sąmoningai kontroliuoti. Nepaspausi mygtuko ir neišjungsi nerimo, beviltiškumo jausmo, nors racionaliai ir supranti, kad visas tas nerimas yra beprasmis ir kad viskas nėr taip beviltiška ir apgailėtina, tačiau vis vien vyrauja negatyvios emocijos ir apatija...

Bandau vienaip ar kitaip sau padėti, stengtis pozityviai mąstyti, kažkiek padėjo aplinkos pakeitimas. Bet ką gi, tikriausiai reikia ir medikamentinio gydymo. Žinoma, mano situacija dar nėra tokia bloga, kaip kurių gilia depresija sergančių žmonių...
Vartotojo avataras
Parašė Spalvininkas
#286303 Man vidutine depresija pripiesta , realybej trumpalaikiai epizodai su ad ir viskas tvarkoj su ja ,nepagrindine beda ,man fobijos baisiau ir be perstojo nuo ju ryjami vaistai ,nei tos trumpalaikes depresijos ...
Parašė Vvol
#286997 Man irgi vidutine depresija su nerimu ir visai neblogai tvarkausi be vaistu, aisku kritiniais atvejais, kada uzeina nemiga ar stiprus nerimas isgeriu, bet tai nepasitaiko daznai, o didziaja laiko dali nuotaika buna pakankamai gera, taip kad nenuleiskit ranku ir zinokit, kad galit issikapstyt ir patys. Sita liga dazniausiai nepagydoma, bet su ja galima susidraugaut, nes visos baimes ir nerimas dauguma kyla is nezinojimo ir ydingo minciu rato. Mano patarimai (dauguma turbut bus girdetu, bet man padejo issikapstyt): stenkites kuo maziau laiko praleisti vieni (ypac prie kompiuterio ir televizoriaus, nes tai vargina labiau nei atrodo), neatsiribokite nuo socialinio gyvenimo (aisku jis turi buti malonus ir nekelti diskomforto, o jei taip nera gal pats laikas pakeisti aplinka), bendraukite su zmonemis, kad ir kaip to nesinoretu, raskite kuo daugiau uzsiemimu, cia labai tinka sportas - plaukiojimas, begiojimas, sokiai, joga ir pan. is pradziu bus sunku, bet veliau atsipirks su kaupu, nedirbkite sunkaus protinio darbo, atsiribokit nuo negatyvios informacijos (jokiu delfi naujienu ir panasiai), jei uzklumpa nerimas ir baime, nepasiduokit ydingam minciu ratui ir kuo greiciau ji nutraukit, cia jau priklauso nuo situacijos kas pades, galit paziuret komedija, paskambint seniai matytam draugui, iseit pasivaiksciot ar padaryti ka nors spontanisko, esme kad vienu metu galim galvot tik apie viena dalyka, todel blogas mintis reikia pakeisti gerom, kitaip nerimas ir baime dides. Cia labai padeda meditacija (yra daug pratimu, tarkim galite stengtis apie nieka negalvot, leisti mintims ateiti ir iseiti, ju "neuzkabinant" kol pajusite ramybe, arba kitas kiek sunkesnis, susitelkt ties paciu nerimo ar baimes pojuciu, kol jie pradings) ir relaksacija (cia esme atpalaiduoti raumenis ir susitelkti i gilu ir ritminga kvepavima), padeda issipasakoti visas savo bedas psichologui, geram draugui arba tiesiog isdestyt mintyse, taip patys geriau susivoksit, del nieko saves nekatinkit, nes sergant depresija kaltes jausmas yra nepagrystas ir nepamirskit, kad jusu nervu sistema silpnesne uz kitu zmoniu, todel lengviau prarandat puiausvyra ir pavargstat - svarbu dienos ritmas, gera mityba, vengti kavos, alkoholio, cigareciu. Ziuriu jau per daug cia issipleciau :) jei kam kils klausimu ar noretumet pabendraut galit parasyti AZ. Sekmes sveikstant.
Vartotojo avataras
Parašė Gr3ta
#287073 Įmanoma, pakeičiant aplinką kardinaliai, kur būtų besišypsantys, mandagūs, gero linkintys žmonės (nu čia iš esmės reikėtų iš Lietuvos išvažiuot), pakeisti mąstymą ir įgyti pasitikėjimą savim didžiulį
Parašė Delija
#293007 As tai be vaistuku bandau grizt i normalu gyvenima... Ir man gerai sekas...Man padejo tai, kad viena diena spjoviau i viska ir isvariau i uzsieni...Po 8 men pradejau jaustis kitokia...Nors buna dar visokiu dieneliu, bet as kovoju...dar padeda toks budas, kaip kalbejimasis su depresija, tikriausiai, pagalvosit, kad man galveleje zvangt...viltis mirsta paskutine...Tereikia lb noreti, pasistengti ir tiketi...:-) Linkiu pasveikti be vaistuku...
Vartotojo avataras
Parašė dangiska
#293099 kiek skaiciau tai jei depresija lengva tai ad neturetu buti net skiriami...jei sunki tai be vaistu niekaip...
Vartotojo avataras
Parašė allcapone
#296683 Ar įmanoma įveikti depresiją be vaistų? Jeigu mes šnekam apie patologinį susirgimą tai manau negalima. T.y. jaučiame nerimą, kaltės jausmą, baimę, apatiją, įvairius fizinius pojūčius. Jeigu kalba eina apie nuotaikos nebūvimą, kuris trumpalaikis arba nesitęsia labai ilgai, tai nėra patologinė liga ir viską galima išspręst pašnekėjus su tėvais, draugais ar psichologu. Kaip buvo kažkuris iš kolegų minėjas, jog 3 metus jau kankinasi ir neina pas medikus. Visu pirma aš tave uikiai suprantu, nes jeigu ne medikas mano giminaitis aš irgi būčiau nesupratęs iki šios dienos. Iš pradžių labai priešinausi ir tai man turės pasekmių ateityje, nes neužkirtau kelio šiai ligai progresuoti. Tikrai kuo greičiau kreipkis pagalbos į medikus, vartok paskirtus vaistus, kaip pasijusi geriau po kažkiek laiko galėsi kontroliuot dozes. Turi puikių draugų kurie čia tave nuolat palaiko, klausk patarimų, kovok,tikėk ir galėsi gyvent pilnavertį gyvenimą. Svarbiausia sau prisipažint, kad turi ligą su kuria turi susigyvent. O kaip visa tai priimsi galbūt ateityje pavyks ir visiškai pasveikt.