Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė Loreta
#21115 o dabar as jusu prašau patarimo.

vakar mano penkiolikmetė duktė pasakė kad nusižudis.
Ji gan uždaroko būdo. bet kiek iš mūsų kalnų supratau šiuo metu ira susipykus su draugais. na jie ja atstume, nes inai nerūko ir negeria. ir šeip jai gan sunku pradėti pirmai bendrauti. :verysad:
Vartotojo avataras
Parašė ZNS
#21116 na ir velniop tokius "draugus", jei jų tokios vertybės - gali tai paaiškinti.

ar ji turi užklasinės veiklos? jei ne, manau, kad būtina atrasti kokį nors užsiėmimą.
uždariems žmonėms labai tinka veikla, susijusi su menais (dailė, muzika, fotografija, kinas) arba gyvūnais (žirgų, agility sportas, jaunieji hendleriai).
būnant 15 dar labai lengva susirasti draugų.
Vartotojo avataras
Parašė Loreta
#21119 užsiėmimu ji kaip ir turi lanko dailės mokykls, sportuoja, šoka, dainuoja ji gan aktivi ir draugiška (bend jau man atrodo). tik nesuprantu kodėl ji taip pergyvena dėl tos draugystės na taip jie vaikystės ir kiemo draugai bet jie toli. dabar mes gyvename kitame mieste ir berods yra kitu draugu.
taip as jai mėginau paaiškinti, kad tai matyt ne tie draugai, turi vertintu, geruma, draugiškuma, tik nežinau ar ji norėjo mane suprast.
Vartotojo avataras
Parašė AUmba
#21127 oi Loreta, tos pirmos meilės juk būna tokios kvaolos, be proto.... warm
Vartotojo avataras
Parašė Horacijus
#21131
Loreta rašė:užsiėmimu ji kaip ir turi lanko dailės mokykls, sportuoja, šoka, dainuoja ji gan aktivi ir draugiška (bend jau man atrodo). tik nesuprantu kodėl ji taip pergyvena dėl tos draugystės na taip jie vaikystės ir kiemo draugai bet jie toli. dabar mes gyvename kitame mieste ir berods yra kitu draugu.
taip as jai mėginau paaiškinti, kad tai matyt ne tie draugai, turi vertintu, geruma, draugiškuma, tik nežinau ar ji norėjo mane suprast.


Paauglyste - tai baisi krize... ir nieko cia kvailo nera... kaip kai kas teigia... tai isitvirtinimo ir savo tapatybes suvokimo laikotarpis, zmogus turi su kuo tai susitapatinti, kad suprastų, kas jis pats yra... uz tatai paaugliams taip sunku...
Vartotojo avataras
Parašė Inga D
#21162 Oi, aš irgi nesakyčiau, kad kvailos meilės, arba kad jos praeis - taip tikrai dukrą priversi tik dar labiau užsidaryti (save prisimenu)
Aš tai paklausčiau, o tai kokia manai turėtum būti, kad tiems draugams patiktum. O paskui abi pasvarstytumėm,ar labai SAU tokia patiktų :bloga
Paaugliai dažnai tai kategoriškai juoda balta galvoja...
Vartotojo avataras
Parašė Inga D
#21163 Lukrecija, papasakosiu, kaip mano kaimynei su paaugliu sūnum buvo: jos ex keršydavo visaip nuteikinėdamas sūnų, papirkinėjo ji, tipo tėvas geras (kartą per mėnesį), o mama ragana, nes liepia indus plaut ir pamokas ruošt. Tai ji neatlaikiusi pasakė sūnui - tu jau didelis, gal tėvelis tikrai geresnis, eik pas ji gyventi. Sūnus išėjo, vyras nenorėjo priimti :bloga vaikas grįžo kitą dieną ir visi "mama bloga" dingo.

Nežinau, kaip pas jus būtų, bet dabar sūnus motinos tėvo žodžiais nebedergia

Laikykis :flo
Vartotojo avataras
Parašė Lukrecija
#21538
Inga D rašė:Lukrecija, papasakosiu, kaip mano kaimynei su paaugliu sūnum buvo: jos ex keršydavo visaip nuteikinėdamas sūnų, papirkinėjo ji, tipo tėvas geras (kartą per mėnesį), o mama ragana, nes liepia indus plaut ir pamokas ruošt. Tai ji neatlaikiusi pasakė sūnui - tu jau didelis, gal tėvelis tikrai geresnis, eik pas ji gyventi. Sūnus išėjo, vyras nenorėjo priimti :bloga vaikas grįžo kitą dieną ir visi "mama bloga" dingo.

Nežinau, kaip pas jus būtų, bet dabar sūnus motinos tėvo žodžiais nebedergia

Laikykis :flo


Na as savo sunelio neisvarau pas teva, nes pora dienu pabuves jau parlekia,pats supranta viska, bet tevo zodziais kalba tada kai jam neparanku kai reikia reikalavimus ir pareigas atlikti,bet dabar as paemiau kita taktika, su savo MB susisuokiau,siaip zaidziu ziuriu kas bus, tai kai mato kad mes nesiedam, jam sokas, dabar as jau gera mama beveik

Loreta, nesvarbu ka, bet geriausia kalbetis, uzduok atsargiu klausimu, taip issemsi jos sirdi, butinai pasakyk kad tu ja labai myli ir ji tau labai reikalinga, kai mano vaikui taip buvo as pati daug kur isiskisau per mokytojus, o vaikui uztikrinau kad ir kokia skaudi situacija butu jis visada ras pas mane palaikyma, jis ir dabar tai zino, visada jautesi labai saugus todel dabar katais galvoju gal jam mazai saugumo kai tevo ner kartu?
keleta kartu isbande ar as taip ppat padesiu bet kokioj situacijoj, ar as toks pats jam draugas kaip ir anksciau, suprato kad taip jauciasi saugesnis, dabar pradejom truputeli daugiau kalbetis, lyg ir geriau, kartu lankom teva ligoninej,tariames kada ten susitiksim as is darbo vaziuodama uzsuku o vaikas jau ten buna, tada kartu griztam, nors keliones trumpos su automobiliu, bet daug kas per jas man aiskeja, tada neisvengiamai bunam tik mudu
vaikam reikia saugumo jausmo, o paaugliams jotruksta, todel butina uztikrint juos kad tu busi visada salia

Horacijau zinau kad paaugliams sunku, todel ir norisi padeti, as daug ka lyginu pagal savo paauglyste, bet merginoms daugelis dalyku buna kitaip, pasidalink savo paauglystes prisiminimais, kas tave zeisdavo ir ramindavo? tai vyriska psichologija ir as noriu nors truputi zinot paauglystes periodo

Aciu visiems :flo
dalinkimes savo skausmais ir dziaugsmais
Vartotojo avataras
Parašė Loreta
#22793 Pasirodo mano mažaja "Rūtele" ne meilė kankina o atstumimas iš kiemo gaujos.
Parašė zalvarnis
#22843 manau vienas toks svarbus yra aspektas, vaikas geriau jauciasi kai jaucia kad tevai patys laimingi... o jei tevai depresuoja, ir labai kentedami per paskutines jegas stengiasi del vaiku ir dar reikalauja kad vaikai butu laimingi tevu kancios saskaita... manau gali buti atvirkscias efektas...
ech, skaudi baisiai tema ir man paciam, kai depresija sustipreja, tai visiskai viskam pasidarai abejingas, taigi ir savo vaikui... kraupus jausmas...
nu zodziu tikiu kad laime daugiau galima nuo saves uzkresti, nei per savo kancia "uzdirbti"...
Vartotojo avataras
Parašė Lukrecija
#23885
zalvarnis rašė:manau vienas toks svarbus yra aspektas, vaikas geriau jauciasi kai jaucia kad tevai patys laimingi... o jei tevai depresuoja, ir labai kentedami per paskutines jegas stengiasi del vaiku ir dar reikalauja kad vaikai butu laimingi tevu kancios saskaita... manau gali buti atvirkscias efektas...
ech, skaudi baisiai tema ir man paciam, kai depresija sustipreja, tai visiskai viskam pasidarai abejingas, taigi ir savo vaikui... kraupus jausmas...
nu zodziu tikiu kad laime daugiau galima nuo saves uzkresti, nei per savo kancia "uzdirbti"...


Auso zodziai, bet pastebejau ir dar kai ka,kai as su savo ex siek tiek greiau sutariu, tai ir su vaiku geresni santykiai pasidare
Vartotojo avataras
Parašė costa
#54138 Neradau kitos temos apie vaikus, tai paklausiu čia - nuo kada jūs skaitote vaikams knygas?? Ta prasme, nuo kada jie jau klausosi jūsų skaitymo, nelupa knygučių iš rankų ir pan.??
Nes man toks jausmas, kad jei ir toliau taip, tai mano vaikas užaugs visiškas analfabetas :(
Vartotojo avataras
Parašė ZNS
#54167 man mama skaite nuo kokiu 10 menesiu. nuo 4 metu pati skaiciau.
Parašėnegative
#54168 Aš irgi nuo keturių skaityt pradėjau pati.
Vartotojo avataras
Parašė costa
#54214 Hmm, mano panai jau 1,9 metukai, bet kol kas viskas, ką galima jai paskaityt - tai pažiūrėti kartu paveiksliukus kokias 2-3 minutes, ir tai ne ilgiau. Toks vaizdas, kad ji net nesupranta, ką aš jai skaitau. Dzin ta knyga, einam žaist, maždaug.
Hmm, nors gal dar ir per anksti..