Moderatorius: Katinas

Vartotojo avataras
Parašė Emocija
#330673 Kartais yra atveju kai žodžiai ligoniui nepadeda, yra gyvenime situacijų kai turi susitaikyti ir su tuom jog padėti jau nebegali. Galima nuvesti už rankos, bet prievarta nenuvesi, galima naudoti įvairius žodžius bet nesant specialistui galima pakenkti, dar galima atsivesti specialistą į namus, nes žmogus pats nepareiškia noro o situacija to reikalauja, bet tam reikia išlaidų kurių ne visi gali sau tai leisti. Bet nepasiduok Tiger ir surasi būdą.
Vartotojo avataras
Parašė Juste06
#335657 Norėjau paklausti, ar yra taip buvę, kad užeina net nesąmoningos mintys apie savižudybę?na net ne mintys o vos ne reikalavimas eik ir pasidaryk ką nors.. tada prasideda vidinė kova tarp jausmų, proto ir dar bala žino ko ir vis sunkiau darosi laimėti tą kovą, o kitą dieną jaučiuosi kaip išsunkta. Ar kamnors taip būna?
Parašė Deode
#335658
Juste06 rašė:Norėjau paklausti, ar yra taip buvę, kad užeina net nesąmoningos mintys apie savižudybę?na net ne mintys o vos ne reikalavimas eik ir pasidaryk ką nors.. tada prasideda vidinė kova tarp jausmų, proto ir dar bala žino ko ir vis sunkiau darosi laimėti tą kovą, o kitą dieną jaučiuosi kaip išsunkta. Ar kamnors taip būna?


Kalbi apie savižalą? Jei taip, tai priskiriama suicidiniams reiškiniams.
Vartotojo avataras
Parašė Juste06
#335671 Kalbi apie savižalą? Jei taip, tai priskiriama suicidiniams reiškiniams.[/quote]


Labiau ne apie savižalą , o net nežinau kaip įvardinti didžiulį norą imtis veiksmų tokių kaip eik ir prisigerk tablečių, tavęs čia niekam nereikia na ir t.t. atrodo, kad kažkas tarsi užvaldo mintis.
Kažkada norėjau pasirinkti išėjimą, bet tuomet tai atrodė vienintelė išeitis iš susidariusios situacijos, o dabar tas jausmas visiškai nelogiškas. Kartą " prigavau" save begalvojančia, kad reikėtų nupirkti draugei dovaną, nors jos gimtadienis tik vasarą, na, kažkas panašaus į tai, kad reikia kuo greičiau pabaigti pradėtus darbus... nelabai suprantu tokį savo elgesį. Aišku iš vienos pusės, pasitraukimui galima atrasti daugybę priežasčių iš kitos sulaiko mintis apie artimuosius. Nenoriu jų šitaip įskaudinti, bet kiek laiko tai vienai minčiai užteks jėgų kovoti prieš visas likusias neįsivaizduoju, nes su kiekvienu kartu vis sunkiau. Aišku aš tuoj imsiu gailėtis ir kaltinti save - kam reikėjo taip rašyti, bet kol dar taip nenutiko gal kas žino kas čia su tom mintim tokiom darosi?...
Vartotojo avataras
Parašė biggie
#335672
Juste06 rašė:Kalbi apie savižalą? Jei taip, tai priskiriama suicidiniams reiškiniams.



Labiau ne apie savižalą , o net nežinau kaip įvardinti didžiulį norą imtis veiksmų tokių kaip eik ir prisigerk tablečių, tavęs čia niekam nereikia na ir t.t. atrodo, kad kažkas tarsi užvaldo mintis.
Kažkada norėjau pasirinkti išėjimą, bet tuomet tai atrodė vienintelė išeitis iš susidariusios situacijos, o dabar tas jausmas visiškai nelogiškas. Kartą " prigavau" save begalvojančia, kad reikėtų nupirkti draugei dovaną, nors jos gimtadienis tik vasarą, na, kažkas panašaus į tai, kad reikia kuo greičiau pabaigti pradėtus darbus... nelabai suprantu tokį savo elgesį. Aišku iš vienos pusės, pasitraukimui galima atrasti daugybę priežasčių iš kitos sulaiko mintis apie artimuosius. Nenoriu jų šitaip įskaudinti, bet kiek laiko tai vienai minčiai užteks jėgų kovoti prieš visas likusias neįsivaizduoju, nes su kiekvienu kartu vis sunkiau. Aišku aš tuoj imsiu gailėtis ir kaltinti save - kam reikėjo taip rašyti, bet kol dar taip nenutiko gal kas žino kas čia su tom mintim tokiom darosi?...[/quote]
Man irgi uzeina periodai, jog atrodo vienintelis budas isspresti problemas - tiesiog ramiai pasitraukti.
Parašė Deode
#335673
Juste06 rašė:Kalbi apie savižalą? Jei taip, tai priskiriama suicidiniams reiškiniams.



Labiau ne apie savižalą , o net nežinau kaip įvardinti didžiulį norą imtis veiksmų tokių kaip eik ir prisigerk tablečių, tavęs čia niekam nereikia na ir t.t. atrodo, kad kažkas tarsi užvaldo mintis.
Kažkada norėjau pasirinkti išėjimą, bet tuomet tai atrodė vienintelė išeitis iš susidariusios situacijos, o dabar tas jausmas visiškai nelogiškas. Kartą " prigavau" save begalvojančia, kad reikėtų nupirkti draugei dovaną, nors jos gimtadienis tik vasarą, na, kažkas panašaus į tai, kad reikia kuo greičiau pabaigti pradėtus darbus... nelabai suprantu tokį savo elgesį. Aišku iš vienos pusės, pasitraukimui galima atrasti daugybę priežasčių iš kitos sulaiko mintis apie artimuosius. Nenoriu jų šitaip įskaudinti, bet kiek laiko tai vienai minčiai užteks jėgų kovoti prieš visas likusias neįsivaizduoju, nes su kiekvienu kartu vis sunkiau. Aišku aš tuoj imsiu gailėtis ir kaltinti save - kam reikėjo taip rašyti, bet kol dar taip nenutiko gal kas žino kas čia su tom mintim tokiom darosi?...[/quote]

Viskas gerai, nesijaudink. Gerai, kad kalbi. Tave greičiausiai kamuoja vadinamos įkyrios mintys. Tai vienas iš depresijos simptomų. Pasipasakok apie tai psichiatrui ar psichologui, jis ras būdą kaip kovoti su tokiom mintim. Pavyzdžiui jos man pasireiškia kitaip, aš geriu vaistus. Tau jei ne vaistai, tai galbūt psichoterapija.
Vartotojo avataras
Parašė Juste06
#335676
Deode rašė:
Juste06 rašė:Kalbi apie savižalą? Jei taip, tai priskiriama suicidiniams reiškiniams.



Labiau ne apie savižalą , o net nežinau kaip įvardinti didžiulį norą imtis veiksmų tokių kaip eik ir prisigerk tablečių, tavęs čia niekam nereikia na ir t.t. atrodo, kad kažkas tarsi užvaldo mintis.
Kažkada norėjau pasirinkti išėjimą, bet tuomet tai atrodė vienintelė išeitis iš susidariusios situacijos, o dabar tas jausmas visiškai nelogiškas. Kartą " prigavau" save begalvojančia, kad reikėtų nupirkti draugei dovaną, nors jos gimtadienis tik vasarą, na, kažkas panašaus į tai, kad reikia kuo greičiau pabaigti pradėtus darbus... nelabai suprantu tokį savo elgesį. Aišku iš vienos pusės, pasitraukimui galima atrasti daugybę priežasčių iš kitos sulaiko mintis apie artimuosius. Nenoriu jų šitaip įskaudinti, bet kiek laiko tai vienai minčiai užteks jėgų kovoti prieš visas likusias neįsivaizduoju, nes su kiekvienu kartu vis sunkiau. Aišku aš tuoj imsiu gailėtis ir kaltinti save - kam reikėjo taip rašyti, bet kol dar taip nenutiko gal kas žino kas čia su tom mintim tokiom darosi?...


Viskas gerai, nesijaudink. Gerai, kad kalbi. Tave greičiausiai kamuoja vadinamos įkyrios mintys. Tai vienas iš depresijos simptomų. Pasipasakok apie tai psichiatrui ar psichologui, jis ras būdą kaip kovoti su tokiom mintim. Pavyzdžiui jos man pasireiškia kitaip, aš geriu vaistus. Tau jei ne vaistai, tai galbūt psichoterapija.[/quote]

O kaip tau jos pasireiškia? Aišku, gali ir neatsakyti ;)


Ačiū jums abiems ,už pasidalinimą mintimis, man tai labai svarbu ;)
Parašė Deode
#335678
Juste06 rašė:O kaip tau jos pasireiškia? Aišku, gali ir neatsakyti ;)


Gilinuosi į visokius nereikalingus dalykus, gyvenimo prasmę ir pan. Dienoraštį rašydama nusirašydavau į filosofavimus. Man pastoviai galvą būdavo užimta niekais ir kartais net klaidingais įsitikinimais. Na žodžiu. Dabar pastebėjau po vaistų taip nebėra, kažkaip nebegalvoju ir nebekyla tokių minčių.
Parašė FTL
#349386 Jeigu žmogus nori nusižudyti, ar nėra jis laisvas nuo visko? Nebijantis prarast meterialių dalykų, santykių su žmonėm, palikt visus. Ar tai nesiskaito totali laisvė?

Jeigu žmogus yra visiškai laisvas, ar nereiškia kad jo galimybės plačiausios? Nėra kuo rizikuot.
Vartotojo avataras
Parašė Lifelover
#349387 nėra laisvas, nes nori IŠTRŪKTI iš gyvenimo. tas žmogus būtent ir siekia išsilaisvinti iš to, ko nebepakelia.

absoliuti dauguma savižudybių yra padaroma afekto būsenoje. aš pritariu tik tokiems, atvejais, kaip Hemingway'aus, kai tikrai supranti, kad davei pasauliui viską, ką galėjai ir toliau tesi našta artimiesiems.
Vartotojo avataras
Parašė lautreamont
#366953
Lifelover rašė:nėra laisvas, nes nori IŠTRŪKTI iš gyvenimo. tas žmogus būtent ir siekia išsilaisvinti iš to, ko nebepakelia.

absoliuti dauguma savižudybių yra padaroma afekto būsenoje. aš pritariu tik tokiems, atvejais, kaip Hemingway'aus, kai tikrai supranti, kad davei pasauliui viską, ką galėjai ir toliau tesi našta artimiesiems.


pritariu. prisiminiau "only optimists commit suicide, optimists who no longer succeed at being optimists. The others, having no reason to live, why would they have any to die"
Vartotojo avataras
Parašė KunigaikštisMyškinas
#398818 krizesiveikimas.lt siūlo edukacines grupes bandžiusių žudytis artimiesiems:

https://krizesiveikimas.lt/naujienos/ps ... imiesiems/



Kviečiame į antrąją psichologinę – edukacinę grupę, skirtą bandžiusių žudytis artimiesiems.
Grupės metu aptarsime:
• Kas yra savižudybė ir kodėl žmonės bando žudytis
• Mano atsakomybės ribos: kuo galiu padėti artimajam, o kuo ne
• Kaip bendrauti su bandžiusiu žudytis kad jam/jai padėčiau
• Kaip elgtis jei artimasis dažnai grasina savižudybe

Grupės trukmė: 5 užsiėmimai, būtinas dalyvavimas visuose.
Laikas: Rugsėjo 10 d., 17 d., 24 d., spalio 1 d., 8 d. (pirmadieniais) 18:00-20:00 val.
Grupę veda: psichologai Jelena Trofimova ir Andrius Lošakevičius

Būtina registracija: info@krizesiveikimas.lt , Tel. 8 619 21500

Dalyvavimas grupėje nemokamas, projektą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Pagal šį projektą galite registruotis ir individualioms konsultacijoms.
https://krizesiveikimas.lt/naujienos/kv ... ltacijoms/