Moderatorius: Katinas

Parašė sigita12
#362894 man labai idomu butu suzinoti sito forumo dalyviu kaip kiekvienas nuo vaikystes buvot jautrus,i viska reaguodavot jautriau negu kiti?ar priesingai stiprus moraliskai buvot?nes as tarkim labai jautri buvau o vizualiai visi sakydavo kad kaip as atrodau tvirtai tam tikrose situacijose kur kiti labai greitai paluzdavo.tarkim medicinoj pamatydavo mirusi ir krauja alpdavo.o man ne motais budavo.Kokia jusu vaikyste tarkim buvo rami ar su sukretimais?idomu ar itakoja tai ar ne?Prasau pasidalinkite kuo daugiau visi savo patirtimi??????Labai laukiu diskusiju sia tema : B)
Vartotojo avataras
Parašė KunigaikštisMyškinas
#362899 Aš irgi jautri labai, bet kai kažkada klasiokei pasakiau, kad kažko bijau, ta išpūtė akis, nes jai atrodė iš šono, kad aš nieko nebijau ir esu tvirta. Mane vaikystėj labai skriaudė brolis 7 metais vyresnis. Negalėjau jam pasipriešint, nelygios jėgos buvo, jaučiu nuo tada nuo kokių 7 mano metų man jau buvo depresūchos nuo tų pastovių jo patyčių, sprigtų, grūšių, rankų laužymų. Vieną k. vos nepasmaugė, jo draugas atplėšė. Nors kitur apsigindavau tiek lauke, tiek mokykloj ir dar silpnesnius apgindavau. Negalėdavau žiūrėt kai skriausdavo silpnesnius. Voždavau iš visų jėgų skriaudikui...Tėvai dirbo, kažko nieko nedarė dėl brolio, tai kentėjau iki 15 metų, kol jis apsivedė ir persikraustė. Bet skauduliai ilgam liko. Gal net labiau, kad tėvai nereagavo. Jaučiaus vieniša, palikta ir t.t... Nelengva vaikystė buvo. :bloga Nenorėčiau grįžti. :bloga
Parašė sigita12
#362900 Be galo dekoju uz pasidalinima savaja istorija.As tai esu nuo 5 klases isgyvenusi vaiku patycias mokykloje.iki 9 klases tesesi.net nesinorejo tuo metu gyventi.o tevai visad mokino taktiskumo,nusileisti,nutyleti.vat taip ir prasidejo nekaltai viskas.net baisu prisiminti ka isgyvenau.tai nuo to laiko pradejau sportuot,fiziskai atrodziau nepalauziama.niekada pradejau neverkt,atsikirsdinejau kas tik ne taip,gaudavo daug kas ir i liuli kas lysdavo.gyniau silpnesnius.istekejau,vyras su savo nuomone nepasakyk ne zodzio.mazai ir jam tenusileidau.darbe vel kova uz buvi.nenusileidau net direktorei.visi gaudavo net atlyginimus mazesnius.manes nenuskriausdavo.tik labai sieke kad greiciau is ten iseiciau.isejau.pakeiciau darba.pradejo baimes kazkokios mane persekioti.daznai verkt pradejau.pavargau atrodo nuo neteisybes gyvenime ir nuo viso kito.prasidejo panikos atakos ir kiti kuno negalavimai,lankymaisi pas gydytojus.isvada nervai,jautrumas....stai kokia mano istorija.
Vartotojo avataras
Parašė Kovotojas
#362904 as nuo jaunystes buvau galima sakyti visapusiskai stiprus, nesu jokiu patyciu mokykloje patyres, bet nuo 18 metu prasidejo, mire mano pirmoji meile, paskui sovietyne armija, po armijos audringas gyvenimas, daug draugu netekciu, galima sakyti vaiksciojau peilio asmenemis, buvau nepalauziamas....., bet 2009metais kirto viso gyvenimo istorijos, kuriu visiskai nenoriu prisiminti, labai daug esu liudesio, daug kartu nuo mirties saugojo mano angelas sargas, kur tada nesuprasdavau, vienu zodziu, nors ir gerus tevus turejau, bet as buvau blogas, gatves vaikas, kelis kartus suzeistas peiliu asmenemis, kaip mano zmona sako, tavo gyvenimo pasekmes.....
Parašė sigita12
#362917 Na taip,matomai gyvenimai ir uzgrudino bet kartu ir per sveikatas neblogai kirto.as taip ir maniau kad is nieko gi neateina sitos bjaurios ligos....uztai idomu buvo isgirsti apie patirtis prraeityje... :oops:
Vartotojo avataras
Parašė Vaiduk
#362939 Emociskai sunki vaikyste ir paauglyste blogi santykiai su seima. Gimiau jau kovotojas or daug kas buvo tarsi buvo lemta nelabai net galiu net atsakyt labai sudetinga viskas buvo.
Parašė sigita12
#363473 Noriu paklausti cia besilankanciu ar neuzeina jums dzvu pojuciai?kiek daznai tas buna ir kiek laiko trunka?tai jausmas toks keistas atrodo jau matei ta veiksma ir zinai kas bus toliau.zudantis jausmas.Ir gal pas ka mirgeimai akyse kasdieniniai tesiasi?Ar cia gali buti nuo depresijos? :)))
Parašė anonimasx
#364302
sigita12 rašė:Noriu paklausti cia besilankanciu ar neuzeina jums dzvu pojuciai?kiek daznai tas buna ir kiek laiko trunka?tai jausmas toks keistas atrodo jau matei ta veiksma ir zinai kas bus toliau.zudantis jausmas.Ir gal pas ka mirgeimai akyse kasdieniniai tesiasi?Ar cia gali buti nuo depresijos? :)))


deza vu nebūna. O mirgėjimai tai kai raibuliuoja akyse kaip nuo saulės ane? Nu kas ten žino, čia gal labiau nuo nuovargio bus negu nuo depresijos.
Vartotojo avataras
Parašė paulina
#364304
sigita12 rašė:Noriu paklausti cia besilankanciu ar neuzeina jums dzvu pojuciai?kiek daznai tas buna ir kiek laiko trunka?tai jausmas toks keistas atrodo jau matei ta veiksma ir zinai kas bus toliau.zudantis jausmas.Ir gal pas ka mirgeimai akyse kasdieniniai tesiasi?Ar cia gali buti nuo depresijos? :)))


O kada akys mirga? Jei staigiau atsistojus is gulimos padeties, tai dazniau kai truksta gelezies taip buna. man irgi taip buna...