Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė mmm
#416449 Sveiki, ar pas ką nors būna toks jausmas lyg plaukioji, toks sulėtėjimas, mąstymas sulėtėja ir pan. Taip nebūna pastoviai, bet vos ne kasdien užeina, ypač kai daugiau veiksmo, triukšmo. Kas tai? Pervargimas/perdegimas ar depresija? Kaip išsigydėte šią būseną?
Vartotojo avataras
Parašė emar
#416451 Nu depresija tai neužeina :) Greičiau perdegimas. Ir reikia kokios savaitės be streso :)
Vartotojo avataras
Parašė mmm
#416452
emar rašė:Nu depresija tai neužeina :) Greičiau perdegimas. Ir reikia kokios savaitės be streso :)


Kad jau keli metai tai tęsiasi. Savaitė poilsio nepadeda. Pradžioj kasdien nebūdavo taip, bet po praeitų sudėtingų metų neatsigaunu ir kasdien ta būklė būna. Negaliu dirbti ir kitos veiklos gyvenime apribotos. Nežinau kaip išlipti iš to, psichiatrė gūžčioja pečiais, na neturi patirties ji tokiu atveju. Nuo nerimo Brinterix išrašo ir viskas. Jie nerimui padeda bet tam "plaukiojimui" nepadeda.
Vartotojo avataras
Parašė Mmdzhey
#416456 Man panašiai irgi, nelabai kas ir padeda. Beje Emar :) geras bajeris savaitė poilsio :) užskaitau. Perdegus gali reikėti ir poros metų poilsio, kas išvis nėra įmanoma dėl piniginių reikalų, taip pat gali tekt keist darbą, bet perdegęs žmogus net svajonių darbo nenori. Tai jei realiai kas kažkiek padeda tas skamba banaliai, vengti streso, nepersidirbti bet ir nesivolioti be veiklos, žiūrėti labai mitybą, pilnavertis maistas be jokių debiliškų dietų, kiek įmanoma stengtis gerinti miego kokybę, bent 3 dienos per savaitę sporto + cardio bent 30 min, omega3 +vitaminas D. Neišgydys bet bent jau retkarčiais bus geriau.
Vartotojo avataras
Parašė biggie
#416457
Mmdzhey rašė:Man panašiai irgi, nelabai kas ir padeda. Beje Emar :) geras bajeris savaitė poilsio :) užskaitau. Perdegus gali reikėti ir poros metų poilsio, kas išvis nėra įmanoma dėl piniginių reikalų, taip pat gali tekt keist darbą, bet perdegęs žmogus net svajonių darbo nenori. Tai jei realiai kas kažkiek padeda tas skamba banaliai, vengti streso, nepersidirbti bet ir nesivolioti be veiklos, žiūrėti labai mitybą, pilnavertis maistas be jokių debiliškų dietų, kiek įmanoma stengtis gerinti miego kokybę, bent 3 dienos per savaitę sporto + cardio bent 30 min, omega3 +vitaminas D. Neišgydys bet bent jau retkarčiais bus geriau.

Sutinku, visiskai isvengti streso siais laikais nelabai iseina, be to zmones, turintys streso kasdienej veikloj, dazniausiai pasizymi geresniais kognityviniais sugebejimais, cia greiciau apie pati streso valdyma reiktu sneket, rinktis tinkama streso lygi, kiek iseina, na ir mokejimas atsipalaiduoti naturaliais budais.
Vartotojo avataras
Parašė emar
#416458 Aš apturėjau dvi savaites poilsio, bet viena, dideliam pastate šalia tvenkinio. Buvo kas prisistatydavo savaitgalį. Bet labai labai padėjo. Po šito laikotarpio nutraukiau antidepresantus. Bet jau prieš tai jau buvo begerėjanti situacija.

O dėl streso - mečiau darbą, išsikrausčiau į kitą vietą ir toliau bėgu :achtung Ir visai neblogai sekasi.
Vartotojo avataras
Parašė Kurama
#416465 aš darbo net neturiu. :bloga Ir neaišku ar turėsiu su savo ligomis. :bloga
Vartotojo avataras
Parašė emar
#416466 Pagalvojus apie gyvenimą su tėvais man kyla neapsakoma panika :) Net blogiausios depresijos laikais prioritetas buvo darbas, nors atrodžiau labai labai tragiškai, jaučiausi irgi, bet nesvarsčiau kito varianto.

Kai mėnesį dėl traumos (negalėjau vaikščiot, o reikėjo važinėt perrišinėt) pagyvenau pas tėvus, supratau, kad vos lašelio betrūksta iki panirimo į depresiją :)
Vartotojo avataras
Parašė mmm
#416471
Mmdzhey rašė:Man panašiai irgi, nelabai kas ir padeda. Beje Emar :) geras bajeris savaitė poilsio :) užskaitau. Perdegus gali reikėti ir poros metų poilsio, kas išvis nėra įmanoma dėl piniginių reikalų, taip pat gali tekt keist darbą, bet perdegęs žmogus net svajonių darbo nenori. Tai jei realiai kas kažkiek padeda tas skamba banaliai, vengti streso, nepersidirbti bet ir nesivolioti be veiklos, žiūrėti labai mitybą, pilnavertis maistas be jokių debiliškų dietų, kiek įmanoma stengtis gerinti miego kokybę, bent 3 dienos per savaitę sporto + cardio bent 30 min, omega3 +vitaminas D. Neišgydys bet bent jau retkarčiais bus geriau.

Tai sakai neįmanoma iš to išlipti? Na dabar nedirbu,išėjau iš darbo kovo mėn, pradėjau fiziškai atsigaudinėti ir gydžiausi kasdienes panikas. Va jau 5 mėn, bet ta būklė kasdien užeina. Esu namie, tai nueinu pasnausti, kai tas "plaukiojimas" užeina. Bet gyvenime taip negaliu gi. Neįsivaizduoju kaip vėl ofise sukčiausi. Nors ir dabar namie nėra visiškai atostogos,auginu vaiką, tai kai vaikui ožiukai, tai mamai nervukai..na žinot. Bet neužsidarysiu nuo pasaulio dviem metams. Ka daryti..... negi tai visam gyvenimui ir nusiteikti kad kitaip nebus?
Vartotojo avataras
Parašė mmm
#416475 Na panašu, kad man teks ieškotis irgi kažko iš namų, nuotolinio darbo. Darbuose kiek dirbdavau, tai stresui niekada nebuvau atspari. Nors ir patinkantis darbas. Bet vistiek slegia ta mintis, kad negaliu dienos ištempti normaliai.
Vartotojo avataras
Parašė emar
#416476 Stresas palaužia palaipsniui. Atsistatymas taip pat vyksta palaipsniui.

Aš nepakeliu žmonių. Bet aš dar gerokai neprigirdžiu, tai faktiškai nelabai suprantu kas vyksta, tai pastoviai stresas, jei reikia žodžiu komunikuot. Tai tiek to. Kažkiek ilgu to bendravimo, bet jei grįžčiau po trijų metų pertraukos, užsilenkčiau po savaitės :)
Vartotojo avataras
Parašė mmm
#416486
emar rašė:Stresas palaužia palaipsniui. Atsistatymas taip pat vyksta palaipsniui


Teisingai pasakei...
Vartotojo avataras
Parašė Astro-Meška
#416488
mmm rašė:Na panašu, kad man teks ieškotis irgi kažko iš namų, nuotolinio darbo. ...

Sako dabar padaugėję darbų iš namų... Dėl tų koronų. :death