Moderatorius: Astro-Meška

Parašė face
#360457
Auryte19 rašė:o jums ar skauda galva, man tai toks vienodas skausmas, spaudzia galva, nepraeinantis. Galva sunki, po nakties atsikeliu su skaudancia galva, nors ir vartoju AD, vistiek skausmas nemazeja.


Man irgi panašiai būna: vos prabudus rytais jau iškart sunki galva, be to, toks jausmas, kad galva "surakinta" :(
Kartais atsikėlus ir išsijudinus, ypač jeigu išlendu pasivaikščioti lauke vėsiame ore - tie nemalonūs pojūčiai praeina, o kartais ryju maksimalią paros dozę nuskausminamųjų ir vis tiek beveik nepadeda :(
Parašė face
#360478
Kovotojas rašė:na tarp tu visu skausmu gali buti ir nevisi del depresijos, cia reikalingi ysamus tyrimai, aisku sunku apeiti visus daktarus, reikia daug kantrybes.


Aš tai apėjus visus daktarus ir netgi tyriausi ligoninėje (kol nežinojau, kad man depresija) - tai visgi man nuo depresijos viskas. Nepaisant to, kad ir iki depresijos turėjau migreną, bet depresija ją labai smarkiai suaktyvino ir suintensyvino :/

Bet iš kitos pusės, pvz aš dabar linkus viską savo atžvilgiu nurašinėti ant depresijos, todėl kitų tikrai neskatinu to daryti, nes gali būti, kad, tarkime, galvos skausmai susiję ir su kažkuo kitu: kraujospūdžio sutrikimais, migreninės kilmės skausmais ir t. t.
Parašė Auryte19
#360527 Kol nesirgau depresija, net nezinojau, ka reiskia galvos skausmas, o dabar tik laukiu vakaro, kad kuo greiciau i lova, uzmigti ir nebejausti to galvos skausmo. Man gydytoja sake, kad cia nuo depresijos.
Vartotojo avataras
Parašė emar
#360529 Kai pasiskundžiau nugaros skausmais savo šeimos gydytojui, jis pirmiausiai nusiuntė pas psichiatrą (kitą, nei aš vaikštau), teigdamas, kad tai greičiausiai susiję su depresija. Bet davė ir siuntimą neurologui.

Pirmiausiai nuėjau pas neurologą, kuris nusiuntė pasidaryti MRT.
Tik tada pas savo psichiatrę, kuri pasakė, kad tai nieko bendro neturi su nerimu ir nerekomendavo jokių naujų vaistų :super
MRT parodė, kad yra stuburo kanalo susiaurėjimas ir jau prasidėję stuburo slankstelių degeneracijos procesai :(
Palengvėjo... bet šitas paūmėjimas tikrai dėl antsvorio :(
Parašė face
#360640
Auryte19 rašė:face, o tau irgi diagnozuota depresija?


Taip, man depresija.
Susirgau prieš 4 metus, bet pirmuosius depresijos metus ieškojau pas gydytojus visų įmanomų fizinių ligų - kai jau per metus laiko nieko nerado, o visi tyrimai (kraujo, kasos ir kepenų fermentų tyrimai, vidaus organų echoskopijos) nerodė jokių pakitimų - po metų trukmės baisių kančių pagaliau patekau ten, kur reikėjo kreiptis nuo pat pradžių - pas psichiatrą-psichoterapeutą. Gydžiausi 2 metus, pasiekiau remisiją. Po maždaug 9 mėnesių remisijos prasidėjo antras depresijos epizodas (nulemtas visokių didelių asmeninių dramų gyvenime), dabar iš jo ir bandau kapstytis.
Vartotojo avataras
Parašė Kovotojas
#360642 kaip facai matai skirtingai buna, dabar suprantu kaip medikams sunkoka nustatyti deagnoze, man tai visai priesingai buvo, man skausmas ejo i kaire ranka, sirdi, istyre sirdi, ji sveika, tada pripazino, kad nerviniu pagrindu, psihetras gyde 3 metus, o pasirodo buvo kaklineje dalyje dvi isvarzos, kurios spaude kaires puses nervines saknekes, dabar ir psihologine liga turiu ir fyzine, del kurios nebegaliu dirbti.
Parašė Auryte19
#360674 face, o kaip tau sekasi dirbti. Ar dirbi? Man kai skauda galva, as nezinau, kaip reiks grizti i darba. Bloga savijauta, nuvedu vaika i darzeli ir tik namuose apsitvarkau siek tiek.
Parašė face
#360689
Auryte19 rašė:face, o kaip tau sekasi dirbti. Ar dirbi? Man kai skauda galva, as nezinau, kaip reiks grizti i darba. Bloga savijauta, nuvedu vaika i darzeli ir tik namuose apsitvarkau siek tiek.


Dirbu. Kiek tik pajėgiu - tiek stengiuosi dirbti. Giliausios krizės metu porai mėnesių tenka sumažinti darbo apimtis ir intensyvumą, nes nebepavežu visko, kai bent truputį pradedu atsigauti - dirbu pakankamai dideliu krūviu. Gerai tai, kad mano darbas dvejopas: vienas darbas yra pririštas prie darbovietės ir tam tikrų darbo dienų bei darbo valandų (bet tai nėra 5 dienos per savaitę nuo 8 iki 17val), o kitas darbas yra kūrybinis/meninis, tad dirbu tada, kai turiu daugiausiai jėgų. Dažniausiai popietėmis ir vakarais, nes rytais labiausiai neturiu jėgų dirbti. Realiai dirbu daug ir intensyviai, bet mane gelbėja būtent tai, kad tik nedidelė dalis darbo yra pririšta prie darbo vietos ir konkretaus laiko. Jeigu kasdien turėčiau eiti į darbovietę ir praleisti ten po 8 val - tai vien dėl nerimo nesugebėčiau to ištverti, bent jau šiame gyvenimo etape.