Skyrius depresija sergančiųjų artimiesiems

Moderatorius: KunigaikštisMyškinas

Vartotojo avataras
Parašė emar
#409934 Nemanau, kad klaida. Bet galbūt reikėtų sau nustatyti ribas, kad jam atsirastų poreikis išgyventi. Augau daugiavaikėje šeimoje, turiu kelis jaunesnius brolius. Vyresnysis brolis prastai mokėsi, nelabai varginosi nei mokslus baigti, nei darbo ieškotis. Pereidavo per tėvus, seseris, susirinkdavo kelis šimtus litų ir jam pakakdavo draugams ir šiaip. Pakutinau visus, kad duotų, bet ribotų iki 5-10 litų. Vyrukui buvo mažoka, susiėmė.

Aš nenoriu jūsų auklėti ir suprantu, kad apskritai sergant tokia liga yra sunku, o visi bandymai manipuliuoti ar kalbėtis gali baigtis ne taip. Jo išgyvenimas turi tapti jo reikalu, jis pats turi dėti tam pastangas. Tebūnie tėvai tik atrama sunkiais laikais, o geri laikai tebūnie jo paties ugdymuis jo paties pastangomisi, nes jūs irgi turite teisę į savo gyvenimą. Nesgi jis nėra koks vartomas ligonis, tfu tfu tfu.
Parašė Dova
#409935 Dekui uz tavo nuomone. Paskutiniu metu atsisakiau duoti bet kokiu pinigu, lai gyvena kaip nori. Nes mums padeti irgi nenori, dirbt, pakolkas, taip pat. Isizeides, ziuresim toliau. Prasydavau ir atlyginima pervesti, paskui duodavau dalimis, nes kuo daugiau turi, tuo greiciau isleidzia. O paskui pas mane kaulija. Geda ir sakyti kad su 28 m vyru taip reikia elgtis. As izvelgiu manipuliavima, mes esam per geri tevai, ir, panasu, reik leist patirt pasekmes, nes jau nebezinau ka imtis. Psichiatre taip pat labai stebisi kad pas ji motyvacijos nulis, liga, gydymas, idomi tik man. Na, nenugyvensiu uz ji gyvenimo, sunku, bet, panasu, palikti viska paciam teks...
Vartotojo avataras
Parašė emar
#409936 O kaip jūs išmokote taupyti? Irgi tėvai kontroliavo pajamas?
Parašė Dova
#409945 Tevai pajamu man nekontroliavo, Bet man net I galva neateidavo prasyti daugiau pinigu. 18 metu pradejau studijuoti, savaitei gaudavau 15 rubliu ir versdavausi su jais. Po studiju, seima, vaikai, truko pinigu, bet versdavais su tuo, ka turejai.
Vartotojo avataras
Parašė emar
#409949 Man atrodo, kad jūs viena ranka stumiat, o kita - laikot. Jis suaugęs žmogus, turi pats atsakyti už savo ligą ir sprendimus. Jo sprendimai ne visada įtakojami ligos, nes labai daug sveikų žmonių lygiai taip pat nenulaiko pinigų.

O jei būtumėte prašiusi pinigų, ar būtų jums davę? Ar būtų davę daug? Ar turėjo iš ko duoti?

Žodžiu, nemanau, kad jūs ką nors įtikinsit, bet žmogus gali keisti tik save. Kitų užprogramuoti ir prie geriausių norų neįmanoma, o jie dar ir priešinasi tai kontrolei nebūtinai logišku būdu.