- 2020 08 06, 14:46
#409934
Nemanau, kad klaida. Bet galbūt reikėtų sau nustatyti ribas, kad jam atsirastų poreikis išgyventi. Augau daugiavaikėje šeimoje, turiu kelis jaunesnius brolius. Vyresnysis brolis prastai mokėsi, nelabai varginosi nei mokslus baigti, nei darbo ieškotis. Pereidavo per tėvus, seseris, susirinkdavo kelis šimtus litų ir jam pakakdavo draugams ir šiaip. Pakutinau visus, kad duotų, bet ribotų iki 5-10 litų. Vyrukui buvo mažoka, susiėmė.
Aš nenoriu jūsų auklėti ir suprantu, kad apskritai sergant tokia liga yra sunku, o visi bandymai manipuliuoti ar kalbėtis gali baigtis ne taip. Jo išgyvenimas turi tapti jo reikalu, jis pats turi dėti tam pastangas. Tebūnie tėvai tik atrama sunkiais laikais, o geri laikai tebūnie jo paties ugdymuis jo paties pastangomisi, nes jūs irgi turite teisę į savo gyvenimą. Nesgi jis nėra koks vartomas ligonis, tfu tfu tfu.
Aš nenoriu jūsų auklėti ir suprantu, kad apskritai sergant tokia liga yra sunku, o visi bandymai manipuliuoti ar kalbėtis gali baigtis ne taip. Jo išgyvenimas turi tapti jo reikalu, jis pats turi dėti tam pastangas. Tebūnie tėvai tik atrama sunkiais laikais, o geri laikai tebūnie jo paties ugdymuis jo paties pastangomisi, nes jūs irgi turite teisę į savo gyvenimą. Nesgi jis nėra koks vartomas ligonis, tfu tfu tfu.