- 2014 10 28, 00:16
#328695
Sveiki. Gal galite patarti, kaip man elgtis? Mano mama serga depresija jau daugiau nei 15 metų. Per tą laiką spėjau ir paauglystę išaugti, baigti mokslus, sukurti šeimą. Nepamenu, kad per šį laiką būtumėm buvusios labai artimos, nes ir prieš tai tokiomis nebuvom. Iš vaikystės labiausiai prisimenu kaip ji mane gyvate, energetiniu vampyru vadino, o vat meilių žodžių, nuoširdaus bendravimo kažkaip nepamenu
Dabartinis mūsų bendravimas apsiribodavo keliais skambučiais per mėnesį. Stengiausi jai skambinti su kokiu nors reikalu, kad būtų apie ką kalbėti, nes neturint reikalo pokalbis būdavo apie nieką - kada eis pas kokį gydytoją, kaip jai skauda nugarą, kaip ji neturi jėgų ir pan. Pokalbio metu kartais vis pasiūlydavau užsiimti kokia nors veikla (mat po ligos diagnozės ir po pirmo jos gulėjimo ligoninėje ji metė darbą, tad jokio užsiėmimo ji kaip ir netūrėjo), kuri nereikalauja daug jėgų. Atsakymai jos būdavo, kad ji nenori, tai jai skauda kažką ir pan. Būdavo, kad ir numesdavo ragelį nebaigus pokalbį... Užtat su mano sese ji puikiai bendravo ir dabar dažnai tebebendrauja, nors ją irgi vargina tie pokalbiai. Aš mamai esu dėkinga, kad ji mane pagimdė, augino, rūpinosi. Ji mus 3 užaugino, tėtis rūpinosi finansine gerove. Kiek žinau, jos depresija susijusi su vaikystės traumomis. Jos vaikystė tikrai buvo nepavydėtina, dėl šito aš ją tikrai užjaučiu. Bet gyventi su sergančiu depresija tikrai nėra lengva, tad tėtį bandžiau ir bandau vis palaikyti kaip įmanoma, nes jei ne jis, tai abejoju, ar būtumėm mes visi studijavę, aprengti, sotūs ir pan., o jai nereiktų eit į darbą. Ir šiaip aš su juo geriau sutariu. Dabar jis vienas su ja gyvena, tad aš daug dažniau jam skambinu nei jai, o ji tuo nepatenkinta ir nesuprantu kodėl. Juk mudvi ir anksčiau nebendravom dažnai ir atvirai, ji kartais užpykdavo už mano išsakytas mintis. O po jos mėginimo nusižudyti man esant vienai su ja namuose, aš pradėjau gal net šiek tiek jos vengti, nes gal mano buvimas privedė prie to, nors prieš tai nieko tokio nesakiau, neaiškinau. Tik džiaugiuosi, kad laiku atėjau ir nebuvo mirtinai nukraujavusi. Bet štai prieš kelias dienas ji man pareiškė, kad mudviejų santykiai jos netenkina, tai ji nutraukia bet kokį bendravimą su manim. Ką man daryti, kaip su ja bendrauti?