Skyrius depresija sergančiųjų artimiesiems

Moderatorius: KunigaikštisMyškinas

Parašė Samanele
#132381 Sveiki. Nežinau ar tai tinkama vieta, bet noriu paprašyti patarimų. Vakar ilgai kalbėjau, tiksliau praktiškai tik klausiausi labai brangaus žmogaus. Jis pasakė, kad serga depresija ir nerimo sutrikimu, pasakojo kaip jam blogai, kas blogai. Aš negalėjau susivaldyti ir visą laiką verkiau. Man buvo labai sunku viską išgirsti. Taigi pirma man kilus mintis buvo, ar tai, kad aš verkiau dar labiau jo neprislėgs? Labai noriu jam padėti, bet nežinau kaip. Šiandien visą dieną rinkau informaciją apie šitą ligą, skaičiau, analizavau, net užsiregistravau šitam forume. Noriu parodyti jam dėmesį, kad nesijaustų vienas, bet ir nenoriu, kad jis jaustųsi ligoniu. Patarkit, kaip tas dėmesys turėtų atrodyti? Ko Jums trūksta, kai būna blogai? Ar norite artimųjų palaikymo? Ar gera išsipasakoti? Ar pasiduodate draugų, šeimos narių įkalbinėjimasms ką nors nuveikti? Man tai svarbu, būsiu dėkinga už bet kokią informaciją, nes tokios, kaip elgtis ligonių artimiems žmonėms - ne šeimai, labai mažai.
_________________
Parašė Nematoma
#132390 Sergu depresija jau metus, ir visą laiką man svarbiausias buvo dėmesys, buvimas su artimu asmeniu, su tuo kuris tave supranta, moka išklausyt, parodyt dėmesį. Manyčiau, svarbiausia yra tai, kad žmogui reikia parodyti, kad jo išsipasakojimai tavęs neslegia, kad tu nuo jo nenusisuki, pats paprašai, kad papasakotų kaip jaučiasi, taip pat svarbu, kad per prievartą nebūtų kišama savo nuomonė, pasakymai "eik, daryk, nesėdėk, būk linksmas" - tai dar labiau slegia, varo neviltin, nes pasijauti toks menkas ir bejėgis prieš savo ligą, su kuria neina susidoroti, ir jei žmogus nori vienas pabūt, tegul pabūna, jei paprašo draugijos, prisijunk.
Kalbu viską iš savo asmeninio gyvenimo, vertinu tai, kad žmonės mane išklauso ir jų nevargina mano pasipasakojimai, išgyvenimai, perdėta baimė, panikos priepuoliai, dideli nerimas...tai va
Vartotojo avataras
Parašė tikroji
#132392 draugams greit atsibosta depresininkai. dabar tu užsidegus padėt, bet netikiu, kad tai ilgai truks. mano visi draugai anksčiau ar vėliau pasitraukė nuo manęs, nes tapau nuobodi, neįdomi, bjauri. kai kurie net apkaltino, kad aš bloga draugė, kad juos išnaudojau ir pan. :D
Vartotojo avataras
Parašė vikute
#132409 teisybe,tik tikri draugai sugeba ilga laika buti su depresija serganciu.Padeti galima ivairiai: isklausyti, apkabinti kai sunku.kartais nereikia net kazko sakyti, uztenka pabuti tyloje.Jei tikrai nori padeti, turi susitaikyti su liudesiu, kuris bus palydovas, su apatija ir neveiksnumu.Patarimas - nesiulyuk ikyriai ka nors nuveikti.-LaCrima- teisingai sake, kad "nebuk liudnas, pralinksmek" ne tik nepadeda, bet gali isprovokuoti ir pykti.Kai yra sunku, nesinori daryti nieko.nei eiti, nei sedeti.
Parašė Keberiokst
#132410 Tikroji, nereikia jau taip nuteikt, kad atsibos ar ką. =) Gi ne visi žmonės vienodi. Aš dar mažai sergu, bet susiduriu su tais pačiais sunkumais kaip ir tu. Bet draugų dar yra. Taip, depresija sergantį žmogų suprasti yra be galo sunku. Ir apskritai draugai patiria šoką: dar neseniai buvau besišypsantis, o dabar būna tokių akimirkų, kad vaikštai visą dieną susiraukęs lyg maišą rūgštynių prarijęs. Tai akivaizdu ir lengva pastebėti. Bet vis tik aš tikiu ir stengiuos nepasiduoti. Ir manau, kad tavo komentaras per daug skeptiškas. Tik labai nenoriu, tikroji, kad įsižeistai dėl tokio mano pasakymo =) :flo

Samanele, tavo ašaros tikrai ne į naudą. Stenkis susivaldyti ir būti stipri. Mane labai slėgė, kaip sužinojau, kad dėl mano visų liūdesėlių verkė ir mano mama. Gailesčio neturėtų būti. Nuskambės banaliai, bet priimk žmogų tokį, koks jis yra tą akimirką. O visa kita labai puikiai aprašė LaCrima. Sėkmės. =)
Vartotojo avataras
Parašė tikroji
#132417 žinoma, visaip būna, bet na aš netikiu, kad paprastas draugas gali ilgai ištempti. bet aišku linkiu, kaip tik taip būtų
Parašė Samanele
#132423 Ačiū, už patarimus. Žinot, nesijaučiu paprasta drauge, nesu ta paprasta draugė. Tam žmogui sunku pasidarė ne dabar, jis ir pernai jau taip jautėsi. Nenusisuku jau ilgą laiką. Tiesiog dabar noriu viską daryti teisingai. Tiesiog jis labai uždaras, nežinau ar mano dėmesys nepasirodys įkyrus. nesu ta, kuri visą laiką būna šalia, bet noriu, kad jis žinotų, kad jei reikia būsiu. Esu jam tai sakius, bet vis tiek manau, gal net žinau, kad į mane nesikreips "nenorėsdamas užkrauti man savo bėdų". Aš nesu užsidegusi padėti, aš NORIU padėti ir padėsiu. Tik ieškau teisingų būdų. Dar kart dėkoju už mintis.
Vartotojo avataras
Parašė Būsena
#132432 Samanėle, šaunuolė, kad nori pagelbėti draugui. :flo
Pas mane irgi vidutinio sunkumo depresija su nerimu. O pas tavo draugą? Nes jei sunki depresija, tai bjaurus reikalas. O jis vaistus geria?

Parašysiu kažkada vėliau, dabar sėdžiu darbe =)
Parašė Samanele
#132433
Būsena rašė:Samanėle, šaunuolė, kad nori pagelbėti draugui. :flo
Pas mane irgi vidutinio sunkumo depresija su nerimu. O pas tavo draugą? Nes jei sunki depresija, tai bjaurus reikalas. O jis vaistus geria?

Parašysiu kažkada vėliau, dabar sėdžiu darbe =)


Jis man pasakė tik, kad jam nerimo sutrikimas kartu su depresija. Nesakė, kokio sunkumo. Vaistų negeria. Labai lauksiu daugiau žinių iš tavęs :)
Vartotojo avataras
Parašė tikroji
#132439 Man buvo sunki depresija su nerimo sutrikimu. dabar jau taisausi. tada irgi buvo toks vienas draugas, kuris nuo pat pradžiu buvo šalia ir norėjo padėti, labai norėjo ir daug padarė, bet aš taip prisirišau prie jo, kad mes tapome pora, o jis to visai nenorėjo, iš gailesčio vaidino mylintį. na čia mano tokia liūdna istorija...
o tau patarčiau kuo dažniau sakyti jam gerus žodžius, teirautis, kaip jis jaučiasi šiandien (nes bent jau man tai patikdavo ir patinka, kai domisi mano savijauta), priminti, kad tau rūpi, kad nori jog jam būtų kuo geriau. žinoma, gali būti sunku sudominti jį kažkokia veikla, bet pasistenk. daug kalbėk, pasakok, ištempk pasivaikščioti gamtoje. pati neverk, bet leisk suprasti, kad tau rūpi jo liga.
Vartotojo avataras
Parašė tikroji
#132440 ir dar. mano dauguma draugų patys buvo linkę į depresiją ir aš ne vieną žmogų užkrečiau savo skausmu. jiems imdavo darytis panašūs dalykai, jie imdavo sapnuoti panašius sapnus... bet tai būdavo tik trumpi epizodai, po to visi pabėgdavo.
ParašėKatinas
#132443
tikroji rašė:žinoma, visaip būna, bet na aš netikiu, kad paprastas draugas gali ilgai ištempti. bet aišku linkiu, kaip tik taip būtų

nesamone.nepraradau nei vieno draugo susirgus depresija.iir dar kiek cia radau :kazokas
ParašėKatinas
#132445
Samanele rašė:
Jis man pasakė tik, kad jam nerimo sutrikimas kartu su depresija. Nesakė, kokio sunkumo. Vaistų negeria. Labai lauksiu daugiau žinių iš tavęs :)

o kodel jis nesigydo?
dabar labiausiai jam padetum,jei itikintum gert vaistus
Parašė Samanele
#132452
Minerva rašė:o kodel jis nesigydo?
dabar labiausiai jam padetum,jei itikintum gert vaistus

Na, jis gydosi. kaip suprantu jam dabar taikoma psichoterapija, bet iš jo pasakojimo supratau, kad tas gydytojas sako jam tai, ko gal būt geriau nežinoti. Jis nelaiko jo kompetetingu. Ir aš manau, kad vaistus gerti vis tik reikia.
ParašėKatinas
#132453 :bloga o kodel negeria vaistu? as beje manau,kad gydytojas turi viska sakyti pacientui.ar teisingai supratau viska cia :bloga