Skyrius depresija sergančiųjų artimiesiems

Moderatorius: KunigaikštisMyškinas

Vartotojo avataras
Parašė Virtual
#230041 stiprybes tau... manipuliatoriai sukelia pykti zinok
Parašė As Galiu
#235037
tikroji rašė:draugams greit atsibosta depresininkai. dabar tu užsidegus padėt, bet netikiu, kad tai ilgai truks. mano visi draugai anksčiau ar vėliau pasitraukė nuo manęs, nes tapau nuobodi, neįdomi, bjauri. kai kurie net apkaltino, kad aš bloga draugė, kad juos išnaudojau ir pan. :D


Visiskai pritariu simtu procentu,nei vienas sveikas zmogus paprasciausiai nesupras,nes ir as budama sveika nesuprasciau tokio elgesio...geriau nebendrauti visiskai tik tiek kad bendravimas yra butinas,bent jau man todel ir proteju ,jau beveik su visais draugais susipykau nes jie manes paprasciausiai nebepazysta........
Vartotojo avataras
Parašė Laikas
#237825 Is visos savo asmeniskos patirties irgi supratau, kad nevisi tai supranta, nors is musu pozicijos tai atrodo, kaip koja susilauzus, ziurekit gi man skauda, as kenciu. Tik po kurio laiko supranti, kad vis del to esi vienas.
Jausdamasis gerai esu tvirto charakterio, biski net valdingas ir uzpuolus depresiniam epizodui visai pasikeiciu, atrodo tampu, kaip bliaunantis vaikas nemates 3 men mamos. Kam as save toki noreciau rodyti kyla klausimas ?
Tai va, kai man buna negerai as tiesiog pasitraukiu ir nieko "nekamuoju ar trukdau" savo problemom. Siaip man ir paciam butu nemalonu rodytis pazystamiem draugam tokiu "liudnu", kaip sakant. Pripratau but vienas sunkiu laikotarpiu, atsitiesiu ir gryztu ten, kur ir turiu buti.
Yra vienas draugas, mano geriausias, kuris mane visoki mate ir palaiko, taip pat ir jo tevas zino. Nezinau, pasitikiu, myliu ji kaip drauga. Kiti ? Jo, jie yra, bet kenciancio suprasti nereikia, todel daugiau ir nebepasitikiu bet kuo.
Siaip, po visu negandu, tapau supratingesnis.
Parašė Amanda
#249936 Laba ryta. Skaiciau jusu foruma.Bandziau isisavinti informacija, bandziau kazka suprasti...
Turiu drauga, kuris serga depresija. Labai serga. Lankosi pas gydytojus, geria "Tepridali" ir "Depakine". Rudeni gulejo ligonineje. Nuo rudens pradzios ir vaistus geria.Nors visas tas kosmaras tesiasi jau metus laiko. Yra pakeles pries save ranka.Isgelbejo. Per plauka. Dabar ir vel gyvenam tokiom nuotaikom, kad nieko nenori, niekas nedziugina, kad gyvenimas pasibaige, kad niekas nebepasikeis, kad nepasveiks. Vaistai nepadeda. Buna vos viena kita akimirka, kai nusisypso ir atkunta. Gyvename skirtinguose miestuose.Tai jei atvaziuoja i svecius keliom dienom, ar as aplankau, tai siek tiek pasikeicia, nors ilgainiui imu matyti veidu nubeganti nuovargio seseli. Ilgai nebegali, nebemoka buti laimingas. Gudzia viena mintis, kad per asaras klausia ka jam daryti, kad pavargo nuo tos ligos, kad nori, jog ji baigtusi, klausia gal vel atsigulti i ligonine...Gal tai reiskia, kad kazkur giliai sirdyje yra noras pasveikti.Bet kita vertus klausia, kaip gelbetis ir sako, jog vien tam, kad pabegtu nuo tu minciu, kad visai galetu nebegalvoti, kad galva butu tuscia.
Darbo praradimas dar labiau pastumejo i sia liga.Iklampino. Dirbo darba susijusi su ginklais. Atimtas laikinai leidimas, ginklai, prarastas darbas, nestabilumo jausmas, finansu stoka...Nebezinau ka daryti.
Gal kas galite siek tiek nusviesti kokio sudetingumo ta jo liga, jei geria butent tuos paminetus vaistus, nors dozes, sake nedideles.
Vartotojo avataras
Parašė Vitalija
#249937 Amanda, is savo patirties galiu pasakyti, kad liga labai sudetinga ir kazkokiu budu kaip is to pilnai iseiti nezinau...Darbo praradimas aisku yra labai blogai...Bet turinciam dvasiniu problemu zmogui manau nereiktu dirbti su ginklais, ypac kaip rasei, bande kelti ranka pries save...Na, stiprybes jums abiems...
Parašė Amanda
#249939 Aciu, Vitalija ... Zinau, kad geriau su ginklais reikalu netureti ir jis ta suvokia. Labai nesipriesina, laukia rudenio, kada vel bus persvarstyta ar grazinti leidimus , ar ne.
Pries save jis kele ranka ne su ginklais. Virve..ir dabar sako, jei kada vel bandys, tai tik tokiu keliu :( :( Smulkmenos, supnavimas...Dieve kaip sunku to klausytis...gaila, kad jis to nesuvokia:(
Vartotojo avataras
Parašė Laikas
#249948 Visu pirma Amanda esi labai kantri ir tvirta ;) Tavo draugas, kai atsigaus na arba, kai jam palengves greitesniu metu, supras manau tikrai, koki turta salia saves turi ;) As pilnai suprantu ir Tave

Issikapstymui yra ivairiu budu. Bet tai yra kompleksiska. Tai va, kai jau yra tokia faze, vieno budo, kaip isgyti nebus. Labai glaudus rysys, turi buti su daktaru. O ju tiesa sakant mazai. Tu geru daktaru. Svarbi yra atmosfera pacios seimos viduj, paskatinimas, nuteikimas, kaip imanoma dazniau nepalikti vieno, aisko tai ir del to, ka pati minejai laiske. Idomus aspektas, kokio sunkumo visas tas nuotaikos sutrikimas ? Kaip pasireiskia ?
Parašė Amanda
#249951 Aciu, Ernestai, uz atsakyma.
Pasistengsiu trumpai nupasakoti savo subjektyvia nuomone ka matau ir ka girdziu. Jo dienos rutina mazdaug tokia. Atsibunda 11-12. Isveda suni(is pareigos, nes reikia), grizta, papusryciauja ir vel i lova. Uzsidaro savo kambaryje. Bukas ziurejimas i lubas, betikslis sedejimas internete. Tada pietus siokie tokie. Vel i kambari su uzdaromis durimis. Vakaras..tada prasideda gailejimasis saves dar labiau. Miegoti eina apie 1 valanda nakti. Ir irgi, tik del to, kad reikia, nes as nebeatlaikiusi atsijungiu skype ir einu miegoti, nes man miego trukumas. Uzmigti sunku, tad prasideda gerimas alaus ar dar ko, kad nors akimirkai galva istustetu nuo minciu, kad nors siek tiek ateitu noras miegoti. Naktis kosmariska. Sapnuoja kosmarus. Kiek kalbam, tai suprantu, jog ne tiek patys sapnu vaizdiniai gasdina, kiek psichologine baime tuose sapnuose. Prabudineja kas valanda nuo tu kosmaru.Ima bijoti nakties ir miego, nes zino, jog sapnuos tokius sapnus. Buvo prasideje( dabar jau kokiasdvi- tris savaites nebuvo) panikos priepuoliai, kai ima dusti.
Seniau buvo(rudeni) padidejusi agresija kitu zmoniu atzvilgiu. Dabar tai uzgozia visiska apatija.
Buna , zinoma, dienu ir tokiu, kad islenda is namu, pareina per miesta, nuvaziuoja i koki prekybos centra vien tam, kad galva pravedinti. Vis dazniau girdziu nevilties zodzius ir klausima, kad gal jau niekad nebepasveiks. Siryt paklause gal jam vel gulti i ligonine.
Seimoje..na tokia dabar ten ir seima..grizo gyventi pas mama(nors jam jau 40), nes prarasti darbai apkarpe ir pakoregavo biudzeta ir finansine laisve. Mama irgi isgyvena del sunaus, bet labai daznai jam priekaistauja, moralizuoja, kas ji dar labiau prislegia.
Nezinau ka dar reiktu parasyti.
Vartotojo avataras
Parašė Vitalija
#249953 O gal rimtai reiketu i ligonine ar sanatorija kokia?
Vartotojo avataras
Parašė pasaulis
#249955 labas,

visų pirma, tu labai šaunus žmogus, kad nori padėti draugui. skaudžiausia tai, kad dažniausiai aplinkinių pagalba yra bevaisė. tai tokia sudėtinga liga - vaistų gėrimas savaime gyvenimo negrąžins į normalias vėžes, reikia kovoti pačiam su savimi.

situaciją sunkina tai, kad žmogus jau suaugęs vyras. tokiame amžiuje dažnai depresija tampa dar klampesne... juolab, žmogus prarado darbą, o tai labai labai žlugdo morališkai. tik nesupratau ar jis prarado darbą būtent dėl ligos, ar prarado dėl kitų priežasčių ir nuo tada viskas pablogėjo?

ligoninė gali būti išeitis, bet irgi, tai ganėtinai trumpalaikis variantas, truputį apramina žmogų vaistais, tačiau grįžus atgal būna dar blogiau.
galbūt jam reikėtų kiekvieną dieną lankyti dienos stacionarą? galbūt išjudintų žmogų.
o kaip dėl psichologo konsultacijų? ar lanko? jeigu neturi pakankamai pinigų, tai būna tam tikrų dienos centrų, kur vyksta nemokamos grupelės, pokalbiai. pasieiškokite savo mieste.

mano nuomone, svarbiausiai dabar šiam žmogui įkvpėti pasitikėjimo savimi, įtikinti, kad jis gali kažką pakeisti, susirasti darbą.
buvimas namuose diena iš dienos tikrai ligos nesustabdys, o veikiau tik pasunkins depresiją.

košmarai galėjo atsirasti dėl antidepresantų, jie ypatingai veikia sapnus.

ar jis turi draugų pas save mieste? reikia kalbinti juos, kad pasikvietų jį į svečius, nuvažiuotų kur į gamtą ir t.t. reikia žmogui išsijudinti. tai labai sunku padaryti, pats jis tikrai neprisivers. reikia paimti už rankos ir išsitempti į dienos šviesą.

sunku, labai sunku, bet nepraraskit vilties
Parašė Amanda
#249956
Vitalija rašė:O gal rimtai reiketu i ligonine ar sanatorija kokia?


Gal..bet ir as prisibijau ir nerima kelia, kad tai galutinai suzlugdytu galimybe atgauti ginklus ir licenzija dirbti, jei dar karta atsigultu i ligonine. Kita vertus, sveikata svarbiau....
Parašė Amanda
#249960 Pasaulis> darba prarado del ligos. Tiesiog negali dirbti darbo, nes jis susijes su ginklais ir automatiskai buvo atleistas.
As suvokiu, kad reikia kazkaip ji isjudinti, jis irgi suvokia, kad reikia, bet kaip jis sako:"ka man daryti, kad noro nera judeti, nors zinau, jog reikia ir zinau, kad tai klampina, vargina, sekina?" .
Del to dienos stacionaro pabandysiu pasiulyti, gal susiras kazka savo mieste. Labai sunku, nes gyvename skirtinguose miestuose. Tiek fifizkai, tiek finansiskai neisgaliu kaskart vazineti pas ji ar kompensuoti jo keliones pas mane. Nuplesiu nuo saves, nuo savo vaiku, kad kazkiek padeti, bet ir tai nera iseitis.
Stengiuosi neuzgruzinti jo, palaikyti, net ir jam opraradus vilti neprarasti paciai jos, nes jei niekas juo nebetikes, tai kaip gi jis pats savim bepatikes....
Draugu turi..o gal turejo.Jie nuo jo nenusigreze, bet jis nuo ju nusigreze.Nebenori nieko matyti, su niekuom bendrauti.Jei nuvaziuoja kada pas ka nors, tai valandai ir paskui grizta dar "sunkesnis". Su niekuom nesikalba, nebendrauga. Psichoterapeute, kiek suprantu, yra , pas kuria lankosi karta per menesi ir kuri vaistus israsyneja.Bet ir su ja eme darytis uzdaresnis. Dziaugiuosi, kad su manim dar atvirai kalba ir bendrauja, bet ta apatija ir negatyvas, kuri gaunu, mane vercia jaustis dar beviltiskiau.Ne todel, kad man sunku, bet todel, kad niekuom negaliu padeti.
Visiskas slamstas, o ne situacija.Nemaniau, kad kada nors teks susidurti su tokia liga.
Vartotojo avataras
Parašė Laikas
#249961 Na bent is tavo pasakojimo, pas ji dabar nera nerimo ar azitacijos. Su sitais dalykais atsiranda dar ir neadekvati baime, kitos emocijos, kaip piktumas ir priesiskumas, kitu atzvilgiu.
Taigi, jeigu jis dabar ziuri vieno ziurejimo i taska "stiliumi" , klasikine depresija, jei gerai supratau, tai gydymas buna ne toks drastiskas su kruva medikamentu. Kai draugas ateina pas daktara, turi pasistengt viska aiskiai nupasakot, kaip jauciasi, kokie pozymiai depresijos, koks rezimas. Jei daktaras "nesnaus" tai nebus prirasyta nereikalingu prie reikalingu medikamnetu ir visas pagrindas, kad draugas tavo jaustu ar daktaras ji tikrai supranta. Tai svarbu.
Pvz jei geria slopinancius vaistus, tai aisku, kad ji dar labiau prislopins. Tikslas yra atgauti, bent minimaliai pradine busena, kad galetu pats toliau kapstytis.
Nezinau, kaip Jus ar skaitot kokias angliskas knygutes, bet internete ju yra tikrai nemokamai, kas susije su depresijos gydymu butent esamu laiku. Tai tiesiog del saves ateiciai, gerai zinoti. Nes klysta ir daktarai.
Kitas dalykas ateina pavasaris, o jis veikia daugiau maziau visus. Pliusas. Svarbiausias dalykas, kai zmogus turi tokius sutrikimus, jis nera apsaugotas nuo tolimesniu galimu nuotaikos "paslubavimu" , tad labai svarbu save stebet ir laiku sugriebt, pranest daktarui. Taip yra uzkertamas kelias epizodo vystymuisi. Jusu draugas yra paciam epizode, del to viskas taip letai ir einasi. Tokie dalykai, kaip minejau per savaite nepraeina, bet sakau jeigu rysys su specialistu yra geras, vizitai daznesni, o galbut dar ir nuotaikos dienorasti pabandyt pildyt, viskas eisis sklandziau ir rezultatai vienaip ar kitaip pasimatys :) To ir linkiu ;)
Parašė Amanda
#249962 Nerimas yra.Ir jis pastovus, nenutrukstamas. Neramina ji viskas .Ateitis, mamos likimas, jo paties liga, neramina aplinkiniu veiksmai, suns likimas, jei jo neliks, bedarbyste, menkumas, paties jautrumas. Agresija tik prislopusi. Bet gal todel, kad jis isis nebenendrauja beveik su niekuom. Nezinia kaip butu, jei tektu vel bandyti socialiai gyventi.
Vartotojo avataras
Parašė Laikas
#249963 Pas ji yra sunki faze, ir del to ir minciu ir emocju nekontroliuoja, jos pacios laksto. Tokie kognityviniai "iskrypimai" aiskiai matosi uz iprastos nuotaikos ribu. Kitaip tariant tai yra sunkios depresijos simptomai. Kazin ar draugai jam dabar pades, kazkur kepti saslykus.
Gydymas turi but rimtas, turi buti parama, gal kokia psichorterapija individuali iseitu i nauda, bent kiek issipasakoti. Nes pats budamas depresuotas grupineji terapijoj su tokiais kitais "nuprotes". Kaip bebutu vistiek reikia salia laikytis pozityvesniu zmoniu. Jus esate, tai yra JAU gerai, nors is jo gali sklisti "man tas pats". Bet tai yra naturalu dabar, pamatysit kai atsigaus, kiek jis jums bus dekingas :)