Skyrius depresija sergančiųjų artimiesiems

Moderatorius: KunigaikštisMyškinas

Vartotojo avataras
Parašė Antitezė
#329812 Draugai, gelbėkit. Mano draugui sunki depresija, jį reikia prablaškyti,nes jis neišlenda iš namų, bet dabar regis pavyks jį ištraukti tik nežinau kur jį vestis, kad išblaškyt? Ar turit patirties/idėjų kaip pažadint tokį žmogų, iš stuporo išvest? Gal fizinė veikla, pramogos, filmai?.. Veiksmas vyksta Vilniuje. Bet kokia idėja man labai padėtų...
Ačiū
Vartotojo avataras
Parašė insomnia
#329813 Sunku ką ir bepatarti. Bet kuriuo atveju geriausia būtų prasieitti anyčiau. Nutepk jį į Belontą, prasieisit kelis kilometrus, tada turėk terosiuką su kava ir pora suuštinį ar šokolado. Na bent jau mane tokie dalykai prablaško. Pradžioje kol išsijudini būna sunku, nervas ima, babėjimas pastovus ir nenoras, bet jei pavyksta persilaužti tada labai atsigauni.
Blogiausiasias dalykas sakyččiau yra filmas ar tupėjimas kokioj patalpoj.
Vartotojo avataras
Parašė Antitezė
#329817 Ačiū!
aš irgi galvojau apie pajudėjimą, bet pvz. kai man sunku aš nenoriu judėt, man geriau iškalbėt prie vyno taurės, užsimiršt teatre ar filme. Bet aš mergina, vyrai kalbėt nemėgsta.. O ir mes depresuotojai visi skirtingo charakterio dėl to ir prašau patarimo:)
Vartotojo avataras
Parašė insomnia
#329818 Kažkadda teko skaityti vieną straispnį, tai anot jo du pagrindiniai atsipalaidavimo ir nuotaikos pataisymo veiksniai yra pasivaikščiojimas ir knygos skaitymas.
Filmo žiūrėjimas atseit nelabai kaip veikia, ypač jei esi užsidaręs savyje
Vartotojo avataras
Parašė Antitezė
#329824 Nes abu šitie dalykai reikalauja tavo aktyvumo ir įsitraukimo į procesą. Žiūrėjimas filmo gan pasyvu...
Bet pamenu kai man būdavo sunku.. negalėjau skaityti.. Kiekvienas sakinys reikalavo tokių pastangų,kad atrodė akys ir galva sprogs:} dabar negaliu atsidžiaugt kad galiu vėl skaityti. Anksčiau nevertinau koks tai malonumas:)
Vartotojo avataras
Parašė KunigaikštisMyškinas
#329830 Ateikit į meetą sekmadienį. :achtung

O šiaip santykiuose su vyru tokiu atveju nespelioju, o jo tiesiai šviesiai paklausiu ko jis nori, mes taip esam susitarę, bet čia gal tik mums taip tinka aš nežinau. :bloga

Galiu pasidalint kas mane ištraukia iš depresūchos - kai mane palieka ramybėj ir netempia pasivaikščiot ar dar kur nors. Nebent laaaabai švelniai ir tik vyras ar mama. :bloga
Vartotojo avataras
Parašė Antitezė
#329837 Ačiū! Jei viskas ok gal pavyks į meetą ateit:}
aš buvau palikus ramybėj, bet kai šiaip gan veiklus žmogus kelias savaites su nieko nekalba, neatsako į tel... Manau reik tada jau gelbėt, nes baisu,kad ko neprisigalvotų vienas su savimi.
Depresijos metu gi siaurėja mąstymas, todėl prasiblaškymas gal "pažadins iš komos", galvoj naujų minčių atsiras...

Žinau,kad kalbėtis tik su savim pavojinga. Kapstai save ir nieko gero neprimąstai..
Parašė Mr477
#345670
Anitezė rašė:Ačiū!
aš irgi galvojau apie pajudėjimą, bet pvz. kai man sunku aš nenoriu judėt, man geriau iškalbėt prie vyno taurės, užsimiršt teatre ar filme. Bet aš mergina, vyrai kalbėt nemėgsta.. O ir mes depresuotojai visi skirtingo charakterio dėl to ir prašau patarimo:)


Pirmiausia patarimas tavo draugui susirast kitą draugę, kuri norėdama pagelbėt neieškos tokių būdų, kurie jai labiau patinka, o darys tą, ką reikia padaryt.
Vartotojo avataras
Parašė Emocija
#345695 Pabūti šalia jo, nes kaip žinote žmogus dažniausiai nieko nenori, siūlymai ką nors nuveikt, gali sukelt žmogui savigraužą nes jis nežino ko nori ir ką veikti, o dažniausiai nieko nenori. Aš siūlyčiau pabūti šalia jo, kad ir namie, pasėdėti tyliai arba jei kalbės išklausyti, su arbata ar kava, skanėstais. Jei žmogus neturi apetito, tai skanauti kartu, o jei vis vien nenorės, skanauti vienai, mažu sugundys :). Dar labai svarbu dėmesys ir akių kontaktas, kad nesijaustų vienas, bet įkyrumas irgi negerai, gali tik atstumti. Geriausiu atveju pasivaikščiojimas gamtoje. Žodžiu čia yra užburtas ratas, reikia labai mokėti laviruoti, aš pati turiu artimą, ir kartais pasimetu, bet bandau, jei reikia erdvės duodu, jei matau kad ne, pabūnu šalia tiesiog, atnešu skanią bandelę:) Reikia pabandyti visaip, ir tas žūtbūt prajudinti ne visada duoda naudos.
Vartotojo avataras
Parašė Emocija
#345696 Dar pamiršau pridurti, kad reikia kažkaip žmogui duoti suprasti, kad kai reikės neliks vienas, tik vat kaip nežinau. Labai mes skirtingi ir ligos išdavos skirtingos, kaip ir minėjau gali tik pakenkti ir dar labiau atstumi noras išjudint. Antiteze pagalvok apie save, ar tau neatrodo, kad jautiesi kiek bejėgiška tokiu atveju ir tau sunku tokiuose jausmuose išbūti, nes liga sukuria uždarą ratą, nori padėti bet nežinai kaip, o ir pastangos būna neduoda teigiamų rezultatų.