Puslapis 2 iš 3
Re: Kai ligonis nepripažįsta, kad jam depresija
Parašytas:
2019 11 04, 10:55
emar
krizė nuo depresijos skiriasi tuo, kad krizė praeina, t.y. ateina atsitiesimo ir susitaikymo metas. Jei tai trunka mėnesiais - tai ne krizė. Mano kolegės sūnėnas sirgo bipoliniu ir jo mama bandė visaip gydyti, aiškintis, padėti, bet vaikinas vaistų negerdavo ir perteklinės energijos laikotarpius keisdavo tūnojimas užsidarius kambaryje - pusmetį, metus. Ir galų gale - nusižudė, deja.
Re: Kai ligonis nepripažįsta, kad jam depresija
Parašytas:
2019 11 04, 11:56
kenny
Begonija rašė:Pasiėmęs akademines, su niekuo nebendrauja, nes neturi draugų, labai uždaras. Telefone žaidžia arba žiūri video visokius. Gal tikrai krizė, sunku suprasti, nes kai ėmė akademines, sakė kad jam per sunku mokytis, nors pagal simptomus tai panašiau į depresiją...man sunku, nes gaila vaikino ir šeimos, ir nežinom kaip jam padėti, buvo gabus geras jaunuolis..
O jis pats kuo nors skundžiasi? Gal toks žmogaus charakteris tiesiog.
Re: Kai ligonis nepripažįsta, kad jam depresija
Parašytas:
2019 11 04, 20:48
NOM
ši knyga, atrodo, apie depresiją, nesu skaičius.
Petronienė, Genovaitė Marija (1970-)
Gerųjų žmonių šešėliai : psichologinės išpažintys ir esė
teigiama. kad depresija apima " gerus" zmones.
Re: Kai ligonis nepripažįsta, kad jam depresija
Parašytas:
2019 11 05, 13:05
Begonija
emar rašė:krizė nuo depresijos skiriasi tuo, kad krizė praeina, t.y. ateina atsitiesimo ir susitaikymo metas. Jei tai trunka mėnesiais - tai ne krizė. Mano kolegės sūnėnas sirgo bipoliniu ir jo mama bandė visaip gydyti, aiškintis, padėti, bet vaikinas vaistų negerdavo ir perteklinės energijos laikotarpius keisdavo tūnojimas užsidarius kambaryje - pusmetį, metus. Ir galų gale - nusižudė, deja.
Na mes pradzioje galvojom kad bipolinis jam, bet jam nebuna perteklines energijos, jis tik tuno ir viskas, kartais padeda tam tikrus darbus padirbt, o prasidejo viskas kai buvo sesija, daug streso plius avarija nedidele buvo, tai grizo labai susinervines ir niekaip negalejo nusiraminti, bande ieskot pagalbos pas psichologus, bet nusivyle kazkodel. Tiesa jis mikcioja ir del to dar plius gedijasi sneketi..
Re: Kai ligonis nepripažįsta, kad jam depresija
Parašytas:
2019 11 05, 13:10
Begonija
kenny rašė:Begonija rašė:Pasiėmęs akademines, su niekuo nebendrauja, nes neturi draugų, labai uždaras. Telefone žaidžia arba žiūri video visokius. Gal tikrai krizė, sunku suprasti, nes kai ėmė akademines, sakė kad jam per sunku mokytis, nors pagal simptomus tai panašiau į depresiją...man sunku, nes gaila vaikino ir šeimos, ir nežinom kaip jam padėti, buvo gabus geras jaunuolis..
O jis pats kuo nors skundžiasi? Gal toks žmogaus charakteris tiesiog.
Bet ar gali buti toks charakteris kai tau neidomu niekas, tik sedeti ir maigyti telefona, tuo labiau, kad anksciau to nebuvo,jis sako kad yra tinginys, bet viena kai tu tingi, o kita kai nedomina nei ateitis, viskas "pyyp!" (atsiprašau už zodi), jis nevykelis ir jam nesvarbu kad sedi tevam ant sprando..
Re: Kai ligonis nepripažįsta, kad jam depresija
Parašytas:
2019 11 05, 13:11
Begonija
NOM rašė:ši knyga, atrodo, apie depresiją, nesu skaičius.
Petronienė, Genovaitė Marija (1970-)
Gerųjų žmonių šešėliai : psichologinės išpažintys ir esė
teigiama. kad depresija apima " gerus" zmones.
Ačiū, paskaitysiu
Re: Kai ligonis nepripažįsta, kad jam depresija
Parašytas:
2019 11 05, 14:17
Morpheus
Kokio amziaus Jusu vaikas?
Re: Kai ligonis nepripažįsta, kad jam depresija
Parašytas:
2019 11 06, 12:06
Begonija
20 metų
Re: Kai ligonis nepripažįsta, kad jam depresija
Parašytas:
2019 11 06, 12:38
emar
O jei jam bandyti sėsti už vairo ir pradėti važiuoti? Teisių gal neatėmė?
Re: Kai ligonis nepripažįsta, kad jam depresija
Parašytas:
2019 11 14, 13:03
NOM
Begonija rašė:emar rašė:krizė nuo depresijos skiriasi tuo, kad krizė praeina, t.y. ateina atsitiesimo ir susitaikymo metas. Jei tai trunka mėnesiais - tai ne krizė. Mano kolegės sūnėnas sirgo bipoliniu ir jo mama bandė visaip gydyti, aiškintis, padėti, bet vaikinas vaistų negerdavo ir perteklinės energijos laikotarpius keisdavo tūnojimas užsidarius kambaryje - pusmetį, metus. Ir galų gale - nusižudė, deja.
Na mes pradzioje galvojom kad bipolinis jam, bet jam nebuna perteklines energijos, jis tik tuno ir viskas, kartais padeda tam tikrus darbus padirbt, o prasidejo viskas kai buvo sesija, daug streso plius avarija nedidele buvo, tai grizo labai susinervines ir niekaip negalejo nusiraminti, bande ieskot pagalbos pas psichologus, bet nusivyle kazkodel. Tiesa jis mikcioja ir del to dar plius gedijasi sneketi..
http://psichika.eu/blog/eriksono-8-psic ... santrauka/čia apie krizes.
avarija ? tai gal trauma.
na o kada turėtų grįžti į mokslus ? akademinės ne begalinės.
stresas per sesiją gal susijęs su vidine įtampa, nesant gerų santykių.
dar yra tokie dalykai kaip korepetitoriai. ar nebuvo specifinės srities ,kur buvo sunkiau išmokti?
Re: Kai ligonis nepripažįsta, kad jam depresija
Parašytas:
2019 11 23, 11:00
Begonija
Ne, traumos nebuvo, avarija tik tokia, kad nubraukė aikštelėje kitą mašiną. Akademinės baigsis jau kitų metu pradzioje, bet jis net girdeti nenori apie mokslus, jei per radiją šneka apie studentus, jis išjungia. Šiaip nuo mažens mikčioja ir gal tai prisidėjo prie šios ligos priežasties, labai nekalbus buvo visada, o dabar iš viso bijo žmonių. Turbūt jam padėtų bendravimas, kuo daugiau bendravimo, bet jis pats turi to siekti, o dabar kaip strutis slepiasi nuo to ko bijo. Vaikystėje augo kaime, mazai draugu buvo, tad ir bendrauti neismoko matyt.
Re: Kai ligonis nepripažįsta, kad jam depresija
Parašytas:
2019 11 23, 11:48
Morpheus
Reiketu temos pavadinima pakeisti i "Kai artimieji nepripazista, kad reikia ji palikti ramybeje".
Esme tame, kad kuo daugiau ji spausite, kuo daugiau reikalausite - tuo blogiau bus ateity. Viena diena ateis metas, kai jis tiesiog nustos Jus matyti. Nuosirdziai linkiu priimti savo atzala toki, koks jis yra ir nedaryti jokio spaudimo iki kol dar neissivyste neapykanta. Nes dabar gali buti taip, kad jis gauna ne palaikyma (toki, kokio jam reikia), o nuolatini psichologini spaudima.
Pasiulykit jam testi mokslus ne Lietuvoje.
Re: Kai ligonis nepripažįsta, kad jam depresija
Parašytas:
2019 11 23, 12:09
NOM
na tikrai, atrodytų, yra neišnaudotas momentas vaikystėje kreiptis į logopedus, po to vidurinėj- į pedagoginę- psichologinę tarnybą, ar ne?
Re: Kai ligonis nepripažįsta, kad jam depresija
Parašytas:
2019 11 26, 15:56
Begonija
Tikrai taip..
Re: Kai ligonis nepripažįsta, kad jam depresija
Parašytas:
2019 11 26, 15:57
Begonija
Morpheus rašė:Reiketu temos pavadinima pakeisti i "Kai artimieji nepripazista, kad reikia ji palikti ramybeje".
Esme tame, kad kuo daugiau ji spausite, kuo daugiau reikalausite - tuo blogiau bus ateity. Viena diena ateis metas, kai jis tiesiog nustos Jus matyti. Nuosirdziai linkiu priimti savo atzala toki, koks jis yra ir nedaryti jokio spaudimo iki kol dar neissivyste neapykanta. Nes dabar gali buti taip, kad jis gauna ne palaikyma (toki, kokio jam reikia), o nuolatini psichologini spaudima.
Pasiulykit jam testi mokslus ne Lietuvoje.
Jūs labai teisus...