Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė Astro-Meška
#323131 Na va, jau geriau jaučiuosi. Galima sportuot.
Šian bišk peržiūrėjau judamkartu "turintiems antsvorio" pratimus, turėčiau įveikt. Ryt ir pradedu, šian užteks pilvo presui tų youtubinių aštuonių ar dešimt min., plius lengva mokyklinė mankštelė ir hanteliai.
Vartotojo avataras
Parašė Astro-Meška
#323262 Tik pasidžiaugiau, kad geriau... :bloga
Šian užskaitau kaip sportą beveik 2val. pasivaikščiojimą su družoku ir Saniu. :D
Vartotojo avataras
Parašė Arigatou
#323326 Na, sakyčiau, 2 valandas su Saniu, kai jis toks energijos kamuolys, iš karto už dvi dienas galima užskaityt :)
Vartotojo avataras
Parašė Astro-Meška
#324492 2014-09-05:
- "mokyklinė" mankšta
- atsilenkimai https://www.youtube.com/watch?v=vkKCVCZe474
- pritūpimai
- pratimas klubams I (30k)
- pratimas klubams II (po dešimt k. kojai)
- stovint koją į šoną kiek gaunas (dešimt kojai)
- atsispaudimai palengvinti

pradžiai užteks...
Vartotojo avataras
Parašė Astro-Meška
#324592
Kuroshitsuji rašė:2014-09-05:
- "mokyklinė" mankšta
- atsilenkimai https://www.youtube.com/watch?v=vkKCVCZe474
- pritūpimai
- pratimas klubams I (30k)
- pratimas klubams II (po dešimt k. kojai)
- stovint koją į šoną kiek gaunas (dešimt kojai)
- atsispaudimai palengvinti
.
Vartotojo avataras
Parašė Astro-Meška
#326368 8min presui ir hanteliai.
Bandysiu po truputį... Labai reiktų, kad nelytų... (galėčiau ilgiau su šunėku pavaikščioti)
Vartotojo avataras
Parašė Opapopa
#327758
Kuroshitsuji rašė:8min presui ir hanteliai.
Bandysiu po truputį... Labai reiktų, kad nelytų... (galėčiau ilgiau su šunėku pavaikščioti)


Sveiki, as uz sporta, atsiminkite: jei neissikrausite fiziskai-issikrausite emociškai. Rinktis Jums, o čia geras mokslinis straipsnis abejojantiems:


Įrodyta: sportas turi ypatingą poveikį sveikatai
(46)
www.DELFI.lt
2014 m. spalio 10 d. 05:30
Visi puikiai žinome, kad kokybiška mankšta padeda atsipalaiduoti. Mokslininkams pagaliau pavyko išsiaiškinti, kaip tai susiję.
Atrodo, kad gerai išmankštinti raumenys trukdo stresą keliančiam cheminiam elementui patekti į smegenis. Raumenys išfiltruoja pavojingą medžiagą panašiai kaip kepenys pašalina nuodus iš mūsų organizmo.
Šios naujienos, kaip rašo „The Daily Mail“, ne tik padeda išsiaiškinti, kodėl mankštinimasis padeda sumažinti patiriamą stresą, tačiau taip pat gali prisidėti prie naujų depresijos gydymo būdų atsiradimo.
Švedijos mokslininkai dvi pelių grupes patalpino į stresinę aplinką su garsia muzika ir mirksinčia šviesa. Taip pat pelės buvo dirbtinai žadinamos. Po penkių savaičių genetiškai nemodifikuotoms pelėms pasireiškė depresijos požymiai, įskaitant ir apetito dingimą. Tačiau genetiškai modifikuotos pelės liko sveikos. Šios pelės turėjo genus, dėl kurių jų raumenys buvo išvystyti, lyg jos mankštintųsi.
Tolesni tyrimai parodė tiesiog stebuklingas raumenų savybes. Raumeningų pelių organizmuose gaminosi daugiau apsauginių taip vadinamųjų KAT baltymų. Šie baltymai neleidžia cheminiam elementui kinureninui patekti į smegenis.
Stokholmo Karolinskos instituto mokslininkai išsiaiškino, kad genetiškai nemodifikuotoms pelėms dėl kinurenino greitai pasireiškė depresijos požymiai. Tačiau pelės labiau išvystytais raumenimis buvo atsparios šiam cheminiam elementui. Iš esmės kinurenino kiekis šių pelių kraujyje visiškai nepadidėjo, nes jų raumenyse esantys KAT enzimai greitai juos neutralizavo. Kiti atlikti eksperimentai parodė, kad genetiškai nemodifikuotų pelių organizme gaminosi daugiau apsauginių KAT baltymų, kai jos reguliariai sukosi ratelyje.
Žmogaus organizme vos po kelių mankštinimosi savaičių taip pat pasigamina daugiau KAT baltymų. Mokslininkas Jorge‘as Ruasas įsitikinęs, kad detoksikuodami kraują raumenys apsaugo smegenis. „Gerai ištreniruoti raumenys gamina enzimus, kurie išvalo kūną nuo kenksmingų medžiagų“, - sakė jis.
„Raumenų funkcija prilygsta inkstų ar kepenų darbui“, - pridūrė J. Ruasas.
Moksliniame leidinyje „Cell“ J. Ruasas rašo, kad šis atradimas gali reikšti naujus ir geresnius depresijos gydymo metodus. Depresija bent kartą gyvenime yra sirgęs kas penktas Jungtinės Karalystės (JK) gyventojas.
Raumenis veikiantys vaistai turėtų kelti mažesnį šalutinį poveikį nei smegenis veikiantys vaistai.
„Depresija – tai sekinanti būsena, turinti didelės įtakos milijonų gyventojų gyvenimo kokybei visame pasaulyje“, - mano J. Ruasas.
„Tai viena iš labiausiai varginančių ligų pasaulyje, o šiuo metu taikomas gydymas skiriant antidepresantų yra nepakankamas“, - įsitikinęs jis.
„Mūsų darbas rodo, kad egzistuoja didelis gydomasis potencialas, panaudojant daugybę mankštinimosi privalumų“, - patikino J. Ruasas.
--
Vartotojo avataras
Parašė Astro-Meška
#330619 Niekaip su tuo sportu... Paauglystėj nebuvo dienos be sporto, dabar neprisiverčiu, nors ir žinau, kad po kažkiek laiko pasijusiu geriau sportuodama... Kol kas tik vaikštau po porą val. su šuniu.
Vartotojo avataras
Parašė malonas
#330639 Daug vaikščiot irgi gerai, nepasiduok!
Parašėvarliuke
#330646 Kad ne kartą skaičiau ,jog vaikščiojimas dar geriau nei bėgiojimas, o pora val.vaikščiojimo geriau nei gerai :super
Vartotojo avataras
Parašė Astro-Meška
#340244 Kol kas dviračiu važinėju tik į darbą ir pas gydytojus.
Galvoju daugiau pavažinėti Vingiaparky. Kol kas sunku susidėliot maršrutą, tai pradžiai važinėsiu bele kaip žiūrėsiu kaip kas. Pagrindas - važinėt į kalniukus.
Vartotojo avataras
Parašė Len
#340252
Opapopa rašė:
Sveiki, as uz sporta, atsiminkite: jei neissikrausite fiziskai-issikrausite emociškai. Rinktis Jums, o čia geras mokslinis straipsnis abejojantiems:


Įrodyta: sportas turi ypatingą poveikį sveikatai
(46)
www.DELFI.lt
2014 m. spalio 10 d. 05:30
Visi puikiai žinome, kad kokybiška mankšta padeda atsipalaiduoti. Mokslininkams pagaliau pavyko išsiaiškinti, kaip tai susiję.
Atrodo, kad gerai išmankštinti raumenys trukdo stresą keliančiam cheminiam elementui patekti į smegenis. Raumenys išfiltruoja pavojingą medžiagą panašiai kaip kepenys pašalina nuodus iš mūsų organizmo.
Šios naujienos, kaip rašo „The Daily Mail“, ne tik padeda išsiaiškinti, kodėl mankštinimasis padeda sumažinti patiriamą stresą, tačiau taip pat gali prisidėti prie naujų depresijos gydymo būdų atsiradimo.
Švedijos mokslininkai dvi pelių grupes patalpino į stresinę aplinką su garsia muzika ir mirksinčia šviesa. Taip pat pelės buvo dirbtinai žadinamos. Po penkių savaičių genetiškai nemodifikuotoms pelėms pasireiškė depresijos požymiai, įskaitant ir apetito dingimą. Tačiau genetiškai modifikuotos pelės liko sveikos. Šios pelės turėjo genus, dėl kurių jų raumenys buvo išvystyti, lyg jos mankštintųsi.
Tolesni tyrimai parodė tiesiog stebuklingas raumenų savybes. Raumeningų pelių organizmuose gaminosi daugiau apsauginių taip vadinamųjų KAT baltymų. Šie baltymai neleidžia cheminiam elementui kinureninui patekti į smegenis.
Stokholmo Karolinskos instituto mokslininkai išsiaiškino, kad genetiškai nemodifikuotoms pelėms dėl kinurenino greitai pasireiškė depresijos požymiai. Tačiau pelės labiau išvystytais raumenimis buvo atsparios šiam cheminiam elementui. Iš esmės kinurenino kiekis šių pelių kraujyje visiškai nepadidėjo, nes jų raumenyse esantys KAT enzimai greitai juos neutralizavo. Kiti atlikti eksperimentai parodė, kad genetiškai nemodifikuotų pelių organizme gaminosi daugiau apsauginių KAT baltymų, kai jos reguliariai sukosi ratelyje.
Žmogaus organizme vos po kelių mankštinimosi savaičių taip pat pasigamina daugiau KAT baltymų. Mokslininkas Jorge‘as Ruasas įsitikinęs, kad detoksikuodami kraują raumenys apsaugo smegenis. „Gerai ištreniruoti raumenys gamina enzimus, kurie išvalo kūną nuo kenksmingų medžiagų“, - sakė jis.
„Raumenų funkcija prilygsta inkstų ar kepenų darbui“, - pridūrė J. Ruasas.
Moksliniame leidinyje „Cell“ J. Ruasas rašo, kad šis atradimas gali reikšti naujus ir geresnius depresijos gydymo metodus. Depresija bent kartą gyvenime yra sirgęs kas penktas Jungtinės Karalystės (JK) gyventojas.
Raumenis veikiantys vaistai turėtų kelti mažesnį šalutinį poveikį nei smegenis veikiantys vaistai.
„Depresija – tai sekinanti būsena, turinti didelės įtakos milijonų gyventojų gyvenimo kokybei visame pasaulyje“, - mano J. Ruasas.
„Tai viena iš labiausiai varginančių ligų pasaulyje, o šiuo metu taikomas gydymas skiriant antidepresantų yra nepakankamas“, - įsitikinęs jis.
„Mūsų darbas rodo, kad egzistuoja didelis gydomasis potencialas, panaudojant daugybę mankštinimosi privalumų“, - patikino J. Ruasas.
--


Įdomu. Reikės kviest pasitarimą su savim dėl sporto :D