Skyrius, skirtas diskutuoti apie skirtingas psichoterapijos kryptis, dalintis patirtimi, atsiliepimais apie psichoterapeutus ar psichologus.

Moderatorius: KunigaikštisMyškinas

Ar lankote psichoterapiją?

85
38%
61
27%
78
35%
Vartotojo avataras
Parašė Blonde199
#390800 Turėjau psichoterapija, tačiau, bendravau internetu per Skype, nes gyvenu užsienyje, čia lietuvių psichoterapiautų nėra, ilgai rinkausi, kur kreiptis ieškojau specialisto su patirtimi ir panašiai. Kai išsirinkau viskas atrodė gerai pasirodė labai malonus žmogus, aš aplamai vertinu žmones turinčius patirties ten, kur aš jos neturiu. Man skyrė psichoterapija, nežinau kokio pobūdžio ji buvo, nes vis dar jų neskiriu, kalbėdavomės kartą į savaitę, tai yra kalbėdavau tik aš ji tuo tarpu beveik visai nekalbėdavo, tai truko gal kokius 5 mėnesius. Pastebėdavau, kad aš neturiu ką jai pasakyti, nežinau ką papasakoti, o gal nežinojau ką reikia pasakoti. Dabar, kai perskaičiau jūsų komentarus, pagalvojau, kad aš taip pat negalėjau jai atsiskleisti, pasakot dalykų, kurie man atrodo gėdingi. Tai kyla klausimas, ar pasirinkau netinkama žmogų? Ar man reikėtų kažkokios kitokios psichoterapijos? O gal buvo sunku pajausti tą ryšį su specialistu, nes viskas vyko per Skype? Nors atrodo kaip tik turėtų būti lengva kalbėti, nes tas žmogus tavęs nemato. :? Gal tada kas nors prie to pačio galėtų pasiūlyti gerą specialistą, kuris dirba ir internetu? :roll:
Vartotojo avataras
Parašė emar
#390804 O kaip įsivaizduoji žmogų, kuriam galėtum viską papasakoti?
Vartotojo avataras
Parašė Blonde199
#390805 Geras klausimas, apie tai nebuvau pagalvojus. Bet kokiu atveju turėčiau turbūt jaustis saugiai, laisvai su tuo žmogumi, galbūt taip, kad kai jam pasipasakosiu jausiuosi tikrai suprasta. Juk būna, kad sutinki kažkokį žmogų, su kuriuo nemalonu bendrauti, o būna sutinki tokį, kurį atrodo labai gerai pažįsti ir supranti, taip gal ir čia kažkas panašaus turėtų būt. Labai sunku paaiškinti, na galbūt aš neteisi dėl to, kad galvoju jog netinkamą žmogų pasirinkau.
Vartotojo avataras
Parašė emar
#390810 Aš jaučiuosi nepasitikinti savo psichoterapeute. Bet naujos ieškoti nenoriu. Bet visumoje nepasitikiu niekuo.
Vartotojo avataras
Parašė kenny
#401919 Aš gal siauro požiūrio ar kietakaktis, bet, mano manymu, kiekvieno žmogaus esmė - ne kažkokia siela, kurios dar niekas nematė ir neragavo, o elektronų ir mikrodalelių kompozicija, esanti smegenyse. Ir jeigu jau išsiderina toje kompozicijoje kažkas, tai dėl biologinių priežasčių, ne dėl kažkokių sielos marazmų. Ir gydo tuos išsiderinimus labiau vaistai, nei psichoterapija. Tačiau ir pastarosios negaliu paneigti - tikrai yra atvejų, kai didelės traumos vaikystėje, pavyzdžiui, nuolatinis tėvų žeminimas ir menkinimas priverčia vaiką patikėti, kad jis pats yra nevykėlis, kuris nieko nepasieks. Tada tikrai reikia psichologo įsikišimo, kad atsuktų tuos savęs vertinimo mechanizmus ir pakreiptų tinkama linkme.
Bet kai žmonės po penkerius metus lanko psichologus ir ieško problemų, tai, atsiprašau, man čia primena sliekų ieškojimą šiknoje. Kokios traumos turi būti, kad privestų prie depresijos, nerimo ar šizofrenijos, bet negalėtum per porą metų prisiminti jos? Kai kiti rašo, kad po aštuonerių metų psichoterapijos atkasė savo psichikos sutrikimų priežastis, tai žiūrisi kažkaip skeptiškai - manau, kad po tiek laiko jau net ne atkasi priežastis, bet tiesiog galų gale susigalvoji, kodėl smegenėlės pakriko.