depresijosklubas.lt

- 2007 11 20, 21:52 #4891 Siandien baigiantis psichoterapijai gyd.sako pazodziui natkartosiu,bet esme tame,kad as darau is saves auka bandau kazka suvokti ,bet nieko neiseina,bet iskasiau knyga''atsisveikinimas su aukos vaidmeniu''-noriu suprasti ka bando gyd.man pasakyti.Gal kas is jusu yra skaites sia knyga ar seip esat ''auka''

- 2007 11 20, 21:53 #4892 O man pasirode kad Lietuvoj reikia specialios psichoterapijos atsizvelgiant i savotiska musu zmoniu mentaliteta ir tipiska susikaustyma ir nenora atvirai reiksti jausmus.

Jauciu pats esu tobulas postsovietinio tipazo pavyzdys.

- 2007 11 21, 09:49 #4940

Siandien baigiantis psichoterapijai gyd.sako pazodziui natkartosiu,bet esme tame,kad as darau is saves auka bandau kazka suvokti ,bet nieko neiseina,bet iskasiau knyga''atsisveikinimas su aukos vaidmeniu''-noriu suprasti ka bando gyd.man pasakyti.Gal kas is jusu yra skaites sia knyga ar seip esat ''auka''

Aš irgi turiu tą aukos sindromą, gal ne iki galo jį suprantu, bet įsivaizduoju maždaug taip. Sakykim aš tikiuosi, kad vyras man parneš gėlių, nes kokios nors sukaktuvės. Jis užmiršta ir nieko neparneša. Aš tampu nusiminusia, apvilta moterimi, kurios gražų įsivaizdavimą neišpildė. Nuskriausta, ty auka. Kaip galėtų būti kitaip? Tai kad vyras užmiršo sukelia man neigiamus jausmus, kuriuos aš galiu reikšti kaip minimum dviem būdais. Vienas taip kaip jau aprašiau - nugramzdinti į save ir svaigti savo "nelaimėje" bent dieną kitą, o kitas būdas pasakyti vyrui atvirai, kad mielasis, tu mane nuvylei, laukiau gėlių, o tu užmiršai. Tai gal kol nenusirengei nueik nupirksi vyno ar ko nors kito. Rašau ir jaučiu kad mano "vidinė auka" priešinasi šitam sprendimui, juk atimama iš jos galimybė taip subtiliai pykti/kentėti. Nežinau ar pakankamai aiškiai išsireiškiau, aš šitą stereotipinį savo elgesį suprantu maždaug taip.

Noriu atsakyti ir Mints. Manau, kad lietuviam specialios psichoterapijos nereikia, reikia tik daugiau laiko. Kaip tik grupėje (rašei, kad abejoji ar tau tiktų grupė) kitų žmonių atvirumo pavyzdys padeda suprasti, kad tai visai paprasta. Nieko neatsitinka po to, kai būni atviras. Yra toks pratimas, žmonės rate kalba iki tam tikros vietos, kur jie pasako "stop" , šito pasakoti negaliu. Tada kalba sekantis irgi iki "stop". Kai ratas apsisuka, paprastai žmogus tęsia kalbą kaip tik apie tą "stop". Pabandykit sau pasakyti - apie šitą dalyką tikrai nekalbesiu. Tik supraskit gerai, koks to dalyko turinys, apgalvokit tai mintyse. Esu tikra, kad po tokio apmąstymo, jūs norėsit apie tai pakalbėti.
Ką tai įrodo? Kad nekalbam ne tik bijodami atvirumo, bet ir kartu nežinodami kaip apie tai kalbėti. Kokiais žodžiais išreikšti tai ką jaučiame, nesam įsitikinę (ir ne be reikalo) kad pasiseks pasakyti tikrai tai, ką norim, kad nesusivelsim savo mintyse

- 2007 11 21, 11:06 #4961 Jo Marse as taip ir darau .tu pataikei i 10-ka.As visada biski kas tuoj apverciu visa situacija is kaltininkes tampu auka.Kaip turetu buti sunku mano seimai su manim

- 2007 11 21, 12:37 #4965

Yra toks pratimas, žmonės rate kalba iki tam tikros vietos, kur jie pasako "stop" , šito pasakoti negaliu. Tada kalba sekantis irgi iki "stop". Kai ratas apsisuka, paprastai žmogus tęsia kalbą kaip tik apie tą "stop". Pabandykit sau pasakyti - apie šitą dalyką tikrai nekalbesiu. Tik supraskit gerai, koks to dalyko turinys, apgalvokit tai mintyse. Esu tikra, kad po tokio apmąstymo, jūs norėsit apie tai pakalbėti.
Ką tai įrodo? Kad nekalbam ne tik bijodami atvirumo, bet ir kartu nežinodami kaip apie tai kalbėti. Kokiais žodžiais išreikšti tai ką jaučiame, nesam įsitikinę (ir ne be reikalo) kad pasiseks pasakyti tikrai tai, ką norim, kad nesusivelsim savo mintyse

Marse - labiai įdomiai tu čia Man - labai aktualiai, nes esu be ribų be kraštų uždaras žmogus, ir tas uždarumas pačiai kenkia.. bet negaliu. Kodėl nekalbėsiu. Turbūt niekada nekalbėsiu apie tai, kas labai skausminga, kas mane žeidžia. Kaip apie tai kalbėti - žinau, periodiškai įvyksta vidinis monologas.. gal dar nekalbėsiu todėl ,akd manimi netikės, pasmerks.. nes taip buvo, tokia patirtis..

- 2007 11 22, 14:39 #5058

Jo Marse as taip ir darau .tu pataikei i 10-ka.As visada biski kas tuoj apverciu visa situacija is kaltininkes tampu auka.Kaip turetu buti sunku mano seimai su manim

Nenusimink ir nekaltink savęs. Svarbu, kad tu pradėjai apie tai galvoti ir gal bent retkarčiais pagausi save eigoje, procese. Tada galėsi sąmoningai pasirinkti: būti nuskriausta ar konstruktyviai spręsti pačią problemą. Neleisti sau mėgautis (žinau, kad tai nesąmoninga, bet vistiek kvaila) nuskriausto vaiko savijauta. Sako, kad toks elgesys susiformuoja vaikystėj ir gal būt tada jis yra efektyvus. Bet atėjęs į suaugusio gyvenimą tampa neadekvačiu.
Taigi "nesidžiauk" supratus, kad tavo šeimai su tavim sunku, sugalvok ką darysi, kad jiems būtų lengviau. Atsakymas paprastas - neleisk sau nusiminti
Autorius, ty aš primena, kad šitų tiesų dėstymas nereiškia, kad aš sugebu pagal jas gyventi.

- 2007 11 22, 14:46 #5060

Marse - labiai įdomiai tu čia Man - labai aktualiai, nes esu be ribų be kraštų uždaras žmogus, ir tas uždarumas pačiai kenkia.. bet negaliu. Kodėl nekalbėsiu. Turbūt niekada nekalbėsiu apie tai, kas labai skausminga, kas mane žeidžia. Kaip apie tai kalbėti - žinau, periodiškai įvyksta vidinis monologas.. gal dar nekalbėsiu todėl ,akd manimi netikės, pasmerks.. nes taip buvo, tokia patirtis..

Sunku į tave kreiptis tokiu vardu
Dėl atvirumo. Padėti gali tik gyvas bendravimas. Yra du turiniai: vienas patys išgyvenimai, įvykiai, "tai", o kitas - kodėl negaliu apie tai kalbėti. Jie abu svarbūs, paprastai, jei žmogus labai uždaras verta pradėti nuo antro. Tu kelis žodžius pasakei apie tai, bet kalbėti reikėtų daug ir giliai. Gal po to ir "Tai" pasidarytų ne taip baisu?
Sėkmės tau

- 2007 11 22, 14:56 #5066 Oi Marse kaip tu cia man padejai Dabar turiu nors gera pradzia-laukiu labai psichoterapijos

- 2007 11 22, 15:17 #5076

Sunku į tave kreiptis tokiu vardu
Dėl atvirumo. Padėti gali tik gyvas bendravimas. Yra du turiniai: vienas patys išgyvenimai, įvykiai, "tai", o kitas - kodėl negaliu apie tai kalbėti. Jie abu svarbūs, paprastai, jei žmogus labai uždaras verta pradėti nuo antro. Tu kelis žodžius pasakei apie tai, bet kalbėti reikėtų daug ir giliai. Gal po to ir "Tai" pasidarytų ne taip baisu?
Sėkmės tau

Marse - vistiek tai būtų baisu ir nepateisinama ir kai kurios aplinkybės verčia mane dar labiau gūžtis - tai tarsi dalis ne mano nevykusio gyvenimo, bet manęs pačios,, nesitapatinu savęs, bet vistik - tai mano dalis..

- 2007 11 23, 09:15 #5169

Marse - vistiek tai būtų baisu ir nepateisinama ir kai kurios aplinkybės verčia mane dar labiau gūžtis - tai tarsi dalis ne mano nevykusio gyvenimo, bet manęs pačios,, nesitapatinu savęs, bet vistik - tai mano dalis..

Perskaičiau iš naujo tavo dienoraštį, nelinksma. Atrodo paprasta neprisiimti atsakomybės už kitų veiksmus, bet jei bejėgiui vaikui nuolatos kala, kad jis blogas, sunku atsilaikyti. Šiąnakt prastai miegojau, pabudau ir nemiegojau vidurį nakties. O priežastis ta, kad nesugebu prisiderinti prie šefo reikalavimų, vis nesuprantu ko jis nori. Pradėjau galvoti iš kur tas mano pasimetimas. Prisiminiau vaikystę ir nuolat keikiantį tėvą, kad ne taip. ne taip ir ne taip darau. O kaip daryti niekada neaiškino. Todėl kai pradėdavo bartis aš visai nesuprasdavau ką turiu daryti kitaip. Matyt tada ir nusprendžiau, kad reikalavimai neturi būti paaiškinami. O šefas šiek tiek panašus į tėvą, todėl aš net nepaklausiu ko jis iš tikrųjų iš manęs nori, kai kalbamės apie užduotis matyt atsijungiu, o kai lieku viena nežinau ką daryti.
Kartojau sau vidury nakties "šefas ne tėvas, šefas ne tėvas..." ir užmigau.
Jaučiu, kad esi užsiauginusi storą šarvą, kaip tau padėti prasikalti jame langiuką? :x

- 2007 11 23, 09:16 #5171

Oi Marse kaip tu cia man padejai Dabar turiu nors gera pradzia-laukiu labai psichoterapijos

Džiaugiuosi kad tau tiko

- 2007 12 01, 21:49 #7294 kazkas nesenai pasake, kad pas kai kuriuos zmones yra stiprus savigrauzos mechanizmas gerai veikiantis... tai sita ir darau kelis paskutinius menesius... o kai tai veikiu...tai tada pacia tobuliausia forma galiu save suvokti, kaip auka... o kitaip nemoku... gerai parasete, pasakyti kitam galima, issiaiskinti... o sito dar nemoku... tik grauztis... turbut kazkokie suzeidimai yra is vaikystes situaciju... painus mechanizmas tas zmogus

- 2007 12 03, 22:36 #7615 lankau ilgai ir dar ilgai lankysiu, nes jau antrą kartą turėjau būt ligoninėj.

- 2007 12 06, 01:55 #9071 Kaip matau psichologai cia nera labai mylimi, tai pabandysiu siek tiek praskleisti uzdanga, nes pats esu is tos srities, nors man iki siol neaisko, kaip tiksliai apibrezti psichoterapija
Taigi temos pradzioj buvo skustasi, jog blogai nustatytas IQ - kiek zinau Lietuvoje tik vaikais (ir paaugliams?) yra tinkamai sutvarkytas vienas IQ vertinimo testas (vadinasi kazkaip panasiai i Wechsler...). Jei naudoja kita, tai galima paduoti tokius "psichologus" ir "psichiatrus" tiesiog i teisma ir reikalauti zalos atlyginimo, nes tokiais falsifikuotais, bet kaip isvertais testais, remiamasi, kai pavyzdziui nustatomas vaikui protinis atsilikimas ir toliau jam tenka mokytis pagal priderintas neva prie jo intelekto edukacines programas.
Del ivairiu psichologiniu priemoniu efketyvumo. Jav tyrimai rodo, jog tik apie 10% (niu gal pritrauktu ir iki 20%) tokiu gydymu duoda toki postumi, kurio deka zmogus daugiau ar maziau issivaduoja is ivairiu psichologiniu problemu, ligu ir pan. Ir labai usnku objektyviai pasakyti, kas cia kaltesnis, ar psichologo kompetencija, nesugebejimas parinkti tinkamu individualiam zmogui budu, ar tiesiog cia lemia pacio zmogaus faktorius.. Beto daugelis tyrimu rodo, jog pacientai pripazista, jog jiems daugiau naudos suteikia dazniausiai ne pokalbiai su psichologo/psichoterapiautu/psichiatru, o su panasaus likimo zmonemis, nes sie gali duoti konkreciu patarimu, kaip elgtis konkrecioje situacijoje, kaip iveikti konkrecias kliutis ir panasiai,o psichologai daznai laikosi strategijos, jog zmogus pats turi prieiti jam priimtina sprendima
Ir galiausiai yra nemazai knygu isleista apie ivairius psichologinius sutrikimus ir lietuviu kalba. skaitant galima daznai atrasti kazka panasaus i savo situacija, suzinoti nauju problemu ivaikimo budu. Kaip pastebejau cia daug yra merginu, tai joms patarciau susirasti (dabar turbut tik kokioj bibliotekoj) - K. Horey " Musu Laiku Neurotiska Asmenybe". Yra aprasyti tam tikri neurotisko elgesio budai ir kuo jie skiriasi nuo sveiku zmoniu elgsenos. O neurotikui sunku tai pamatyti, nes jis ju neisisamonina. Paskaitykit. Gal pades.. sekmes

- 2007 12 06, 02:10 #9077 Ačiū už patarimus, mirtis.alyvose, pasinaudosim

Vienas gramas pažinimo širdimi vertas tonos pažinimo protu (C.H.Spurgeon)