Skyrius, skirtas diskutuoti apie skirtingas psichoterapijos kryptis, dalintis patirtimi, atsiliepimais apie psichoterapeutus ar psichologus.

Moderatoriai: Serpentskin, signs

Ar lankote psichoterapiją?

89
38%
63
27%
82
35%
Vartotojo avataras
Parašė malonas
#359485 Toks ir yra mūsų forumo tikslas! Padėti vieni kitiems padėti sau! Kaip puiku, kai pamatai, kad tai ir vyksta. Nuostabu. :aciu
Vartotojo avataras
Parašė Kovotojas
#359487 kai man jau buvo labai sunku, as jau ieskojau kur nusipitkti neliagalu pistoleta......, paskui sedziu ir galvoju: yra anoniminiu alhogoliku grupe, yra zmones kurie serga ivairiuomis onkologinimes ligomis grupeles kurie tarpusavyje bendrauja, nu galvoju turetu buti ir kazkas panasaus, tiems ligoniams su depresijos sutrikimais ir pradejau vartyti interneta, mazai temokedamas juo naudotis, na ir suradau :aciu
Vartotojo avataras
Parašė Antitezė
#359738
orpeq rašė:
Amelie rašė:Sveiki, man psichiatras sakė, kad reikia būtinai paichoterapijos, bet aš viena karta pabandžiau ir man labai nepatiko, bet vis tiek lankysiu tik kad pas kita psichologa, kad išvengčiau ligoninės (nes mama nenori guldyti) žodžiu ar gali tai mane kažkiek pagydyti, jei aš tos psichoterapijos visiškai nenoriu?


Man tai pradžioje atrodė, kad ji man tikrai padeda, bet praėjus kuriam laikui mane tie pokalbiai su psichologe pastumėdavo jaustis prastai, nuolatinis problemos ieškojimas, kartais atrodydavo, jog manipuliuoja manimi.
Psichologė tikrai gera ir lengvai radom bendrą kalbą, bet po pagulėjimo ligoninėje ir apsilankymų pas psichiatrus, man ji pasitikėjimo nebekėlė.Todėl nutraukiau psichoterapinį gydymą, galvojau, kad staigiai pablogės, bet viskas poto tik geryn.

Dar ir dabartinis gydytojas Daubaras (Antakalnio pol) iškėlus klausimą apie psichoterapiją pasakė, kad jei nori pasveikt, tiesiog visada išgerk vaistus ir pasportuok,kad svorio nepriaugtum, o psichoterapija lankyk, jei neturi kur pinigų dėt.Už tokį paprastumą ir atvirumą labai gerbiu savo gydytoją.
Nes per du metus lankymo psichoterapija man neatnešė jokios geresnės savijautos.
Dabar nebelankau, geriu vaistus ir jaučiuosi puikiai.


Čia filosofinis klausimas - ar depresija tikrai tik BIOLOGINĖ liga, ar vis dėl to ir PSICHOLOGINĖ? Mane vaistai pastato į vėžes (ištraukia iš gilios apatiškos depresijos) tik trumpam, keliems mėnesiams. Jeigu kam padeda TIK vaistai - pavydžiu ir nuoširdžiai džiaugiuosi. Deja, kiek teko susidurti ir pačiai ir girdėti iš pažįstamų - vaistai būklę pagerina minimaliai. Geri vaistus metus, antrus - ir vis tiek bloga. Pati vaistus keičiu kas pusę metų, kartais metus, nes tiesiog nebejaučiu jokio efekto. Psichiatrėms galvos skausmas - ką čia dar naujo tau išrašyt.
Bet juk jie net nežino kas man. Pagal simptomus - depresija, taip. Bet kodėl aš sergu? Kas provokuoja paūmėjimus? Kodėl nepasveikstu? Kodėl įvairūs antidepresantai nepadeda? Į smegenis man nelenda, kraujo netiria, tai viskas tik eksperimentu metodu. Nesu prieš vaistus, geriu sąžiningai, kasdien. Bet po 7 metų daugybės vaistų supratau, kad tai manęs neišgydys. Nebent atsiras kažkas naujo.
Įdomu kad po dienos stacionaro pasijaučiau visai gerai. Pastebėjau, kad veikla, bendravimas, režimas, psichoterapija - tiek individuali, tiek grupinė - man nuima didelę naštą, skatina mane keistis, suteikia energijos, optimizmo, motyvacijos.
Niekada nepasiduokite ties vienu gydytoju - išbandykite kelis. Nepatiko psichologas - gali būti, kad gal jums netinka jo(s) metodai, gal tiesiog subjektyviai jums sunku užmegzti kontaktą. Vieni psichologai švelnesni, pilsto vandenėlį, klausia kaip jautiesi, duoda išsikalbėti. Kiti psichologai kietesni - sako tau net tai ko gal nenori girdėti, parodo problemas, be jokio cukraus tiksliai ir aiškiai eina prie esmės ir neduoda laiko savęs gailėtis. Kas kam patinka.
Psichologai, psichoterapeutai būna įvairių specializacijų, jie dirba su skirtingom problemom, ir nei vienas nežino visko - kiekvienas geriau žino kažkokią konkrečią sritį.
Taip psichoterapija - jeigu ji gera - ji nėra maloni. Bet ar operacija yra maloni? o chemoterapija ar yra maloni? Dažnai gydymas nėra malonus, bet jis būtinas. Nes tik supratus problemas, jų priežastis galima kitaip pažiūrėti į save, savo praeitį ir ateitį ir galų gale pasveikti.
Vartotojo avataras
Parašė orpeq
#359741 ...
Paskutinį kartą redagavo orpeq 2022 02 07, 10:08. Iš viso redaguota 1 kartą.
Vartotojo avataras
Parašė PasiFlora
#359765 Laba diena****Aš irgi labai norėčiau parašyti, pasisakyti...Daugel metų jaučiau depresines nuotaikas, pastoviai "ėdžiau" save už viską-už kaltes savas, ir nesavas. Vidiniai jaučiau visada tuštumą, kurią stengiausi užpildyti saldumynais, ieškojau meilės iš kitų (nors pati elgiausi ne visada meiliai, pagarbiai), bet ir ieškojau pagalbos supratusi, kad tik specialistas man gali padėti. Lankiausi 3metus pas puikią psichologę, po to-dar pas vieną -metus, dabar-lankausi pas kitą, kur taikome kognityvinę elgesio terapiją. Dar tik pradžia, bet jau jaučiu, kad keičianrt savo elgesį, keičias (labai po truputį) ir kiti. Bandau taisyti užduotus namų darbus ir vis dar netikiu, kad tai padės, bet...padeda. Taip pat skaičiau ir skaitaiu daug psichologinės literatūros, man padėjo rasti daug atsakymų, bet paskut.perskaityta knyga buvo K.Hourney"Mūsų vidiniai konfliktai" ir tada man akys atsivėrė-man yra daug metų trunkanti neurozė, kuri išaukia begale vidinių konfliktų-mano asmenybė suskilusi, jaučiu daug baimės, nejaučiu savo vertės, iš dalies negebu užmegzti/ išlaikyti ilgalaikių santykių, kitus kaltinu, kad nemyli, nekreipia dėmesio ir t.t.
Padiskutavau apie tai su savo specialistu (pas kurį dabar konsultuojuosi), tai jis ir sako, kad pats laikas šalinti ne priežastis (jų nebeįmanoma pakeisti-laikas atgal neatsisuka), o keičiant elgesį keisim mano mąstymą. Bandysiu keistis, nors metų nebemažai man, bet aš tik noriu....BŪTI LAIMINGA.
JUK KIEKVIENAS IR ŠIO FORUMO DALYVIŲ, IR VISO PASAULIO ŽMONIŲ-NORI JAUSTI RAMYBĘ, SAUGUMĄ, PASITIKĖJIMĄ, MEILĘ :heart
Aš tik noriu PAMILTI SAVE, NEBESIJAUSITI TOKIA TUŠČIA!!!!
Aš visiems šio forumo dalyviams linkiu ir labai patariu (pagal savo asmeninę patirtį) kreiptis į sielogydos specialistus (psichologus, psichoterapeutus). Taip, kai sergame depresija, tai gydomės vaistais ir tai tikrai tinka, bet šalia to reiklainga ir psichoterapija.
Šalin meskit kitų nuomonę, kad kažkas prilipdė etiketę "psichinis ligonis", kad kai kurie mes (kaip ir tūkstančių tūkstančiai pasaulio gyventojų) sergame, nerimaujame, gydomės, gulime ligoninėse!!! Mes turime teisę į gydymą!!! Pagalvokit, skurdžiose šalyse žmonės neturi galimybių gauti psuichologinę pagalbą, o mes-turime!!! Tad ja naudokimės, padėkime sau!!!!
VISI IR KIEVIENAS TURI TEISĘ Į GYDYMĄ IR Į LAIMINGĄ GYEVENIMĄ!!!!

Pabaigsiu šveicarų psichiatrų psichologo, analitinės psichologijos kūrėjo, filosofo bei moderniosios psichologijos ir psichoterapijos tėvo Karlo Gustavo Jungo žodžiais AŠ ESU NE TAI, KAS MAN NUTIKO, O TAI , KUO RENKUOSI TAPTI.
Vartotojo avataras
Parašė Amelie
#388014 Psichoterapiją lankau beveik metus. Iš pradžių man tikrai nepatiko, nes pirmas psichoterapeutas pas kurį ėjau man labai nepatiko ir su juo jaučiaus tikrai nejaukiai. Tačiau po kiek laiko susiradau tikrai gerą psichologę, kuria irgi iš pradžių nepasitikėjau ir tarsi nejaučiau poveikio, bet paskui pajutau, kad man tikrai to reikia. Taigi beveik metus lankausi pas ją ir tai yra vienintelis žmogus mano aplinkoje, suprantantis mane ir mano būklę. Bet... neseniai ji man pasakė, kad išvyksta dirbti į kitą miestą. Iš pradžių reagavau ramiai, bet dabar jaučiuos tikrai blogai, nes žinau kad nenoriu kito specialisto, tai net nežinau... Gal kam buvo panašiai?
Vartotojo avataras
Parašė PasiFlora
#388025
Amelie rašė:Psichoterapiją lankau beveik metus. Iš pradžių man tikrai nepatiko, nes pirmas psichoterapeutas pas kurį ėjau man labai nepatiko ir su juo jaučiaus tikrai nejaukiai. Tačiau po kiek laiko susiradau tikrai gerą psichologę, kuria irgi iš pradžių nepasitikėjau ir tarsi nejaučiau poveikio, bet paskui pajutau, kad man tikrai to reikia. Taigi beveik metus lankausi pas ją ir tai yra vienintelis žmogus mano aplinkoje, suprantantis mane ir mano būklę. Bet... neseniai ji man pasakė, kad išvyksta dirbti į kitą miestą. Iš pradžių reagavau ramiai, bet dabar jaučiuos tikrai blogai, nes žinau kad nenoriu kito specialisto, tai net nežinau... Gal kam buvo panašiai?

Labas*Man taip buvo. :bloga Mano psichologė, pas kurią lankiausi 3 metus, išvyko dirbti ir gyventi į Vakarų Europą. Labai verkiau (rodos, kad pararadau patį mylimiausią, artimiausią žmogų-o kaip gi kitaip galiu ją vadinti-jeigu toks jausmas, kad tik ji viena mane suprato, o svarbiausiai-PALAIKĖ). Tas skausmas praėjo (tik reikia laiko)-praeis ir tau. warm Aš tiesiog susiradau kitą specialistą ir jis kiek kompensavo puikią prarastąją psichologę. Patikėkė, tu tikrai gali sutikti tokį pat puikų specialistą, tik kitu vardu, kitam kūne. Sėkmės. Laikykis. TU TIKRAI RASI!!!!<p.s.-jeigu leidžia materialinės galimybės, tu gali važinėti pas specialistę į kitą miestą>.
Vartotojo avataras
Parašė Amelie
#388027
PasiFlora rašė:
Amelie rašė:Psichoterapiją lankau beveik metus. Iš pradžių man tikrai nepatiko, nes pirmas psichoterapeutas pas kurį ėjau man labai nepatiko ir su juo jaučiaus tikrai nejaukiai. Tačiau po kiek laiko susiradau tikrai gerą psichologę, kuria irgi iš pradžių nepasitikėjau ir tarsi nejaučiau poveikio, bet paskui pajutau, kad man tikrai to reikia. Taigi beveik metus lankausi pas ją ir tai yra vienintelis žmogus mano aplinkoje, suprantantis mane ir mano būklę. Bet... neseniai ji man pasakė, kad išvyksta dirbti į kitą miestą. Iš pradžių reagavau ramiai, bet dabar jaučiuos tikrai blogai, nes žinau kad nenoriu kito specialisto, tai net nežinau... Gal kam buvo panašiai?

Labas*Man taip buvo. :bloga Mano psichologė, pas kurią lankiausi 3 metus, išvyko dirbti ir gyventi į Vakarų Europą. Labai verkiau (rodos, kad pararadau patį mylimiausią, artimiausią žmogų-o kaip gi kitaip galiu ją vadinti-jeigu toks jausmas, kad tik ji viena mane suprato, o svarbiausiai-PALAIKĖ). Tas skausmas praėjo (tik reikia laiko)-praeis ir tau. warm Aš tiesiog susiradau kitą specialistą ir jis kiek kompensavo puikią prarastąją psichologę. Patikėkė, tu tikrai gali sutikti tokį pat puikų specialistą, tik kitu vardu, kitam kūne. Sėkmės. Laikykis. TU TIKRAI RASI!!!!<p.s.-jeigu leidžia materialinės galimybės, tu gali važinėti pas specialistę į kitą miestą>.


Atrodo taip neteisinga, kad jau radai žmogų, kuriuo pasitiki ir va nebeturi... tikrai labai prisirišau ir labai gaila, tai nežinau, bandysiu gal važinėti, nes nemanau, kad savo mieste rasiu gerą specialistą... tik finansai visgi ne paskutinėj vietoj... bet dėkui, kad pasidalinai patirtim, tikiuos kad rasiu ir aš kažkokį sprendimą...
Vartotojo avataras
Parašė PasiFlora
#388033
Amelie rašė:
PasiFlora rašė:
Amelie rašė:Psichoterapiją lankau beveik metus. Iš pradžių man tikrai nepatiko, nes pirmas psichoterapeutas pas kurį ėjau man labai nepatiko ir su juo jaučiaus tikrai nejaukiai. Tačiau po kiek laiko susiradau tikrai gerą psichologę, kuria irgi iš pradžių nepasitikėjau ir tarsi nejaučiau poveikio, bet paskui pajutau, kad man tikrai to reikia. Taigi beveik metus lankausi pas ją ir tai yra vienintelis žmogus mano aplinkoje, suprantantis mane ir mano būklę. Bet... neseniai ji man pasakė, kad išvyksta dirbti į kitą miestą. Iš pradžių reagavau ramiai, bet dabar jaučiuos tikrai blogai, nes žinau kad nenoriu kito specialisto, tai net nežinau... Gal kam buvo panašiai?

Labas*Man taip buvo. :bloga Mano psichologė, pas kurią lankiausi 3 metus, išvyko dirbti ir gyventi į Vakarų Europą. Labai verkiau (rodos, kad pararadau patį mylimiausią, artimiausią žmogų-o kaip gi kitaip galiu ją vadinti-jeigu toks jausmas, kad tik ji viena mane suprato, o svarbiausiai-PALAIKĖ). Tas skausmas praėjo (tik reikia laiko)-praeis ir tau. warm Aš tiesiog susiradau kitą specialistą ir jis kiek kompensavo puikią prarastąją psichologę. Patikėkė, tu tikrai gali sutikti tokį pat puikų specialistą, tik kitu vardu, kitam kūne. Sėkmės. Laikykis. TU TIKRAI RASI!!!!<p.s.-jeigu leidžia materialinės galimybės, tu gali važinėti pas specialistę į kitą miestą>.


Atrodo taip neteisinga, kad jau radai žmogų, kuriuo pasitiki ir va nebeturi... tikrai labai prisirišau ir labai gaila, tai nežinau, bandysiu gal važinėti, nes nemanau, kad savo mieste rasiu gerą specialistą... tik finansai visgi ne paskutinėj vietoj... bet dėkui, kad pasidalinai patirtim, tikiuos kad rasiu ir aš kažkokį sprendimą...


Tikrai sprendimą rasi...Gali pradžiai pamėgint pavažinėt, paskui žiūrėsi...O jei tavo mieste nėra gero specialisto, tada bandyki domėtis internete ar Depresijos šitam Klube. Aš tai faktiškai 5-ti metai važinėju į kitą miestą pas psichologą, nes gyvenu mažam miestely ir nenoriu jokių pletkų, tad važinėju. Nelengva jautriems žmonėms, nes dar vyrauja nuomonė, kad pas psicholog.kreipiasi silpni žmonės, o mes-esam stiprūs tuo, kad suvokiam, kas mums yra ir norim jaustis geriau...Ir VISKAS MUMS YRA GERAI :DD Sėkmės tau :)))
Vartotojo avataras
Parašė Amelie
#388039 Dėkui :) na bandysiu kažkaip...
Vartotojo avataras
Parašė PasiFlora
#388041 Būtinai bandyk. Tik tu pati gali sau padėti, o toliau-kiti irgi padės. Labanakt.
Parašė SoLuLo
#388230 Nuėjau kažkada pasišnekėti su specialistu. Moterėlė nerodė visiškai jokio dėmesio ką noriu pasakyti, visiškai nesigilino, o tik davė paspręsti pasichologinį testuką. Reikėjo nupiešti namą ir panašiai. Kadangi pats nemažai domėjausi psichologija ir kažkada norėjau studijuot šią specialybę, tad supratau, jog ši "specialistė" tiesiog vadovaujasi vadovėliais ir grupuoja žmones kaip nurodyta, o ne realiai gilinasi individualiai. Bepiešdamas piešinį retoriškai paklausiau jos: "taigi jeigu dabar nupieščiau iš kamino rūgstančius dūmus, tai reikštu, jog turiu problemų namie?". Ji tik abejingai linktelėjo, o aš vėl paklausiau: " jeigu jums visai neįdomu su manim, tai gal galiu eiti?". Ji tik atsakė: "Niekas jūsų nelaiko.". Tuo ir pasibaigė bandymad pasikalbėti su šios profesijos specialistu....
Vartotojo avataras
Parašė Astro-Meška
#388247 Ne visi psichologai yra ir psichoterapeutai. Dažniausiai namą ir t.t. liepia piešt poliklinikų psichologai paprašyti psichiatrų dėl papraščiausio psichologinio įvertinimo. Nieko čia tokio. :) Mano pirmas k. pas psichologą buvo baisesnis. :D Yra ir norm psichologų-psichoterapeutų. :) ir poliklinikose irgi. :)
Vartotojo avataras
Parašė Katinas
#388249 Mano pirmi du kartai buvo testų pildymas ir paišymas, natūralu, kad nori išsiaiškinti ir apsibrėžti. O po to jau pokalbiai. Ir va jau treti metai eina.
Vartotojo avataras
Parašė emar
#388253 Psichoterapeutai turi save saugoti. Tai natūralu. Jei jaudinsies ir nervuosiesi dėl kiekvieno paciento - pats labai labai greit perdegsi.

Aš save pagaunu, kad retsykiais "tikrinu" savo psichoterapeutės kompetenciją, nesąmoningai. Iš tiesų, tai mes į specialistą neturėtumėme ateiti "varžytis", kuris protingesnis. Stebuklingų vaistų nėra. Mes sumokame už tai, kad taptumėme bejėgiais tą valandą, kad susikauptumėme ir išklausytumėme save be išankstinio nusistatymo, kurį padėtų tas specialistas pastebėti. Nes jei ateiname gintis - prieš mus sėdi žmogus, galbūt pasirengęs, galbūt nepasirengęs išklausyti. Jis stengiasi padėti, kartais nesistengia, nes yra ant tos ribos, kai jau nebegali priimti to svetimo skausmo ir jis nuo jo ginasi. Juk ir mes dirbame darbus, kurių nemėgstame, ar ne? Ne, aš nesakau, kad pas tokius specialistus turėtumėme eiti. Bet turėtumėme nesitikėti su jokiais specialistais asmeninio ryšio ir nemegzti priklausomybių.