Skyrius, skirtas diskutuoti apie skirtingas psichoterapijos kryptis, dalintis patirtimi, atsiliepimais apie psichoterapeutus ar psichologus.

Moderatoriai: Serpentskin, signs

Ar lankote psichoterapiją?

89
38%
63
27%
82
35%
Parašėnemoku
#355742 Šio asmens žinutės jums tikrai būtų neaktualios, užspamino žmogus, todėl ir ištrynėm.
Vartotojo avataras
Parašė PasiFlora
#355759 Ačiū, kad paaiškinote, o tai galvojau, kad aš nebemoku elgis su kompiuteriu. Geros Jums dienos :)))
Vartotojo avataras
Parašė Amelie
#359404 Sveiki, man psichiatras sakė, kad reikia būtinai paichoterapijos, bet aš viena karta pabandžiau ir man labai nepatiko, bet vis tiek lankysiu tik kad pas kita psichologa, kad išvengčiau ligoninės (nes mama nenori guldyti) žodžiu ar gali tai mane kažkiek pagydyti, jei aš tos psichoterapijos visiškai nenoriu?
Vartotojo avataras
Parašė orpeq
#359424
Amelie rašė:Sveiki, man psichiatras sakė, kad reikia būtinai paichoterapijos, bet aš viena karta pabandžiau ir man labai nepatiko, bet vis tiek lankysiu tik kad pas kita psichologa, kad išvengčiau ligoninės (nes mama nenori guldyti) žodžiu ar gali tai mane kažkiek pagydyti, jei aš tos psichoterapijos visiškai nenoriu?


Man tai pradžioje atrodė, kad ji man tikrai padeda, bet praėjus kuriam laikui mane tie pokalbiai su psichologe pastumėdavo jaustis prastai, nuolatinis problemos ieškojimas, kartais atrodydavo, jog manipuliuoja manimi.
Psichologė tikrai gera ir lengvai radom bendrą kalbą, bet po pagulėjimo ligoninėje ir apsilankymų pas psichiatrus, man ji pasitikėjimo nebekėlė.Todėl nutraukiau psichoterapinį gydymą, galvojau, kad staigiai pablogės, bet viskas poto tik geryn.

Dar ir dabartinis gydytojas Daubaras (Antakalnio pol) iškėlus klausimą apie psichoterapiją pasakė, kad jei nori pasveikt, tiesiog visada išgerk vaistus ir pasportuok,kad svorio nepriaugtum, o psichoterapija lankyk, jei neturi kur pinigų dėt.Už tokį paprastumą ir atvirumą labai gerbiu savo gydytoją.
Nes per du metus lankymo psichoterapija man neatnešė jokios geresnės savijautos.
Dabar nebelankau, geriu vaistus ir jaučiuosi puikiai.
Vartotojo avataras
Parašė emar
#359427 Pradžioje kai lankiau psichoterapiją, paprastai išpasakodavau visą savo savaitę (man to reikėjo) ir visus apskųsdavau :D

Bet kažkaip ta fazė praėjo, ir man ji padėjo, nes pasikeitė atramos taškas. T.y. aš suprantu, kad depresiją sukelia kažkokia susikurti įpročiai, lūkesčiai, savivertė ir taip toliau. Supratau, kad man nebeįdomu knaisiotis kitų požiūryje (ir jų elgsenoje mano atžvilgiu), kad nevertinu pati savęs.

Jei turėčiau didelį palaikymą šeimoje, galbūt galėčiau apsieiti be psichoterapijos :) Bet aš jo neturiu, tad nematau kitos išeities kaip kitaip eiti link pasveikimo. Bet jau matau šviesą tunelio gale. Vos įžiūrimą, bet vis dėlto...
Vartotojo avataras
Parašė Amelie
#359429
orpeq rašė:
Amelie rašė:Sveiki, man psichiatras sakė, kad reikia būtinai paichoterapijos, bet aš viena karta pabandžiau ir man labai nepatiko, bet vis tiek lankysiu tik kad pas kita psichologa, kad išvengčiau ligoninės (nes mama nenori guldyti) žodžiu ar gali tai mane kažkiek pagydyti, jei aš tos psichoterapijos visiškai nenoriu?


Man tai pradžioje atrodė, kad ji man tikrai padeda, bet praėjus kuriam laikui mane tie pokalbiai su psichologe pastumėdavo jaustis prastai, nuolatinis problemos ieškojimas, kartais atrodydavo, jog manipuliuoja manimi.
Psichologė tikrai gera ir lengvai radom bendrą kalbą, bet po pagulėjimo ligoninėje ir apsilankymų pas psichiatrus, man ji pasitikėjimo nebekėlė.Todėl nutraukiau psichoterapinį gydymą, galvojau, kad staigiai pablogės, bet viskas poto tik geryn.

Dar ir dabartinis gydytojas Daubaras (Antakalnio pol) iškėlus klausimą apie psichoterapiją pasakė, kad jei nori pasveikt, tiesiog visada išgerk vaistus ir pasportuok,kad svorio nepriaugtum, o psichoterapija lankyk, jei neturi kur pinigų dėt.Už tokį paprastumą ir atvirumą labai gerbiu savo gydytoją.
Nes per du metus lankymo psichoterapija man neatnešė jokios geresnės savijautos.
Dabar nebelankau, geriu vaistus ir jaučiuosi puikiai.



Aš lygiai ta pati galvoju, nes aš tiesiog nemėgstu bendravimo, o kai dar į tavo asmenybę lenda kitas žmogus tai man labai nepatinka. Anksčiau gėriau vaistus, ir nuo jų nors ir nesijaučiau super, bet pagrindiniai simptomai man beveik buvo praėję, o šiaip manau kad net ir po psichoterapijų liga palieka savo pėdsakus... manau čia kiekvieno žmogaus indvidualus dalykas, kam labiau padeda vaistai ir kam terapija...
Vartotojo avataras
Parašė Emocija
#359456 Žinoma, kad psichoterapija nėra vaistas visiems, o kodėl ji padeda ar nepadeda tai gali būti ir begalės priežasčių, asmenybės, specialisto, netinkamo metodo ir kitų, man pasisekė, radau ir gerą specialistą ir psichoterapinė kryptis tiko ir man padeda, ir padėjo taip kaip net neįsivaizdavau kad galėtų. O kategoriškai sakyti kad taip padeda visiems arba ne nepadeda niekam, tai tik nuomonė savu supratimu ir savais sumetimais.
Vartotojo avataras
Parašė Vaiduk
#359459 Viena kart nuejau, bet supratau, kad musu poziuriai skirtingi, kapsto ne ten, o ten kur reikia jau yra kaip yra.
Vartotojo avataras
Parašė Emocija
#359463
Vaiduk rašė:Viena kart nuejau, bet supratau, kad musu poziuriai skirtingi, kapsto ne ten, o ten kur reikia jau yra kaip yra.

O gal paprasčiausiai nepasitikėjai ir šiaip atrodė durnesnis už tave, nes iš pasakymo tu geriau žinai kaip gydyti ir gydytis :)
Vartotojo avataras
Parašė emar
#359477 Mano supratimu, atėjus pas psichoterapeutą pirmiausiai dirbi pats. Arba pasidarai namų darbus. Kažką pakeisti savo elgsenoje neleidžia kliūtys, ir jis padeda tau jas apčiuopti ir pataria kaip jas pašalinti. Visa kita daraisi pats. Savo privatumą gali apsaugoti pasidaręs namu darbus. Bet vistiek, savo psichoterapeutu turi labai pasitikėti. Aš tikiuosi, kad vieną dieną vaistų nebereikės.
Vartotojo avataras
Parašė Kovotojas
#359478 na siandien iseigine, nereikia i psihoterapijos kursus, nezinau nuo ko, gal kad truputi pakoregavo vaistus, bet jauciu pagerejima, jau antras rytas kai nebejauciu dideles baimes, aisku dar jauciu toki truputi nerima, bet nebera kaip anksciau, man rytais budavo siaubinga baime, net nezinau ko byjodavau, gal byjodavau visos dienos..... isgerdavau xanaxso, tai nuimdavo ta baime, laikynai. Na kaip truputi ir byjau to pagerejimo, galvoju ar ne per staigiai, katik nebutu bumerangas :?
Vartotojo avataras
Parašė Kovotojas
#359479 mano muomone, jau dalyvavimas cia per kompa yra psihoterapyja, as jauciau pagerejima, man labai daug padejo vienas dalyvis, jauciuosi kaip isdavikas, man tai padejo, o as nezinau kaip jam galeciau atsidekodamas padeti, vaziuoja man per sazine.....
Vartotojo avataras
Parašė emar
#359480 jis džiaugiasi, galėdamas tau padėti ;) O tai, kad gali padėti jau savaime padidina pasitikėjimą savimi ;)

Žodžiu, tiesiog tau perdavė estafetę, nes jam irgi kažkas padėjo ;) Ir sužadino norą padėti kitiems :)))