depresijosklubas.lt

emar rašė:Gėriau, nes kai pagaliau nusivilkau pas psichiatrę nerimas tiesiog purtė Bet kas dvi savaites dariau pertrauką ir labai žiūrėjau, ar tikrai reikia. Tiesiog stebi savijautą, kas labiausiai veikia, ką gali padaryti, kad pačiai būtų geriau. Po mėnesio nebegėriau. Tiksliau, gėriau tik kai negalėjau miegoti.

Na,bet esme tame,jog jis tave gelbejo kuri laika,kai buvo didelis nerimas. Ribojai ji,kiek galedama,kad isvengtum pripratimo,tolerancijos?

Man po ketvirtį liepė gerti ir tik kritiniais atvejais, tai paskyrė kita vizitą iki jo tik 10 tablečių israse, man iš tiesų ana psichiatrė buvo iš rašiusi nerimui ir įtampai nuimti elgonyl, tas vaistais man tikras išsigelbėjimas buvo, miegas koks jo išgėrus geras, nekamuodavo kosmarai, kažkaip atpalaiduodavo, bet taip kažkaip ne slopinančiai..
O kas liečia privačias gydymo įstaigas, vien palyginus psichiatro konsultacija privačiai ir poliklinikoje, skirtumas tikrai labai didelis, kol kas kol turiu darbo draudimą iš naudosiu visas galimybes, Užsirašiau kardiolitoje pas psichologą, ten pat ir pas psichiatrą buvau.

Vivjena rašė:Man po ketvirtį liepė gerti ir tik kritiniais atvejais, tai paskyrė kita vizitą iki jo tik 10 tablečių israse, man iš tiesų ana psichiatrė buvo iš rašiusi nerimui ir įtampai nuimti elgonyl, tas vaistais man tikras išsigelbėjimas buvo, miegas koks jo išgėrus geras, nekamuodavo kosmarai, kažkaip atpalaiduodavo, bet taip kažkaip ne slopinančiai..
O kas liečia privačias gydymo įstaigas, vien palyginus psichiatro konsultacija privačiai ir poliklinikoje, skirtumas tikrai labai didelis, kol kas kol turiu darbo draudimą iš naudosiu visas galimybes, Užsirašiau kardiolitoje pas psichologą, ten pat ir pas psichiatrą buvau.

Nu,ir saunuole. Dabar eik i konsultacijas,gerk vaistus,issikelk tiksla/us (jei turi tam jegu),kad butu stimulas judeti i prieki,duok sau laiko atsikvepti,gerai apgalvok situacija su darbu. Viskas turi judeti gera linkme,bet tam reikes laiko. Jugi sita busena,kokioje esi dabar,nepasidare per diena. Man,kol atitaike vaistus ir daugmaz pastate ant koju,praejo 6men (buvo vaistai,daug terapiju,zodziu,visas komplektas).
Jei sunku ar neaisku kazkas,ar tiesiog nori issilieti,rasyk musu forume. Cia yra zmoniu,kurie skaito

Per ta menesi kol tesis biuliotenis pasiieskok kito darbo. Jeigu tave vargina grafikas, turi kazka daryti, nes darbe niekas nesikeis ir tau tik bloges. Skamba prastai, bet nuo realybes pabegti neimanoma. Pradziai pasalink "dirgiklius" del kuriu jautiesi blogai, o tada jau bus galima stotis ant koju. Bent jau as taip daryciau.

Pačioje pradžioje Bromazepamą gėriau tris kartus per dieną ryte ketvirtį, perpiet ketvirtį ir pusę prieš miegą. Bet labai greit mečiau dieną gerti, nes daug dirbau. Pasilikau prieš miegą. Paskui dar labiau sumažinau, nes mano darbas gan intensyvus buvo ir tas slopinimas man nepatiko. Bet jei jausdavau, kad negalėsiu miegot, griebdavausi Bromazepamo.

Bet aš jau du metus prieš kreipdamasi pagalbos turėjau didelių miego problemų. Net pašalinus dirgiklius ir pridėjus fizinį krūvį negalėdavau užmigti.

Kai pradėjau vaikščioti pas psichologę, krimtausi dėl darbo, kad man nepavyksta jo atlikti tinkamai. Ir galų gale jį vis dėl to mečiau.

emar rašė:Pačioje pradžioje Bromazepamą gėriau tris kartus per dieną ryte ketvirtį, perpiet ketvirtį ir pusę prieš miegą. Bet labai greit mečiau dieną gerti, nes daug dirbau. Pasilikau prieš miegą. Paskui dar labiau sumažinau, nes mano darbas gan intensyvus buvo ir tas slopinimas man nepatiko. Bet jei jausdavau, kad negalėsiu miegot, griebdavausi Bromazepamo.

Bet aš jau du metus prieš kreipdamasi pagalbos turėjau didelių miego problemų. Net pašalinus dirgiklius ir pridėjus fizinį krūvį negalėdavau užmigti.

Kai pradėjau vaikščioti pas psichologę, krimtausi dėl darbo, kad man nepavyksta jo atlikti tinkamai. Ir galų gale jį vis dėl to mečiau.

Ilgai istverei su miego problemomis. Stipri tu. As 2 savaites per para pamiegodavau 2-3 val. Tuo metu galvojau isprotesiu.
Ar dziaugiesi palikus darba?

Mečiau prieš pusantrų metų. Ten dirbau 15 metų. Gailiuosi, kad nemečiau anksčiau

emar rašė:Mečiau prieš pusantrų metų. Ten dirbau 15 metų. Gailiuosi, kad nemečiau anksčiau

As jau pradejau regzti plana del savo darbo metimo. Tikiuosi metu begyje galesiu sau leisti spjauti i viska ir nebedirbti naktimis.

Oooo, sveikinu

emar rašė:Mečiau prieš pusantrų metų. Ten dirbau 15 metų. Gailiuosi, kad nemečiau anksčiau

Tempiau tame darbe 2 metus,bet kai paumejo depresija,pamaciau,kad nesusitvarkau su darbu,plius pamaininis darbas. Atlyginimas buvo geras,tai priezstis,kodel nenorejau palikti darbo. Bet atejus mintims del darbo palikimo,ilgai negalvojau. Palikau darba po 3men svarstymo.

Aš svarsčiau ir ruošiausi 6 metus Bet pasiruošiau, kad galėčiau išgyventi dirbdama savarankiškai. Tai yra, kad nereikėtų priklausyti nuo darbdavio. Nes mačiau, kad kai kurių užduočių atlikti nepajėgiu.

Nusprendžiau vis gi, keisiu darbą. Be pokyčių gyvenime nebus ir rezultatų. Aišku su savo ligą tie pokyčiai kol kas atrodo toli ir baisus... Kažkaip ir ta praeitį reikia paleisti.. Tik vat bėda, supranti, kad ta praeitis sumauta buvo, bet kažkaip ta sumauta dalis pasimiršta, lyg tyčia vis drasko Gražus prisiminimai

Paumejimas vien tik nuo nuovargio gali buti, po truputi senka jegos ir tiek, itampa auga.

Jei labai sunku susiraskit kuo paprastesni darba kad pasidengtumet mokescius. Pamatysit, kad itampa dings ir kelsites i darba su sypsena. Is patirties sakau. O paskui susideliosit karjera.

Žinot, esu nedarbingume, o vaiką paprašiau buvusio vyro prižiūrėti savaite, o šios pora savaičių man kažkokia tokia totalia beprasmybe padvelkė, buvo vaikas, darbas, kad ir reikalaudavo jėgų, bet turėdavai daryti, eiti darbą, ruošti valgyti, o čia slankioju po namus kaip šešėlis, net iki wc rodos nueiti ner jėgų ir tas nenoras kažko daryti, su kažkuo bendrauti paaštrėjo visu 1000% buten dabar, kai likau pati su savimi, susidūrėt gal kas? Gal kažką veiksmingo atradot, gal koks planas dienos padėtų? Pvz 8 keltis, nueiti į dušą, 9 pusryčiai ir tt?
Nors vargu, kadangi išeinu iš darbo, nebebus tu prievolių, bijau, kad man iš vis šakutes bus...

Vivjena rašė:Žinot, esu nedarbingume, o vaiką paprašiau buvusio vyro prižiūrėti savaite, o šios pora savaičių man kažkokia tokia totalia beprasmybe padvelkė, buvo vaikas, darbas, kad ir reikalaudavo jėgų, bet turėdavai daryti, eiti darbą, ruošti valgyti, o čia slankioju po namus kaip šešėlis, net iki wc rodos nueiti ner jėgų ir tas nenoras kažko daryti, su kažkuo bendrauti paaštrėjo visu 1000% buten dabar, kai likau pati su savimi, susidūrėt gal kas? Gal kažką veiksmingo atradot, gal koks planas dienos padėtų? Pvz 8 keltis, nueiti į dušą, 9 pusryčiai ir tt?
Nors vargu, kadangi išeinu iš darbo, nebebus tu prievolių, bijau, kad man iš vis šakutes bus...

Man panasi situacija. Slampineju is kampo i kampa, pazaidziu kompiuterinius zaidimus, paklausau youtube. Tingiu kazka daryt, tada nervinuosi, keikiu save, kad neprisiverciu nieko padaryt. Sedziu salyginej komforto zonoj, turiu uz ka pavalgyt, bet tokia apatija, betvarke ir tingulys. Aisku, is dalies mano skrandis itakoja, nes pusdieni daznai tenka puspilniu pilvu vaiksciot, bet net ir geresnem akimirkom tik niekais uzsiimu, nesugebu susikaupti, padaryt ar is dalies ivykdyt dienotvarke, bent minimalia.