depresijosklubas.lt

Sveiki forumieciai, prieš metus man nustatė sunkią emocinę krize, skyrė coaxsili, bet deja jo poveikio nepajutau. Kadangi dabar vėl labai labai stipriai atkritau, kreipiausi privačiai, nustate vidutinio sunkumo depresijos epizodą, paskyrė pagaliau normalu gydymą, bet dabar norėčiau išsipasakoti apie savo darbą. Dirbu greito maisto restorane hesburger pamainos vadove.. Tempas greitas, darbuotojų trūksta kartais, žmonių begalę, dėl savo ligos tapau ant tiek issiblaskiusi, kad mane nuolat dėl visko tarkuoja, žeria pastabas, vakarais visada nespėju tvarkytis, tam duota valanda, atrodo tiesiog, kad aš savo darbo nekenčiu!!! Mane siutas ima nuo žmonių, po pamainos pasikukciodama bėgu namo, turi būti maloni, šypsotis, o viduje toks šūdas verda, kad norisi tuos sumuštinius mest kam į galvą..gal žiauriai parašiau, bet.. Bet bėda ta, kad esu vieniša mama, negaliu sau leisti nedirbti, nuoma, vaiką išlaikyti reikia, psichiatras išrašė mėnesiui biuletenį, o kas toliau?? Galvoju jau eit, kad ir valytoja dirbti, kad tik kuo toliau nuo žmonių, bet ir ten bijau nudegti.. Patarkit kas buvot panašioje situacijoje? Kaip pasielgti. Atlyginimas geras, darbas šalia namų, tačiau aš nebegaliu į žmones net žiūrėti, o žmonės juk irgi neverti būti nemandagiai aptarnaujami..

paskirk tą mėnesį darbo paieškai ir galimybių analizei.

Bet visai gali būti, kad mėnesio pakaks poilsiui, nes man panašu į perdegimą. Galite dar pergalvoti darbo planavimą darbo metu, kad nesusidėtų viskas paskutinei valandai.
Pirmiausiai - pailsėti.

As dirbau baldu imoneje grezeju. Darbas buvo pamaininis,atlyginimas geras. Paumejus depresija,pastebejau,jog nesusitvarkau su savo darbu,kamuoja nemiga. Zmones pastoviai reiske priekaistus,jog dirbu per letai. Iki paumejimo,su tempu buvo viskas ok. Darbas buvo salia namu,atlyginimas geras,tad del siu priezasciu nenorejau palikti darba.
Galiausiai pakeiciau i visai kitokio pobudzio darba. Pastebejau,jog pirmiausiai eme gereti miegas (nes nereikia dirbti pamainomis),eme slugti emicine itampa. Atlyginimas net geresnis nei buvusiame darbe.
Vivjena,jei tai perdegimas,is jo taip greitai neissikapstysi,jei nesiimsi radikaliu pokyciu. Kiek laiko ta darba dirbi? Ar jis sutapo su depresijos paumejimu? O gal ispravokavo ji? Gali atsekti?

Dirbu ten 3 metus. Iš tiesų kas yra man tame darbe nepriimtiniausia, tai pats grafikas.Pradėjau dirbti kai dar susituokusi buvau, tad vaiko priežiūra nebuvo problema. Išsiskyriau. Grafikas kaip pvz. Dirbu 6 dienas, dvi iš jų po 12 val, likusias 6-7val, viena išeiginė, trys dirbu po 12,viena išeiginė 4 dirbu, grafikas švelniai tariant belenkas. Visiems taip dirbantiems ten tinka, man nelabai, nes aš paprasčiausiai per vargstu, kadangi turėdama ta viena išeiginė faktas, kad su vaiku ilsėtis negaliu. Buvęs sutuoktinis nuolat tarkuoja dėl grafiko, nes su vaiku mažai būnu, grafika prašiau paderinti gal 10 kartu išgirsta tik tam kartui. Dėl tvarkymosi. Anksčiau nesigauna, kavinė dirba iki 9, valymo darbai, dokumentų pildymai iki 10 apmokama, realiai tiek niekad nepakanka ir iš darbo išeinu max 11 jei ne vėliau. Važiuoju pas buvusi vyrą, ar močiute, pas ką ta diena būna vaikas, vezuosi namo, ryte į darzeli, į darbą nežinau. Iš tikrųjų jaučiu, kad man turbūt reikia ramesnio pobūdžio darbo.. Mastau išeit ir stoti į darbo biržą kol kas.

Sutapo ne su paūmėjimu, o su ligos pradžia. Maždaug kai pradėjau ten dirbti prasidėjo visos psichologines bėdos.

Vivjena rašė:Dirbu ten 3 metus. Iš tiesų kas yra man tame darbe nepriimtiniausia, tai pats grafikas.Pradėjau dirbti kai dar susituokusi buvau, tad vaiko priežiūra nebuvo problema. Išsiskyriau. Grafikas kaip pvz. Dirbu 6 dienas, dvi iš jų po 12 val, likusias 6-7val, viena išeiginė, trys dirbu po 12,viena išeiginė 4 dirbu, grafikas švelniai tariant belenkas. Visiems taip dirbantiems ten tinka, man nelabai, nes aš paprasčiausiai per vargstu, kadangi turėdama ta viena išeiginė faktas, kad su vaiku ilsėtis negaliu. Buvęs sutuoktinis nuolat tarkuoja dėl grafiko, nes su vaiku mažai būnu, grafika prašiau paderinti gal 10 kartu išgirsta tik tam kartui. Dėl tvarkymosi. Anksčiau nesigauna, kavinė dirba iki 9, valymo darbai, dokumentų pildymai iki 10 apmokama, realiai tiek niekad nepakanka ir iš darbo išeinu max 11 jei ne vėliau. Važiuoju pas buvusi vyrą, ar močiute, pas ką ta diena būna vaikas, vezuosi namo, ryte į darzeli, į darbą nežinau. Iš tikrųjų jaučiu, kad man turbūt reikia ramesnio pobūdžio darbo.. Mastau išeit ir stoti į darbo biržą kol kas.

Normalu,nuo tokios rutinos "nusedo batarkes". Reikes daryti pokycius,jei nori pagerejimo. Nebijok permainu. Apgalvotai darant,viskas iseis i gera.

Vivjena rašė:Sutapo ne su paūmėjimu, o su ligos pradžia. Maždaug kai pradėjau ten dirbti prasidėjo visos psichologines bėdos.

O tai tau nieko nusuponuoja? Kada ivyko skyrybos?

Esu čia jau rasiusi beveik. ligos užuomazgos prasidėjo gimus vaikui. Tai labai didelis nuovargis, prislėgtumo jausmas, lygiai tada ir su sutuoktinių prasidėjo konfliktai, nes jis nesuprato to kaip ligos, o mane pradėjo laikyti už tingyne ir velteede, pradėjo psichologinį smurtą naudoti. Realiai čia viskas labai į vieną susiplake, maždaug šiuo metu pradėjau dirbti savo darbą, o kažkur dar po metų vyras paliko susiradęs kita moteri. Išsiskyre esam metus laiko..

Vivjena rašė:Esu čia jau rasiusi beveik. ligos užuomazgos prasidėjo gimus vaikui. Tai labai didelis nuovargis, prislėgtumo jausmas, lygiai tada ir su sutuoktinių prasidėjo konfliktai, nes jis nesuprato to kaip ligos, o mane pradėjo laikyti už tingyne ir velteede, pradėjo psichologinį smurtą naudoti. Realiai čia viskas labai į vieną susiplake, maždaug šiuo metu pradėjau dirbti savo darbą, o kažkur dar po metų vyras paliko susiradęs kita moteri. Išsiskyre esam metus laiko..

Ar gali sau leisti reguliarias privacias konstacijas psichoterapeuto/psichologo? Nesu as ismanantis kurios krypties specialista tau rinktis. Pasiklausk savo psichiatro. Jei gali,eik i konsultacijas. Tai padeda ir net labai (aisku,nereikia sudeti per daug vilciu,nes kaip taisykle,veliau nusiviliama).
Tau,Vivjena,reikia atokvepio. Isseksi,jei nedarysi pokyciu. Tau reikia vaikuti uzauginti. Gal geliau uzdirbti keliais eurais maziau,bet dirbti toki darba,kurio darbo grafikas butu palankesnis tau? Aisku,butu gerai,jei ir nervines itampos maziau keltu,bet cia ir nuo asmenybes daug pereina. Kitam bet kuris darbas gali kelti nervine itampa.
Taigi ieskok progu pailseti,apsvarstyk konsultaciju galimybes,tavo vienas is tikslu uzauginti vaikuti. Taigi,siek to.

Tol kol dirbu savo darbovietėje galiu leisti,nes turiu darbo apmokama draudimą iš savos kišenės, vargu. Jau ėjau privačiai neperseniausiai pas psichiatrą privačiai, pakeitė gydymą, paskyrė kitus antidepresantus, sakė kuo greičiau užsirašyti pas psichologą, laukiu dabar vizito. Sakė reikia pašalinti dirgiklius, aš pati puikiai suvokiu du dalykus, kad dirbdama darbą ramesni ir grafiku pvz 8-17val jausčiausi geriau, nes pirmiausia nereiktų priklausyti nuo vyro gerovės priziurint vaiką man dirbant ir nebegirdeciau nuolatinių priekaištų kokia aš bloga mama, nes neva man darbas pirmoje vietoje. Yra ir kitų dalykų.. Kad aš gyvenu kaiminysteje su buvusiu vyrų, rajone tam pačiam... O aš gyvenu giminių bute tai realiai už nuomą kapeikas moku, didelis, erdvus butas, 100 eurų nuoma.. Tačiau mane ta vieta žudo, tikrų tikriausia, aš nežinau kartais man atrodo, kad net tie namai energija kažkokia negera turi, pastoviai vis matau buvusi su ta nauja drauge, buvusią meiluže, nežinau, norisi skradžiai žemę prasmegti... O, bet, tačiau.. Issikraustyti kitųr, bandžiau ieškojau, turiu kitų finansinių įsipareigojimų dar kaip pvz auto lizingas, esu keletą daiktų pirkusi išsimokėtinai, realiai būstą išsinuomojus už kokius 250-300 pragyvenimui liktų centai.. Ramybė,ramybe, bet ar paskui nebūtų kiti, finansiniai aspektai, kad pinigų užtenka tik maistui. Reliai esu taip smarkiai pasimetusi gyvenime, dar tuos nuotaikų kaitos, pakeitė dabar AD tai nežinau, sienom lipu, įspėjo, kad pirmas savaites taip gali buti..Realiai aš savimi visiškai, visiškai nepasitikiu, čia aišku buvusiam vyrui galiu padėkoti už tai, kad tiek metų sėkmingai man tai kalė į galvą ir turbūt įkalė, todėl tos permainos atrodo žiauriai baisios, nes paprasčiausiai netikiu, kad man gali pavykti.

Gaila,jog nera galimybes "is savo kisenes" leisti sau konsultacijas. Is patirties sakau,skiriasi konsultacijos. Bet eik pas "valdiska". Tikrai bus geriau nei nieko.
Vivjena,tu pastrigus praeities ivykiuose (ta puikiai supranti),kas neleidzia tau ramiai gyventi dabar. Normalu,jog nori buti savarankiska ir padaryti viska viena. Cia,aisku,ir tavo principai zaidzia. Vyras ir zmona yra lygeverciai partneriai. Tad ir vaiko atsakomybe turetu "sesti" ant abieju peciu. Tai,kad buves vyras saugo jusu vaikai,nera blogai. Neizoliuok vaiko nuo jo. Kita vertus,tau ir palengvinimas gaunasi. Kitu atveju,ko gero,negaletum dirbti dabartinio darbo. Arba tektu samdyti aukle,kas reikstu papildomas islaidas. Ar tau ju reikia? Suprantu,jei galetum sau leisti tai,bet realybe yra kitokia. As suprantu,jog tave "knisa" vyro priekaistai,bet jis ir turi suprasti,jog vaikas ir jo.
Tau reikia konsultaciju,laiko,kol suveiks AD. Nepasikliauk vien vaistais.
Dar del darbo. Minejai,jog turesi 1men atostogu. Pasieskok per ta menesi darbo. Galbut,pasiklausinek pazystamu. Gal kazka rekomenduos. Per menesi laiko jausi save ar tau pagerejo ir esi pasiruosusi grizti i senaji darba,ar ne,ir visgi nori keisti darba.
P.s kokius ad skyre? Tik ad? Neuroleptiko neskyre?

Berods flux ir dar brozepama

Vivjena rašė:Berods flux ir dar brozepama

Fluoxetine (flux) geras vaistas. Bet daznam dingsta apetitas,libido visiskas "paralyzius" (bent jau vyrams). Su benzu (bromazepamum)"neuzsizaisk"(svarbu laikytis daktaro nurodymu). Prie jo priprantama,vystosi tolerancija. Atrodo,Emar,gere si vaista. Gal kazkokiu pastebejimu parasys siuo klausimu.

Gėriau, nes kai pagaliau nusivilkau pas psichiatrę nerimas tiesiog purtė Bet kas dvi savaites dariau pertrauką ir labai žiūrėjau, ar tikrai reikia. Tiesiog stebi savijautą, kas labiausiai veikia, ką gali padaryti, kad pačiai būtų geriau. Po mėnesio nebegėriau. Tiksliau, gėriau tik kai negalėjau miegoti.