depresijosklubas.lt

[mango]

- 2009 01 27, 18:42 #100478 Va, atejo noras sukurti tema. Manau, kad cia i gera. Zinot, as vis sakau, man taves nereikia (cia apie depres.). Kaip as tave visam laikui noriu isluoti is savo gyvenimo. Ir tikiu, kad taip bus . Esu kovotoja, ir laimeja "gersime sampana drauge", mes nugalesim.
Manes kazkada buvo paklause, ar kai man pacios juodziausios mintys ir dienos buvo, visiskai gulejau ir nesikeliau kazkaip keistai pasiziurejau ir paklausiau:
-kaip, negaliu sau to leisti, o kas uz mane visus darbukus padarys, kas mano vaikais pasirupins? Priversdavau save keltis ir daryti kasdienius darbus, rupintis, nors stogas paciai ciuoze, nieko nesinorejo, sunku buvo paciai buti su siuo skausmu, ir kaip norejosi kad manes isvis nebuti, galvojau, kad visiems bus tik geriau. Kvailute, ka jie maziukai be manes darys, ar as galiu leisti toms mazoms sirdelems suteikti skausma. Dieve apsaugok mane, suteik stiprybes man.
Taigi, lauk visas dep. blogas mintis... tikiu ateis ta diena, kai ir DP nereiks
Depresija lauk
va, ir parasiau koks pats didziausias stimulas man but sveikai, nevartot chemijos. (Jei ka ne i tema parasiau, prasau nepykt, o pataisyt )
Va, zinau tik kad nelengva kovot, bet kaip ir zinau kad gyvenimas kartais gali but ir nuostabus

[mango]

- 2009 01 27, 19:11 #100479 O viskas prasidejo trb. nuo to, kad teko vienai kuri laika rupintais vaikais vyras buvo isvykes, vinas mazius i darza ejo, o kitas ant ranku. Vis tikejausi kad mano zmogus man daugiau pades, o jis negalejo tuo metu. mazasis sirgalius, visokiu bedikiu iskart atsirado, vyresnelei pradidejo pavydo scenos kai mazasis atsirado. Visur viena ir viena, poliklinikoj viena, jei su vaikais ligoninej, vel viena, dar kur kita vaika padet vis sukdavau galva. Pervargau, tikejausi pagalbos, dar mokiausi tuo metu, paciai visokiu fiziniu dalykeliu reikejo po gimdymo susitvarkyt, tai i poliklinika nueit, va ir i paskaitas, o kur dar pasimokyt. Teko pagalbos prasyt pas vyro tevus, kas man atrode kazkaip zema, kaip ir norejosi kad vyras padetu, o mano tevai, tiksliau mama negalejo, o gal ir nenorejo, nezinau, jei paciai geriau zinot. Na, ir kazkaip daejau iki to, kad gyvenimas visiskai nbemielas atrode, vieni rupesciai, problemos, viskas juoda, nebegalejau viena tempti seimos vezimo.
Pradejau verkti, gailetis saves, kaltinti kitus kad pati su savo bedom (vaiku auginimu) nesusitvarkau, kaip tuo metu reikejo kazkieno isklausymo, paramos, pasakymo, kad as viska darau gerai. O man atrode, as bloga,mama, kad nesuspeju kiekviena diena istemt vaiko i kiema paveziot, sulakstyt i parduotuve, duoti demesio kitam vaikui, ir dar gera studente but, jau nekalbu kad pakanti zmona, kai vyras gryzta, norisi saukt, kad man vienai sunku, bus zmogus neisvaziuok, kaip nors gal cia rask darbo, man stogas nuo visko pradeda vaziuo, o su kuo net pasikalbet nera.
Na, kaip buvo taip buvo, kai is nuovargio ir nuolatinio streso negalejau parom akiu uzmerk, su vezimu uzmigdzius vaika nuvaziavau i poliklinika pas psichatre, kad kokiu migdomu israsytu, pas seimos gyd.eile didz. buvo, pas psichiatre irgi kaip ir reikejo registruotis, isiprasiau, asaros krito, jau nebegalejau daugiau, visa issekusi buvau, asaros krito pacios. Dar pamenu, bandem diskutuot, sprest problema, gal kartais aukle pasisamdyt, gal isvaziuot kazkuriam laikui pas savo tevus. Deja, aukles keliom valandom surast nepavyko, o turbut ir dar baime didziule mepazystamam zmogui keliu men. kudikeli palikt, negalejau, juk nepazysti zmogaus, neduok dieve kas, nedovanociau sau.
Migdomu negalejo rasyt, nes vaika maitint kas 3 val. reikejo is buteliuko jau pienas dingo. Praaiskino, kad isgerusi vakare vaistuku galesiu uzmigti ir diena ne tokia jautri busiu :-)
Va, isejau is jos, nusipirkau vaistukus. Ir sveika atejus i DP vartotoju pasauli

- 2009 01 27, 20:36 #100494 o tai kiek vaikuciams metuku?

abilify 30 mg, quetiapine 200 mg, paroxetine 40 mg, valdoxan 50 mg

[mango]

- 2009 01 28, 09:51 #100587 dabar jau dideli 4 ir 9 :-). Taip kad ir depr. stazas su pertraukom yra

[mango]

- 2009 01 28, 10:05 #100589 Aciu diev. situacija jau kita, parasiau nuo ko man prasidejo depr., pirmas mano vizitas pas psiciatr.,pirmi vaistai.
Beja, mokslus baigiau ir nenoriu daugiau pagalvoti apie mokymasi tokiom salygom. Dbar su vaikais pamokas ruosiu :-)
Deja, neigijau imuniteto sunkumams. O kazkokia silpnuole pasidariau
O gal mano depr. tai nenorejimas susitaikyti su ta situacija tokia tuo metu yra?
Ai, tr. nusisneku cia samprotaudama
Zinau tik tiek, kad kai pageriu vaistu, man saves visai negaila, viskas aplink gerai, nieko nesinori keisti, kazkokiam kaip ir "tvanze" bunu (kai viskas gerai), priimu gyvenima toki koks yra, susitaikau su esama padetim...
Labai daug noriu is saves, sau kazkada trb. labai didelius reikalavimus keliau, o gyvenimas yra gyvenimas. Taip sutvarko kad kartais vardan vieno, turi kito atsisakyt.
O siaip tr. reiktu galvot, kad viskas dar pries akis, kaip ir daugelis masto, vaikai paaugs, tada? Ech

[mango]

- 2009 01 28, 10:22 #100592 Tai va, bandau pati ieskoti priezasciu kodel as sergu ir samprotauja, gal visai pro sali, gal.
Va, laukiu susitikimo su psichologe, gal tada nusvis kazkiek. Jau nervinuos noriu greiciau krapstytis, o laukiu jau 3 savaites, gerai dar kad bemastydama visai nenusisnekejau
Per paskutini apsilankyma pas psichatre, kazkaip issprudo zodziai, kad nebepamenu kaip nesirgdama masciau, galvojau, jauciausi.
Kiek ateinu vis gerai jauciuos, patare mazint vaistus, o as kaip ir bijau, bijau atkrycio (va, tada tikrai man paciai baisu buvo kaip nemoku susidorot su liga, geda baisi, kad vel susirgau, kad asaros teka upeliais, daug ko negaliu padaryti pati, reikia pagalbos, pavargstu su labai darzai serganciais vaikais, (na, daugiau mazuoju) skaiciuoju metus kiek dar teks ligu perioda atvargti (silpnas mazojo imunitetas, ir atrodo kad visas virusines bacilas is eiles gaudo). Pagalbos is sono nera ir nebus, metai eina, mano zinios sensta.
Ech, busiu senute kai vaikai galutinai issisveiks, apie joki darba ir kazkokius asmeninius pasiekimus tada nereiks galvot (ech,paprasta as boba, noriu daug, o galimybiu ner) Reiki susitaikyt su tuo

[mango]

- 2009 01 28, 10:24 #100593 O gal mano nesveikumas yra tame, kad noriu daugiau negu galiu

[mango]

- 2009 01 28, 10:56 #100605 Begu skaityt knygos "Penki depresijos gydymo budai", kol visai nenusisnekejau, kazkodel pasidare geda nuo savo parasytu svarstymu?

[mango]

- 2009 01 28, 14:14 #100631

o tai kiek vaikuciams metuku?

Virtual, o tu turi vaikuciu?

- 2009 01 29, 12:50 #100757 Paskaičiau kaip susirgai ir tai priminė mano pačios pirmą depresiją. Kaip ir tu jaučiausi atsakinga už viską pati viena. Vyras buvo nutolęs, mat sąjūdžio era buvo, o jis gi didelis patriotas. Reikėjo spręst tėvų perkėlimo iš kaimo problemas, mama buvo jau silpna. Dukra bandė antrą kartą laikyt stojamuosius, supanikavau, kad vėl neįstos, aš pati buvau beveik bedarbė. Taip norėjau, kad kas nors atsistotų šalia stipresnis už mane, atpalaiduotų mane nuo tos atsakomybės, sudarytų prielaidas man nesirūpinti ir nesigraužti dėl tėvų, vaikų, ateities. Kaip gerai, kad tai praėjo. Kad dabar aš ramesnė. Taigi yra kelias į ligą, bet yra ir kelias atgal :jap

Mes kadaise mylėjom mylėti,
Mums pasaulis mojo ir kvietė...

[mango]

- 2009 01 29, 16:27 #100831 [quote="Marse"] Dekui uz palaikyma.
Bandau rasti dar viena kelia sveikatos ir ramybes link. Kartais buna labai sunku, zinau kad nuo manes, mano reakcijos, poziurio, nuotaikos, daug kas prikalausto. Siaip esu labai aktyvus zmogiukas, bet jei pradedu jausti kad pavargau, norisi sustot, pailset, tai ir stengiuosi, dabar jau zinau, kad visko pati nepavesiu, stengiuosi nebut labai isdidi ir prasytis pagalbos, truputi ir apie save pagalvoti.
Jei kils kokiu minciu, drasiai rasyk, mielai skaitysiu, nors gal kartais ir nesinores,
tokia jau dalia ir niekur nedingsi :jap

[mango]

- 2009 01 29, 16:29 #100832 [quote="Marse"] Jei gali, parasyk savo kelia atgal (i sveikata, ramybe)

[mango]

- 2009 02 13, 23:15 #103918 Sveiki, va, norejau pasidziaugti, jau buvau pas psichologe, daug kalbejau, kaip pataret,kaip pasiruosti pokalbiui su psiholog, aciu,(kazkaip siandien neradau to skyrenio, ner ko stebetis, jau velu, akys limpa). Laukiu antro susitikimo su psicholog, aga, ispejo, kad tik 10 katu galesiu ateiti. kazkaip norisi kuo daugiau gero gauti is siu pokalbiu....

[mango]

- 2009 02 13, 23:20 #103921 kad tai butu didele pradzia ramybes, piklnatves link. Kazi ar spesiu per 10 susitikimu kazkiek sutvarkyti tai, kaip pasiekti deresni rezultata?
Patarkit?
Visus forumieciu su SV.Valentino diena
As jus visus myliu

- 2009 02 14, 07:10 #103971 Oi ,zinok man tavo situacija tokia pazystama ,man viskas tas pats-vyras uz juru mariu,o as su vaikeliu viena ,jis kiauras paras ant ranku turi buti nesiojamas ,as aptekusi pienu ,susivelusi ,ir nemegojusi.Galiauisiai isejau i darba vaikas pas mano mama ,bet tada visiska katastrofa atsitiko su manim -issekimas ir fizinis ir psichinis.Man baisu prisiminti tuos laikus -todel tave labai uzjauciu ir stiprybes tau :jap