depresijosklubas.lt

- 2009 01 30, 14:35 #100951 kazkaip cia neuzklysdavau, bet tik cia galima pamatyti kiek bendro mus vienija.Aš naujai sutiktiems žmonėms nesiskelbiu, seniemspažįstamiems sakau kad pasveikau.Išgirdus tą SUSIIMK norisi pilti į snukį, užtaiir nebesistengiu aoiškinti to ko nesupras.Labai gerai kad yra šis klubas. O vyras mano toleruoja viską, padeda TIK kuom gali.

Aegroto dum anima est, spes est

- 2009 03 02, 22:41 #107804 Nors man oficialiai nenustatyta depresija. Bet jaučiuosi siaubingai. Artimiesiems nieko nepasakoju. Tik savo mylimam vyriškiui esu ne vieną kartą sakiusi, kad "nebenoriu gyventi", "Aš noriu pasitraukt, todėl prašau pagalbos", "man depresija, man sunku" ir t.t. Vienintelis jo atsakymas: "NENUSIŠNEKĖK" arba "Kvailiukė" arba: "tu stipri" Negaliu patikėti, kad žmogus toks nesupratingas. Ai...

"aš šantažistas"? VTF? Nežinau kokius cirkus čia rodo, bet norėjau parašyti. Žudytis. Kad "aš nusi...žu-dysiu"

- 2009 03 02, 22:43 #107807 Žinau, kaip skaudu, kai taip kalba žmogus, kuriuo vieninteliu taip pasitiki...

Есть грань, за которой железо уже не ранит

- 2009 03 02, 22:43 #107808 Jo, pas mus grasinimai žudytis laikomi šantažu reikalaujant dėmesio.

sleep with a dog and rise full of fleas

- 2009 03 02, 22:45 #107809 Taip taip, mes esame tipiškas artimasis

Есть грань, за которой железо уже не ранит

- 2009 03 03, 00:09 #107872 Apmaudu... Bet kaip tada jis jausis, kai tai padarysiu? Turbūt lygiai taip pat siaubingai tik prisidės kaltė, kad nepastebėjo mano problemos laiku. Va tada jau aš jam pasakysiu "ko čia depresuoji? Nenusišnekėk". Sapnuose.

- 2009 03 03, 01:00 #107887 Na kadangi aš pati tokiom mintim gyvenu, tai leisiu sau tau kalbėt drasiau, nes žinok jog labai tave suprantu ir gerai žinau kas tai yra. Tai va, nemanau, kad tu taip ką nors paauklėsi ar priversi ką nors suprast. juolab, kad išėjus niekada to ir nesužinosi.Atleisk, žinau kad skaudės, bet turiu pasakyt, kad gali būt, jog jokios kaltės nieks ir nejaus.. Jei atvirai, tai geriau susiimk ir geriau savyje pakapstyk, kas darosi,.. suprask, kad tokios mintys yra nenaturalu, normaliai taip neturėtu galvotis, juk organizmas yra užprogramuotas išlikti, juk tam turim ir savisaugos instinktus, ir nuo ligų gyjam ir pan.. Taigi tau reik susiimt ir pagalvot kaip yra realiai, kodėl tau tokios mintys kyla ir ką padaryt kad būtu gerai. Suprantu, žinau tą jausmą, kai atrodo, jog aplinkiniai turėtu labiau pasistengti ir padėti, bet taip pat gerai žinau, jog toks jau pasaulis kad turi tik pats už save kovot, ir ko nors išsireikalaut reik rast būdų nekenkiant sau. Man atrodo tikrai ymanoma ir kad jis tave išgirstu, nes iš jo žodžių jaučiu, kad nėra tau abejingas, tik reik rast būdą ar tinkamus žodžius. Pati turėjau žmogų kuris labai "negirdėdavo", tai net pas daktarus nusitempiau kad jie pasakytu.. O tai buvo labai nelengva. Rimtai apgalvok, na kas taip negero, na kodėl tau šis pasaulis nemielas? Išsiaiškinus priežastis galėsi jas tvarkyti. Rašyk čia, čia tikrai rasi dėmesio ir supratimo o gal ir kokią naudingą mintį.

Sustabdykit pasaulį, aš noriu išlipti

- 2009 03 03, 10:05 #107947 Kaip gera žinoti, kad kas nors tai supranta
Na nenoriu aš pamokyti žmogaus, tik noriu, kad mane suprastu kol ne per vėlu. O išeiti noriu dėl savęs, na, aš savanaudė... Tikiuosi viskas pasikeis kada nors, nes ta "liga" griauna mūsų santykius. Kadangi norėtume planuoti ateitį kartu, man reikia pasistengti, žinau, kad aš kalta ir jei nesusiimsiu- liksiu viena. Bet kaip išaiškint žmogui, kad aš tikrai blogai jaučiuosi ir kad viskas tik dėl mano blogos nuotaikos? Turbūt teks abiems eiti pas gydytoją.

- 2009 03 03, 17:43 #108068 Žinoma kad supranta, aš net labai.. Esu vieniša, tai sunkumu dėl vyro kaip ir nėr, bet užtat sūnelis tai visai matau neisivaizduoja kokia situacija, dar pačiam sunki paauglystė, o va motina tai išvis iš proto varo ir šiaip visą gyvenimą su ja sunku, o dabar negaliu išaiškint, kad man stogas nuvažiavo, o ji šlykščiai lenda į namus į akis ir nepaiso kad man ir taip protas pasimišęs tai dar visokių pletkų plepa be sustojimo, taip bloga paskui būna.. na susirastu ji ką savo amžiaus ir kalbėtusi apier visokius pyp merūnus...Na nieko, aš kiek tik įveikiu stengiuos viską jau ant jos amžiaus nurašyt.. Bet faktas, kad kaip ir tau ir man negalim įkrėst kitiem žmonėm supratimo, jis arba yra arba ne ir išvis nerealu, kad žmogus pats to neišgyvenęs tai suprastų. Taigi deje tenka susitaikyt su tokia situacija ir galvot kažką kitus daryt, nes juk supranti, kad nepriversi kitą suprast tai ko jo smegenų patirty nėra, gali tik pabandyt įsivaizduot, bet labai rertas turi talentą nors kažkiek įsigilint į kito savijautą.. Manau viskas ką mes galim padaryt, tai nutaikius tinkamą progą atvirai pasikalbėt, kad dabar labai sunku, kad labai reikėtu palaikymo ir pan.. Dar žinau, kad kalbant su vyrais jie sutapatina save su savo veiksmais, tai reik pasakyt, kad nekaltini ir jei ką ne taip padarė, tai ne jis negeras o tik tas poelgis netiko. O pas gydytoją, tai jei tik išeina jį įkalbėt, kartu labai naudinga būtu nueit. Tik dar, iškart morališkai pasiruošk, kad kada nors jam gali išsprūst pavadint tave ligone ar kas panašaus, kads paskui labai neužsiskaudintum, nepasijaustum pažeminta :jap Ir dar, manu, išeit visada suspėsim, bent aš taip manu, bet kam, reik pirma viską padaryt kad šauniai pagyvent, tiesiog privalom išnaudot šią galimybę pasidžiaug gyvenimu =)

Paskutinį kartą redagavo smekla 2009 03 03, 17:52. Iš viso redaguota 1 kartą.

Sustabdykit pasaulį, aš noriu išlipti

- 2009 03 03, 17:49 #108071 ar tu labai myli savo vaika? ar jam parodai tai? ar tau svarbiau kaip tu pati jautiesi? atsakyk nuosirdziai, gali i pm

Так откуда взялась печаль?

- 2009 03 03, 18:02 #108077 Nejuokink, tokie postai man daugiau nei absurdiški atrodo. pirmiausiai nieks žalio supratimo neturi kaip pas mus yra, bet nuvilsiu, nes labai retas iš tėvų taip dažnai savo vaikui pasako ir parodo kad yra mylimas =) Pas patį gali klaust, tikrai atsakys kad geriau nei žino, kaaaip motina jį myli. Net daugiau, jis net sako, kad aš per daug jį dievinu. =) Ir nepaisant to aš dar ir labai gerbiu jo amžių ir dabar moku jau santūriai parodyt savo jausmus, nes dabar tas laikas, kai visokie meilumai labai erzina.Juk pati buvau paauglė ir gerai prisimenu. Ir išvis visi aplinkinia pavydi mums ryšio, mes esam išties, kaip tas posakis, vieno kraujo. O šiaip tai išvis, jis vienintelis kodėl aš dar šaim pasauly kankinuos..

Sustabdykit pasaulį, aš noriu išlipti

- 2009 03 03, 18:06 #108078 Mano brangusisi atvirkščią psichologiją taiko- jei blogai elgiuosi, sako, kad myli mane mažiau. O aš atvirkščiai- pasakau, kad pykstu, kodėl jis negerai pasielgė, bet "vistiek tave myliu". Mes su juo skirtingai suprantam viską.
Iš tiesų tas pasakymas "ligonė" būtų skausmingas, turūt, kad nusivilčiau visu pasauliu...

- 2009 03 03, 18:14 #108081

Nejuokink, tokie postai man daugiau nei absurdiški atrodo. pirmiausiai nieks žalio supratimo neturi kaip pas mus yra, bet nuvilsiu, nes labai retas iš tėvų taip dažnai savo vaikui pasako ir parodo kad yra mylimas =) Pas patį gali klaust, tikrai atsakys kad geriau nei žino, kaaaip motina jį myli. Net daugiau, jis net sako, kad aš per daug jį dievinu. =) Ir nepaisant to aš dar ir labai gerbiu jo amžių ir dabar moku jau santūriai parodyt savo jausmus, nes dabar tas laikas, kai visokie meilumai labai erzina.Juk pati buvau paauglė ir gerai prisimenu. Ir išvis visi aplinkinia pavydi mums ryšio, mes esam išties, kaip tas posakis, vieno kraujo. O šiaip tai išvis, jis vienintelis kodėl aš dar šaim pasauly kankinuos..

bet kad tu ji koneveiki. gal nepastebi pati

Так откуда взялась печаль?

- 2009 03 03, 18:40 #108090 Tai kad jis nesupranta mano sveikatos būklės ir kad jam sunki paauglystėtau jau atrodo koneveikimas???

Sustabdykit pasaulį, aš noriu išlipti

- 2009 03 03, 18:41 #108092 taip. pati ta patyriau.

Так откуда взялась печаль?