Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė linjurga
#18263 DEPRESIJA PO GIMDYMO

1995 metais sensacingos išpažinties per televiziją metu Anglijos princesė Diana pasakojo, kas atsitiko gimus jos pirmąjam sūnui Viljamui:”Visi džiaugėsi, o man pasidarė negera. Aš nenorėjau keltis, jaučiau, jog manęs nesupranta”.

Du trečdaliai jaunų gimdyvių dažniausiai patiria lengvą depresiją. Ji trunka vos kelias dienas. Tai:
- prislėgtumas, negalėjimas džiaugtis, verksmo priepuoliai be jokios priežasties, nesidomėjimas, motyvacijos stoka, kaltės jausmas,
- seksualinio potraukio praradimas
- nuovargis, irzlumas.

Viena iš priežasčių - moteriškų lytinių hormonų trūkumas. Po gimdymo sparčiai mažėja estrogenų ir progesterono kiekis ir maždaug trečią dieną po gimdymo jis būna mažiausias. Dėl to ir kyla minėtieji simptomai.

Nėštumo metu moteris pripranta prie to malonaus jausmo, kurį sukelia didelis hormonų kiekis. Kai kurios moterys tuo periodu patiria euforiją. Psichikos požiūriu prie nesąmoningo “atsiskyrimo skausmo” dažnai prisideda baiminimąsis dėl darbo ar gyvenimo.

Maždaug 6 –14 procentų moterų suserga ilgiau trunkančia depresija po gimdymo praėjus kelioms savaitėms, o kartais- net keliams mėnesiams po gimdymo.

Pirmojo kūdikio laukianti motinan viską taip gražiai įsivaizdavo. O kas dabar? Dalį savo gyvenimo reikia skirti mažytei būtybei, kuri terorizuoja ne tik motiną, bet ir tėvą, ir aplinkinius: kai kūdikis turėtų miegoti, jis pradeda verkti, ir pan. Trumpiau tariant, susimaišo maitinimo ir miego laikas, neegzistuoja jokios taisyklės. Tėvus ima slėgti atsakomybė ir labai jaunos motinos nepajėgia pakelti šių sunkumų.

1991 metais vienas olandų gydytojas paskelbė teiginį, jog psichinis lūžis ir pirmiausia vadinamoji jaunos moters depresija po gimdymo susijusi su sutrikusia skydliaukės veikla. Nuo skydliaukės funkcijos sutrikimo po gimdymo kenčia maždaug 2- 16 procentų moterų. Svarbiausia priežastimi laikomas pogimdyminis skydliaukės uždegimas, tada išskiriamas labai didelis skydliaukės hormonų kiekis.

Praėjus 4-8 mėnesiams po gimdymo prasideda hipotireozinė fazė, skydliaukė tada išskiria mažiau hormonų.Šios fazės simptomai: energijos stoka, sausi plaukai ir depresija.

Po gimdymo kylančioms depresijoms gydyti dažniausiai skiriami antidepresantai. Jie turi šalutinį poveikį, ir šiuo atveju ne tik motinai, bet su motinos pienu ir kūdikiui.Todėl daktaras Popas labai rekomenduoja pirma ištirti skydliaukės veiklą.

“Taip galėsime išvengti neteisingo gydymo, o pacientę nuramins tai, jog bus paaiškinta jos nuotaikų kaita. Sunku patikėti, bet dauguma pacienčių gali pakęsti savo ligą, jei jos gerai žino tos ligos priežastis”.

Pacientės dar lengviau pakels pogimdyminę depresiją, jei nebus pamirštamos ir dvasinės priežastys.

Autorės A.Eisenberg, H.Murkoff ir S. Hathaway nurodo keletą tokių priežasčių (H.Vollmer. Jaučiuosi visiškai išsekusi. Alma littera, 1998):

- Pasikeičia dėmesio centras. Žvaigždė nėbe jūs, o kūdikis.

- Sugrįžimas namo: visai natūralu, kad nauja atsakomybė jus prislegia, jaučiatės pervargusi.Ypač sunku, jei yra daugiau vaikų ir niekas jums nepadeda.

- Nuovargis.

- Nusivylimas kūdikiu: jis raudonas, į nieką nereaguoja- visai kitoks, negu besišypsantis vaikutis iš reklamos.

- Nusivylimas gimdymu arba savimi. Jei nepasitvirtino jūsų nerealūs lūkesčiai dėl idealaus gimdymo, galite pradėti manyti, jog jūs su tuo tiesiog nesusidorojote.

- Pernelyg dideli reikalavimai.

- Apgailestavimas dėl savo naujos padėties. Ankstesnis nerūpestingas, labiau intensyvus profesinis gyvenimas baigėsi - bent jau kol kas.

- Nelaiminga dėl savo išvaizdos. Prieš gimdymą buvote stora, bet ir nėsčia, o dabar - tik stora.....Jums visiškai nebesinori vilkėti nusibodusių plačių rūbų, bet kiti jums dar netinka.

Kaip įveikti pogimdyminę depresiją

- sveikai maitinkitės

- nepasiduokite nuovargiui, pasinaudokite kitų siūloma pagalba, miegokite, kai miega kūdikis

- atsipalaiduokite, pasiklausykite geros muzikos

- išeikite kur nors pavakarieniauti. Jei tai neįmanoma, užsisakykite maisto į namus ir sukurkite ypatingą atmosferą su žvakėmis ir muzika.

- pasirūpinkite savo išvaizda ir jausitės daug geriau. Jei visą dieną vaikščiosite apsirengusi šiltą chalatą ir nesusitvarkysite plaukų- nuotaika tik blogės.

- pasikalbėkite su kitomis jaunomis mamomis apie savijautą.

- jei esate linkusi daugiau būti viena, taip ir darykite, bet neužsisklęskite nuo vyro. Judviejų artumas ypač svarbus šiuo sunkiu periodu. Nepamirškite, jog ir tėveliai gali susirgti depresija.

- labai svarbu kalbėtis. Kalbėtis grupėse, su kitomis jaunomis mamomis.

Jeigu depresija nepraeina ilgiau nei per kelias savaites, būtinai reikia kreiptis i specialistą.

“Ir dar - nebūkite perdėtai rūpestinga. Leiskite kūdikiui laisvai alsuoti. Ir nenugrimzkite į depresiją dėl to, jog negalite įgyvendinti savo siekių”,- rašo H.Vollmer.
Parašė amyte
#112539 sveiki, nu va paskaiciau sita staipsniuka ir pasiutau verkti, nzn nelabai tikiu kad man kaskokia depresi ar pan gal tik pervargau..
zodziu esu mama jau metai laiko man 21vieneri, vyras pastoviai dirba, mazylis geras vaikas bet mane kaip mama labai terorizuoja.. mamyciukas..
net nzn, blogai jauciuosi turbut nuo tada kai pastojau, vaikelis buvo planuotas, bet kai pastojau viskas pasikeite, nedirbau visa nestuma, buvo kompikuotas nestumas, vyras kaip mylejo taip tebemyli tik kad uzsiemes labai, o manes neliko, kaskur dingau..
niekur neinu, nebeturiu praktiskai draugu, bet man ju kaskaip ir nereikia.. man gerai namie, tuo paciu ir blogai.. zinau kad su mazyliu reikia eiti i lauka, bet as neinu, man geda, atrodo visi ziuri i mane.. o kai prisiverciu greitai apeinu pora ratu aplink nama ir pareinu namo, visa isprakaituoju, sirdis atrodo islips is krutines, irsaustu.. o atrodo kaip ir nera cia bijoti kasko ar gedintis eit i ta lauka.. o man nesmagu.. esu gerokai pilnesne negu buvau iki nestumo.. visada, buvau kompanijos siela, manes visur pilna budavo, grazi savim pasitikinti, o dabar manes neliko.. liudna..
jei vyrui ka bandau pasakyti lieku nesuprasta, jis sako sportuok gerai atrodysi ir jausies, o as negaliu prisiversti..
buna taip kad neturiu kantrybes net maziuka uzmigdyti, pabegu i vonia paverkti..
zadu eiti pas seimos daktare pasisneketi, bet nzn ar verta, pas mane seimoi visada budavo gerai apsvarstoma ar tikrai mirtinai sergu ir tik tada kreipdavomes i daktarus.. ir dabar vis svarstau ar man cia rimciau kaskas ar reik pasikonsultuoti.. :(
Vartotojo avataras
Parašė DankanasMaklaudas
#112585 Per galvą negausi nuėjusi. O jei visgi reikia specialisto pagalbos, bus tik į naudą. Tad.... :jap
Parašė amyte
#112588 net nzn as bijau kad atejus i mane kreivai paziures sakys ligu ieskosi, bet jei blogai nesijausciau nesikreipciau i daktarus tiesa?.. tai net nzn, mano aplinkoi depresija yra kaskas gedingo isgalvoto ir nesuprantamo.. visa gyvenima mano visos bedos aplinkiniu buvo nuleidziamos kaip kad jauniausia seimoi nori demesio islepinta ir pan.. palaipsniu i savo bedas pradejau ir pati nerimtai ziureti.. nes as gi issigalvoju.. nors sveikatai tai atsiliepe..
Parašė amyte
#112595 jau nesisakau.. as kalbu apie ankciau kada bandziau seserim sakytis, tai tik isjuoke mane..
ParašėKatinas
#112622 :bloga drasiai eik pas gydytoja ir i nieka nekreipk demesio.kuo ilgiau tempsi,tuo blogiau bus.
Parašė Pienė
#121720 Seksualinio potraukio praradimas tai ne tas zodis - apie seksa baisu ir pagalvoti.. nuovargis, irzlumas, motyvacijos stoka, kaltes jausmas - viskas cia apie mane :) tik vat kai visa tai ant isisenejusios daug metu besitesiancios depresijos, tai.. bet kad per tiek metu ismokau su savo depresija sugyventi - svarbiausia daryti tai, kas padeda isvengti galvojimo, juodu minciu, o vat kai esi su mazu vaiku, jau nera taip paprasta uzsimirsti, atsiriboti nuo savo gyvenimo kazkokiu spontanisku issisokimu...

Pagimdziau pries 4 men., faina berniukeli, mano dziaugsmelis, mano kredo, kad ir kas dusioj darytusi, vaikas to neturi pajusti, nes nelinkiu jam tokiu isgyvenimu su visokiom psichologinem problemom ateity... aisku, vaikas vistiek viska jaucia ir tik del mano kaltes pats ir irzlesnis pasidare, ir kosmarus mazutelis sapnuoja... vaikas negali jaustis laimingas, kai jaucia, jog artimiausias zmogus toks nera, jam baisu, liudna, jis nebepasitiki nei tuo zmogum, nei visu pasauliu kartu su juo... labai gaila, kai motinos issilieja ant vaiku (taip darydavo mano motina, su rykste rankoj, kai tevas jiedviem susipykus iseidavo trenkes durim)
Vartotojo avataras
Parašė Meta
#156253 bijau gimdyt, bijau gyvent po gimgymo... man jau dabar nors i karsta gulkis o kas toliau bus...
Vartotojo avataras
Parašė Silva
#156258 Nusiramink,vaikutis įneša į gyvenimą tiek daug veiklos ,kad savo ligą turi pamiršti.Aš po antro gimdymo(jau sirgau depresija) atkritau ,kai vaikui buvo 1,5 metų,tada kai pradėjo lengvėti.
Vartotojo avataras
Parašė Meta
#156847 Greiciau jau gimtu, tiek baimiu visokiu, ir depresijos bijau labai ir nerimauju ar vaikas sveikas gims. Galvojau, jog tokiu laiku jau busiu pagimdzius...
Vartotojo avataras
Parašė Virtual
#156860 neissigask po gimdymo pirmas dienas uzeina emocinis proverzis (del hormonu) - tai dar ne depresija, tai tik hormonai tiksliau ju staigus sumazejimas plius reakcija i stresa.

man uzeidavo tokie verksmo priepuoliai :bloga minute zvengiu valanda raudoju... svarbu leisti rupesciu dali perimti artimiesiems, tai ne silpnybe o butinybe...
be to pries gimdyma buna irgi toks emocinis jautrumas, noras namus tvarkyt, nerimas... na naturalu, nezinomybe juk gasdina, plius dar lukesciai, baimes...

gyvenimas apsivers tikrai, nes bus mazius kuris dar pasakyt nemoka bet jam ar jai be proto svarbus zmogus yra mama. Nesvarbu ar apsizliumbus ar susivelus...

ir dar... meile vaikui negimsta kartu su juo kad ir ka bepeizetu apie instinktus... bus ir minciu ka tas klykiantis padaras nori ir ka as cia veikiu. meile auga kartu su vaiku. Duokit sau laiko, ir jus butinai susidraugausite.

jei reikia gali drasiai kreiptis gimdymo zindymo ir prieziuros klausimais bet kuriuo paros metu - kad butu drasiau parasysiu i pm savo tel nr.
Vartotojo avataras
Parašė Meta
#158352
Virtual rašė:neissigask ...




;myska :heart

Aciu, virtual... :flo
Vartotojo avataras
Parašė Meta
#158353 As jau kelios dienos kaip pagimdzius, depresijos dar nejauciu, visai norisi gyventi, tik truputi pergreitai pavargstu nuo zmoniu, susierzinu isgirdus koki patarima "nevietoj" ir apsiverkiu kudikiui vos pajudejus kaip nors netaip, truouti puola baimes ir nerimai, bet gal tai normalu, pirmas vaikelis juk, kas liecia nuovargi, motyvacijos stoka, prislegtuma - iki gimdymo buvo daug blogiau, nei ko lkas yra. Dabar galvoju, gal dar hormonu pokyciu neivyko, o gal del to kad krutimi maitinu, juk issiskiria oksitacinas, kuris girdejau, padeda ir naktim nemiegot ir siaip nuovargi atlaikyti.
Vartotojo avataras
Parašė dangiska
#158355 sveikinu :flo