depresijosklubas.lt

- 2009 04 17, 07:34 #119746 Dar sergu, tačiau jaučiu, jog liga su visam apleidžia mane. Nebebūna apatijos dienų, kaip anksčiau, nes perėjau iš bipolinio afektinio sutrikimo su sunkiu depresijos epizodu į visiškai lengvą, pagal paskutinę diagnozę, su mišriu depresijos ir manijos epizodu (net vaistų nekompensuoja, nes, sakė, liga nebesunki ir pagysiu greičiau nei tikiuosi =) ). Bet ne be mano pastangų. Rašysiu, kas man padeda, ir ką darau, kad būtų dar geriau.

- 2009 04 17, 07:50 #119750 :jap sveikinu.

-Labas, jei mane apšiko paukštis, tai ką man daryti?
-Džiaugtis, kad ne dramblys apšiko..

©linasxxs&Morpheus
----------------------------------
Atsibuskit, lietuviai!
http://www.youtube.com/watch?v=yXwOgRMo ... r_embedded

- 2009 04 17, 07:56 #119752 Pradžioj (prieš gerus metus) buvo taip, jog ištisai sėdėdavau namie ir nieko neveikdavau. Kankino visiška absoliutiška apatija. Kai užeidavo pakilumo epizodai, sėdėdavau internete ir pliurpdavau su žmonėm, nepažįstamais visai. Namus tvarkydavo vyras, savaitgaliais.
Paskui kažkaip atėjo prašviesėjimo momentas, nes perskaičiau knygą apie vaikų auklėjimą, mat laukiausi. Ir pradėjau stengtis.
Pirma: įsivedžiau dienos režimą. Keliuosi tuo pačiu laiku, einu miegoti tokiu pat metu. Po keletos mėnesių tai tapo tiesiog įpročiu ir padėjo.
Antra: pradėjau nuo mažų dalykų - pavyzdžiui, visada ant šaldytuvo užsiklijuodavau lapelį, jog reikia padaryti vieną darbą, pavyzdžiui, išplauti indus. Tą darbą atlikdavau kasdien vieną savaitę, vėl tai palaipsniui tapo įpročiu, nebereikėjo priminimo. Po to - kitą savaitę klodavau lovą ir jau susiplaudavau indus. Tada ir lovos klojimas ir indų plovimas tapo įprasta ir nebereikėdavo prisiversti.
O po to taip pamažu pradėjau judėti į priekį iš apatijos, o dabar galiu visus tuos buities darbus, įskaitant ir vaiko priežiūrą, atlikti per vieną dieną be prisivertimo. Dėl veiklos atsiradimo sumažėjo apatija, dėl judėjimo - pagerėjo nuotaika, o viskas kartu turėjo didelės įtakos depresijos sumažėjimui, ir, be abejo, vaistai.
Rekomenduoju ir kitiems su apatija kovoti panašiu būdu, tikrai veiksminga ir nereikia savęs labai prievartauti. Darai vieną darbą kasdien tol, kol tai tampa tiesiog įpročiu ir net nebegalvodamas pradedi jį daryti. Tada pridedi dar vieną darbą ir taip pamažu, pamažu... Po to dar savaitės dienų režimą pasidariau, kad tą ir tą dieną, darau tą ir tą, pavyzdžiui, trečiadienį ir šeštadienį tvarkau visus kambarius - plaunu grindis, siurbiu kilimus, valau dulkes, ketvirtadienį - lyginu rūbus, penktadienį - skalbiu, sekmadienį - poilsis - knyga, mezgimas, o pirmadienį ir antradienį tvarkau pasirinktinai po kampą namuose - sekcijas, spinteles ir pan. Labai veiksminga ir nepervargsti. =)

- 2009 04 17, 08:01 #119753 Bite Maja, as irgi panasiai tvarkausi. Kasdien ir po truputi, tai namai visad apynormaliai atrodo. O jei ir guli kokia kruva nelygintu rubu, tai labai needu saves.
Smagu, kad sveiksti.

- 2009 04 17, 09:31 #119760 as ir taip pat darau,isipratinau kas antra diena plauti grindis o pries plaunant tai ir kambari sutvarkyti ir palikti ji svaru,taip pas mane visada namai tvarkingi,draugas jau sako kad i pedante labai jau panaseju,nes negaliu ziuret i ne vietoje padeta daikta...

- 2009 04 17, 11:17 #119770

as ir taip pat darau,isipratinau kas antra diena plauti grindis o pries plaunant tai ir kambari sutvarkyti ir palikti ji svaru,taip pas mane visada namai tvarkingi,draugas jau sako kad i pedante labai jau panaseju,nes negaliu ziuret i ne vietoje padeta daikta...

Man irgi panašiai jau, nes vyrą pabaru, kad unitazo dangčio neuždengia ar savo daiktus suverčia Bet nemanau, kad tai yra blogai. Mane gerai veikia tvarka namuose.

- 2009 04 17, 15:36 #119809 as ir nemanau kad tai yra blogai,nes svarus namai paciai gera savijauta suteikia taip pat,o kai visur daiktai metosi tai jau ir paciai nervas ima ir jautiesi blogiau....

- 2009 04 17, 15:47 #119810 beje kas dar gerino tavo savijauta?papasakok,nes tik tvarkymasis nemanau kad sia beda issprende...

- 2009 04 19, 08:04 #119968

beje kas dar gerino tavo savijauta?papasakok,nes tik tvarkymasis nemanau kad sia beda issprende...

Gydytojas kalbėjo su mano vyru prie keturių akių, man liepė išeiti, taigi vakar pasakė, jog gydytojas stebėjosi mano pastangomis ir pabrėžė. jog aš labai noriu pasveikti. Tai yra retas atvejis jo praktikoje, nes dauguma žmonių būna tiesiog abejingi savo ligai ir dėl to ilgai nesveiksta.
Mano mąstymas dabar aiškus ir blaivus, nėra padrikumo, nerimo, ir tai man labai patinka. Pagaliau vertinu visus dalykus adekvačiai, kaip ir turi būti.

- 2009 04 19, 08:16 #119970 Pradėjau daugiau bendrauti, pasitikėti savimi, atsirado daug optimizmo, susijusio su ateitimi ir visišku pasveikimu. Tikiu, jog atkryčio daugiau nebebus. =)

[Astro-Meška]

- 2009 04 19, 08:28 #119971 Ir avataras pasikeitė - taip.. šviesyn

- 2009 04 19, 08:29 #119972 Taip pat daug kas susiję su vaiku... Kai jausdavausi blogai (anksčiau), turėjom didelių problemų su pilvuku, tai kartais neištrvedavau ir aprėkdavau vaiką, maždaug ko čia rėki, baik, arba atpylei viską, pati kalta ir pan. Po to siauingai savęs nekęsdavau, kad taip elgiuosi su vaiku.
Šičia pirmiausia susigriebiau... Blogai man ar gerai, valdydavausi, šnekindavau, pastoviai supdavau iki nukritimo, nualpimo iš nuovargio. Taip susidraugavau su savo vaikučiu, jog tėtis mums pavydėjo, nors pradžioje vaikas klykdavo, kai ant rankų paimdavau... Dabar šypsosi, juokiasi, šneka man, pasakoja kažką. Kai buvau ligoninėj, vyras vis rašydavo, kaip mažiukui trūksta manęs, sakė, net neguguodavo, nė šypsenėlės nebuvo, tik dairydavosi ir ieškodavo akimis manęs.

- 2009 04 19, 10:41 #119989

aprėkdavau vaiką, maždaug ko čia rėki, baik, arba atpylei viską, pati kalta ir pan.

Kaip gerai, kad susigriebei, nesuprantu, man labai baisu, kai mamos pareiškia, kad pats kaltas, jeigu tau kas blogai ar skauda Mano motina taip kalba, tai yra labai baisu ir nesuprantama.

- 2009 04 19, 12:09 #120002 esi saunuole kad sitaip elgiesi =)

[mango]

- 2009 04 21, 19:28 #120317 Del atkrycio, tai jau viskas nuo taves priklausys =)