- 2008 07 13, 15:53
#55398
Puikus atramos taskai atsvarai.Tikrai taip .Zmones svaidosi zodziais kaip akmenimis ir nesuvokia, kad dvasinis skausmas zymiai rimciau mus zeidzia nei fizinis.
Egoistas tas , kuris turi , bet kiekvienai progai pasitaikius reikalauja dar ir dar neziurint reikia jam to ar nereikia, naudosis tuo ar ne, svarbu net netureti, bet GAUTI.
Zmogus kuris myli save, nesileis skaudinamas, nesileis isnaudojamas, nepriims ismetinejimu be pagrindo, neisizeis kitam "ne taip i ji paziurejus", nesisvaistys nesvankiais zodziai, nerodys arogancijos, nesistenks pirmauti, sugebes atleisti, nes supras ka kitas jaucia pirmoje vietoje.Kitaip sakant - toks zmogus "mokys kita zmogu zvejoti, vietoje to, kad duotu zuvu".
Toks zmogus elgiasi su meile ir kantrybe jau vien del to, kad zino ka reiskia smurtas tiek emocinis tiek dvasinis ir juolabiau fizinis
Savimyla greiciausiai isauga i egoizma.Saves meile isauga i altruizma.Tiek vienu tiek ir kitu atveju tai krastutinumai.Saves mylejimas yra viduriukas
Pagaunu save labai daznai galvojant - reikia dukrai to, reikia kitai ano ir butent tada, kai pamatau kazka ko paciai tikrai reikia.