Moderatorius: Astro-Meška

Parašė apple
#131848 as nesuprantu kam skaityti kazkokias baisias liudnas knygas....taip niekada nepasveiksit , reikia skaityti tai kas linksma ,ziureti tai kas pakelia nuotaika...jei taip ilgai testusi melanholija gali visiskai sugriauti jusu gyvenima.
Parašė Nematoma
#131871 Kas ką nori, tas tą skaito, čia jau kiekvieno pasirinkimas
Vartotojo avataras
Parašė Mandolina
#133015 "tas keistas nutikimas šuniui naktį".

Daug tų knygų šiaip.
Vartotojo avataras
Parašė Guliona
#133273 esu knygu fane. tikrai daug geru galeciau pamineti. taciau kol kas tik dvi man yra pacios paciausios.
E. Wurtzel "Prozako karta" laikau po pagalve ir vis atsiverciu bet kurioje vietoje ir paskaitineju. Kaip kai kurie biblijoje, as joje vis atrandu kokia nors tiesa, tinkancia mano konkreciam avejui. Ir siaip ji kaip mano dienorastis. Tiek daug visko prirasyta, pribraukyta. Niekada niekam neskolinciau dabar :D
kai pasiilgstu tikejimo pasakomis atsiverciu "Mazaji princa". Vaikiska pasaka suaugusiems. Tobula! :heart
Vartotojo avataras
Parašė tikroji
#133325 prozacko kartos taip ir nebaigiau skaityt...nes beskaitant man ėmė grįžinėt depresija, įsijaučiau ir jaučiau tai, ką ji aprašo. o psichiatrė sakė, kad toje herojė viską hiperbolizavo, kad jai nebuvo tokia stipri depresija.
Parašė Nematoma
#133584 "Prozaco kartą" skaičiau per du kartus: pirmasis skaitymas privertė tą knygą numesti į šalį, nes depresiškos knygoje perteiktos nuotaikos susigėrė manyje..antrasis skaitymas nesukėlė visiškai jokių neigiamų emocijų, labiau gilinausi iš mediciniškos pusės: savijautą, emocijas, ligos epizodus ir pan...

Pastaruoju metu skaitau Jurgos Ivanauskaitės biografiją :super o eilėje laukia "Gaudi mįslė" , Nietzse, "Vieneri metai mėšle"
Vartotojo avataras
Parašė Agata
#134342 Pasakysiu dvi knygas, kurios man paliko didžiausią ispūdį. Tai knygos, kurias perskaičiau vaikystėj. Pirmoji - tai "Ronja plėšiko duktė". Ją skaičiau atostogaudama pas močiutę. Vaikystėj tos atostogos man būdavo neapsakoma ramybės būsena, ir ten būdama skaičiau šią knygą... Nė pati nepastebėjau kaip pasinėriau į mažos mergaitės gyvenimą, pilną paslapčių, nuotykių, mistikos... Ronja dar ir dabar mane žavi.

Antroji knyga, man padarė taip pat didelį ispūdį. Bet, deja, jos pavadinimo niekaip negaliu prisiminti... Toj knygoj vėl gi buvo rašoma apie mergaitę. Mergaitė, būdama nedaugiau kaip 10 metų žaisdama su geriausia drauge miške, ją nužudė. To nenorėdama. Dėl to ji kentėjo visą gyvenimą, dėl nusikaltimo, kurio ji nenorėjo padaryti. Visą vaikystę ji praleido psichiatrinėj ligoninėj, nors buvo sveika. Po to jos gyvenimas tapo nepakenčiamas.
Vartotojo avataras
Parašė Astro-Meška
#134343 O, Ronja, gera knyga, buvau visai ir užmiršus. Mama man ją skaitė vaikystėj. :lakstau
Vartotojo avataras
Parašė tikroji
#134348 Euforija, gaila, kad nepameni antrosios knygos pavadinimo, būtų įdomu paskaityti..
Vartotojo avataras
Parašė Astro-Meška
#134358
tikroji rašė:Euforija, gaila, kad nepameni antrosios knygos pavadinimo, būtų įdomu paskaityti..

Siūlau Einar Mar Gudmundsson knygą "Visatos angelai" paskaityti. Bent man kur kas įdomesnė, "tikresnė", nuoširdesnė knyga buvo už visas prozako kartas. Po K.Kizio "Skrydis virš gegutės lizdo" man ši knyga - numero uno.

..tai "subtilaus juodojo humoro kupini psichinio ligonio Pauliaus atsiminimai". Tai knyga apie "protą beprotybėje", parašyta žmogaus, turėjusio brolį - psichinį ligonį."

"Taigi ir beprotybė turi protą. Jei visi daro tau bloga, nėra nė vieno, kam galėtum būti geras. Ligoniai tai supranta. Nors jų protas susimaišęs, širdis plaka kaip ir visų kitų."
Vartotojo avataras
Parašė maraija
#142954 "Prozako karta" skaiciau gal pries kokius 5, 6metus. Po to vel skaiciau kelis kartus. Man patiko mano identifikacine prasme, labai ilgai neradau saves kaip reiskinio kaip ivardinti...as ja geriau gerte....labai reikejo..
mokykloje, kada buvome verciami skaityti netiketai atradau V.Mykolaicio - Putino "Altoriu seselyje"...skaiciau irgi kelis kartus, turiu ja namuose...aplamai taip atradau V.Mykolaiti - Putina.... :lakstau
Parašė gruodine
#146366 ...as manau,kad depresuotiems zmonems reiketu skaityti nuotaika pakeliancias knygas(bent man jos padeda)...atsimenu,pries kokius 5 metus pergyvenau krize...nusipirkau J.Irvingo "Ketvirtaja ranka",pradejau skaityti ir pramuse is karto-pradejau krizenti,nuotaika pasitaise ir gyvenimas tapo grazesnis...nuo tada isimylejau si rasytoja ir perskaiciau beveik visas jo knygas(Liko "Kol tave rasiu" ir "Naujojo Hempsyro viesbutis").
S.Cveigo noveliu knyga"24 moters gyvenimo valandos" buvo kaip balzamas sielai,siulyciau perskaityti,tikrai nesigailesit...
Parašė incognito
#147360
tikroji rašė:prozacko kartos taip ir nebaigiau skaityt...nes beskaitant man ėmė grįžinėt depresija, įsijaučiau ir jaučiau tai, ką ji aprašo. o psichiatrė sakė, kad toje herojė viską hiperbolizavo, kad jai nebuvo tokia stipri depresija.

man ten daug kas atrodė hiperbolizuota. gal ne tiek būsenos, kiek jų ilgas tęsimasis.

gruodine rašė:...as manau,kad depresuotiems zmonems reiketu skaityti nuotaika pakeliancias knygas(bent man jos padeda)...atsimenu,pries kokius 5 metus pergyvenau krize...nusipirkau J.Irvingo "Ketvirtaja ranka",pradejau skaityti ir pramuse is karto

pritariu! labai geras požiūris. nusipirkau knygą Veronika Decide To Die, tai tapo tarsi kokiu rodikliu, pagalvoju apie knygą ir jei apima panika, žinau, kad dabar negalėsiu jos skaityt, prasta būklė. kai pagerėja tuomet skaitau, atrodo normali knyga. mokslams reikia.


o šiaip siūlau knygą Agota Kristof Storas Sąsiuvinis (ne Agata Kristi). Tai ne šiaip knyga, tai KAŽKAS TOKIO.
Vartotojo avataras
Parašė tikroji
#147646 pagaliau gavau skrydi virs gegutes lizdo. kolkas nesiskaito;/
Vartotojo avataras
Parašė Astro-Meška
#147706 Oi.. aš šią knygą gal tik iš kokio trečio kart perskaičiau. Po to kai po kurio laiko vėl į rankas pasiėmiau tai jau vienu ypu perskaičiau.

Tas pat buvo su dar keliom knygom: Džoiso "Menininko jaunų dienų portretas", T.Mano "Daktaras Faustas" ir Kafkos kažkuriuo kūriniu.. gal "Pilim".. nepamenu..