- 2007 12 11, 22:01
#11101
uždaryti šuniuką į narvą nėra joks blogis.
Esmė tokia: jei mažas šuniukas liko vienas namuose, jam nuobodu. Kad nebūtų nuobodu, jis susigalvoja ką nors veikti. Pamėginam modeliuoti situaciją: apribojam šuniukui judėjimo laisvę, t.y. talpinam jį į narvą. Narvas turi būti tokio dydžio, kad šuo galėtų laisvai atsistoti, apsisukti, atsigulęs ištiesti kojas. Žiūrim, ką turim: šuniukas turi laisvo laiko, nes šeimininko nėra namie, šuniukas turi nedidelę erdvę (savo narvą), kuriame jaučiasi pakankamai laisvai, plius jam ten primesta žaislų, kuriuos jis gali kramtyti, ir spėkit, ką daro šuniukas? jis miega, kol šeimininkas grįžta namo.
Žodžiu taip. Šuniui narvas nėra jokia kančia. Šuo kilęs iš vilko, o vilkai turi urvus.
Konkrečiai kalbėsiu dabar apie savo šunių. Iš pradžių sakiau tą patį, ką tu, Musical (kad narvas - tai baisu, ir t.t ir pan.), taigi, laikiau šunių laisvai. Grįžus namo rasdavau baisias to pasekmes (sugriaužta krūva knygų, paskui ėjo visi laidai, magelis, paskutinis buvo tv, kurį mano mažius nuvertė ir sudaužė). Tada mano kantrybė baigėsi, ir nupirkau narvą. Per kokias dvi dienas narvas tapo mano šuniaus namais. Net jei aš būdavau namie, jis padūkęs eidavo numigti būtent ten. Kai susiruošdavau išeit, jis jau suprasdavo, kad jam reikia eit "namo" ir keliaudavo į narvą, atsiguldavo ten, ir jį pažadindavo durų rakinimas man grįžus...
aš įsibėgėjau su pasakojimais ir net pamiršau, ar pasakiau esmę.
O ji tokia: narvas šuniui gerai
Musical rašė:Uždaryti šuniuką į narvą?
labai jau kentės vargšiukas, sugalvosiu, ką darysiu, noras yra didelis.
uždaryti šuniuką į narvą nėra joks blogis.
Esmė tokia: jei mažas šuniukas liko vienas namuose, jam nuobodu. Kad nebūtų nuobodu, jis susigalvoja ką nors veikti. Pamėginam modeliuoti situaciją: apribojam šuniukui judėjimo laisvę, t.y. talpinam jį į narvą. Narvas turi būti tokio dydžio, kad šuo galėtų laisvai atsistoti, apsisukti, atsigulęs ištiesti kojas. Žiūrim, ką turim: šuniukas turi laisvo laiko, nes šeimininko nėra namie, šuniukas turi nedidelę erdvę (savo narvą), kuriame jaučiasi pakankamai laisvai, plius jam ten primesta žaislų, kuriuos jis gali kramtyti, ir spėkit, ką daro šuniukas? jis miega, kol šeimininkas grįžta namo.
Žodžiu taip. Šuniui narvas nėra jokia kančia. Šuo kilęs iš vilko, o vilkai turi urvus.
Konkrečiai kalbėsiu dabar apie savo šunių. Iš pradžių sakiau tą patį, ką tu, Musical (kad narvas - tai baisu, ir t.t ir pan.), taigi, laikiau šunių laisvai. Grįžus namo rasdavau baisias to pasekmes (sugriaužta krūva knygų, paskui ėjo visi laidai, magelis, paskutinis buvo tv, kurį mano mažius nuvertė ir sudaužė). Tada mano kantrybė baigėsi, ir nupirkau narvą. Per kokias dvi dienas narvas tapo mano šuniaus namais. Net jei aš būdavau namie, jis padūkęs eidavo numigti būtent ten. Kai susiruošdavau išeit, jis jau suprasdavo, kad jam reikia eit "namo" ir keliaudavo į narvą, atsiguldavo ten, ir jį pažadindavo durų rakinimas man grįžus...
aš įsibėgėjau su pasakojimais ir net pamiršau, ar pasakiau esmę.
O ji tokia: narvas šuniui gerai