depresijosklubas.lt

- 2009 10 01, 02:58 #151659 Manau man vel depresija, nuotaikos nepastovios, daznau supykstu, susierzinu, lengvai isizeidziu, bet kas baisiausia, nieko nenoriu veikti... Jau 2 menesius gyvenu tokioj busenoj, negyvenu, bet guliu, kartais pasigaminu valgyt, beje, gimdyt jau greitai.
Pries 7 metus bandziau gert AD karts nuo karto, viso kurso niekad neisgerdavau, gerdavau vien raminancius (tam kartui). Tad po 3 metu epizodisko pavartojimo, atsisakiau vaistu visai, pradejau labai stengtis gyvent, uzsiemiau savytaigom, meditacijom ir kaip nekeista man tai padejo. Beveik 4 metus netik kad nereikejo kreiptis i daktarus, bet buvau gyvybinga, kas svarbiausia, nebebuvo periodu kai norejosi vien tik gulet. As ju labiausiai nekenciu, tuo metu grauziu save, negaliu atleisti sau, kad svaistau gyvenima veltui.
Buvau susiradus daug nauju draugu, pradejau daug zmonetis, bet pradejau mazai miegot, rukyt, vartot alkocholi, matyt to nereikejo daryt. Sugebejau dirbti, bet neilgiau 10 menesiu vienoj vietoj, panasiai ir santykiai su vyrais trukdavo. Nuo paskutines "meiles" pastojau, jis aisku mane paliko. Jauciausi blogai pirmus 3 menesius, poto prasidejo geras periodas, iki 6 men, uzsidirbau sioki toki dekreta, pasidariau remonta, islaikiau sesija, vairavimo teises, o dabar lyg uzsiblokavo viskas, nera jokio noro stengtis kazka daryt ir apskritai gyvent, taikausi prie mamos, nes vienai man galas. Beto gyvenu pas ja...
Nesu paruosus vaikeliui jokiu drabuzeliu, pataliuku, nieko... Man viskas sunku. Universitete dar nebuvau, baisu kad tiek praleidziu, bet nera jokio noro ten eit, nenoriu nieko matyt, negaliu saves matyt veidrody... Man baisu del vaikelio ateities, gal kas zino ka galiu padaryt kad palengvinciau sau ir vaikui gyvenima? Vaistai tabu, bet gal yra kokios zoles ar kazkas tokio... jauciu kad galiu giliai iklimpt. Pajamos mano absurdiskai juokingos, bet bijau kreiptis del alimentu, nes tevas nenoredamas ju moket gali bandyt atimt vaika, manau atkapstytu, kad esu sirgus depresija pries kazkiek metu, o jei dar butu sviezias irasas, tai ko gero man amen, todel nesikreipsiu i daktarus jokiu butu, juolab kad nelabai ir tikiu ju pagalba...
Labai noreciau gyvent, but aktyvi, kazkuo dometis, bet siuo metu man nieko nereikia. Nesu kazkokia amzinai verkianti, esu rami, viskas kaip ir gerai is isores paziurejus, bet jauciu begaline tustuma, apatija, netgi astenija, kas mane labiausia varo i nevilti. O kas blogiausia, net gi paciais geriausiais periodais mano nuotaikos nera pastovios, tas apsunkina ir darba ir mokslus ir santykius su zmonem... gal man apskritai neverta tiketis gero gyvenimo, arba net neverta gyvent...
Gal kuri nors depresavo budama nescia? Ar atsiliepe vaikeliui tos depresijos? Ka galima padaryt sioj situacijoj?

- 2009 10 01, 12:48 #151786 Labas,

Nebijok kreiptis pagalbos.

1. niekas taip greitai neatima vaiku. nesvarbu kad yra irasu pas psichiatra. Kiek supratau dar vaikas nera gimes, todel dar daug laiko iki kazkokiu sprendimu del vaiko globos.

2. Jeigu esi nescia tai turbut reguliarei eini pas savo daktara. pasidalink savo rupesiais del psichines sveikatos(nuotaiku kaitos ir t.t.)

3. Susirask moteru kriziu centra ir nelik viena su savo problemomis

- 2009 10 01, 16:10 #151882 as tai tavo vietoj eiciau pas psichiatra ir tarciaus...tau turbut bus galima kokiu zolyciu pagert ...ir laukt gimdymo....nes ad ir nestumas ar zindymas nesuderinami ...
siaip lt nuo motinu vaikus sunkiai atima...

- 2009 10 01, 21:33 #151979 Sveikutė, gerai,kad bent jau čia išsakai kaip jautiesi ir matai savo bėdas. Kartais tokias mintis gali lemti hormonų kaita tavo organizme, tad būtų gerai pasikalbėti apie tai su savo gydytoja,o gal nepakenktų ir psichologo koncultacija. Gal nerimauji dėl greitai ateisiančio gimdymo ir gyvenimo permainų gimus vaikeliui. Situacija tavo kaip pasakojai nėra įprasta. Kai aš laukiausi pirmojo vaiko man buvo užėję suicidinės mintys, labai išsigandau net bijojau apie tai kalbėti. Tada dar nelabai ką žinojau apie depresiją ir psichologus , dabar be jokių abejonių ieškočiau pagalbos ir kreipčiausi į psichologą. O vaikeliui gera kai gera jo mamai Sėkmės ir nebijok kreiptis pagalbos.

- 2009 10 01, 21:51 #151987 Kai laukiausi antro ,jau sirgau depresija.Keista ,bet nėštumo periodu liga buvo pasitraukus.Tik pačioj nėštumo pradžioj buvau puolus į paniką,bet pabendravau su psichologu ,jis mane apramino ir viskas susitvarkė.Depresija grįžo ,kai sunui sukako 2 metai.Nebijok pasitart su gydytoju,gal ir tau užteks tik pokalbio.Turbūt esi girdėjus apie pogimdyvinę depresiją ,kuri ne tokia ir reta.Ta u prieš akis gimdymas ,tamsus niūrus ruduo,neįklimpk į ligą,pasitark su medikais jau dabar. Sėkmės

- 2009 10 01, 21:55 #151990 as tai esu isitikinus beveik kad man pogimdyvine bus tai turiu visa plana chuligana kaip gymdysiu vaika jeigu isvis prisiruosiu tam

beje per nestuma del harmonu kaitu moterim ir taip buna blogu nuotaiku, irzlumo, energijos trukumas..tai gal nera taip viskas blogai

- 2009 10 02, 09:06 #152046

as tai esu isitikinus beveik kad man pogimdyvine bus tai turiu visa plana chuligana kaip gymdysiu vaika jeigu isvis prisiruosiu tam

beje per nestuma del harmonu kaitu moterim ir taip buna blogu nuotaiku, irzlumo, energijos trukumas..tai gal nera taip viskas blogai

O koks tavo planas?

Man irgi atrodo, kad del hormonu gali taip but...

- 2009 10 02, 09:09 #152047

Kai laukiausi antro ,jau sirgau depresija.Keista ,bet nėštumo periodu liga buvo pasitraukus.Tik pačioj nėštumo pradžioj buvau puolus į paniką,bet pabendravau su psichologu ,jis mane apramino ir viskas susitvarkė.Depresija grįžo ,kai sunui sukako 2 metai.Nebijok pasitart su gydytoju,gal ir tau užteks tik pokalbio.Turbūt esi girdėjus apie pogimdyvinę depresiją ,kuri ne tokia ir reta.Ta u prieš akis gimdymas ,tamsus niūrus ruduo,neįklimpk į ligą,pasitark su medikais jau dabar. Sėkmės

As irgi gana ilga laikotarpi gerai jauciausi, o dabar eme ir uzpuole gyvate...

- 2009 10 02, 09:12 #152048

Sveikutė, gerai,kad bent jau čia išsakai kaip jautiesi ir matai savo bėdas. Kartais tokias mintis gali lemti hormonų kaita tavo organizme, tad būtų gerai pasikalbėti apie tai su savo gydytoja,o gal nepakenktų ir psichologo koncultacija. Gal nerimauji dėl greitai ateisiančio gimdymo ir gyvenimo permainų gimus vaikeliui. Situacija tavo kaip pasakojai nėra įprasta. Kai aš laukiausi pirmojo vaiko man buvo užėję suicidinės mintys, labai išsigandau net bijojau apie tai kalbėti. Tada dar nelabai ką žinojau apie depresiją ir psichologus , dabar be jokių abejonių ieškočiau pagalbos ir kreipčiausi į psichologą. O vaikeliui gera kai gera jo mamai Sėkmės ir nebijok kreiptis pagalbos.

Mano daktare nenori net apie nestumo eiga ilgiau nei 3 min kalbetis... Psichiatro nenoreciau, aplankyt, nemokamu psichologu nepasitikiu, nezinau ka daryt... Ieskosiu budu internete, jei nepades, teks kreiptis i kazka

- 2009 10 02, 16:02 #152159 na as galvoju tiesiog po gimdymo jei bus blogai pradet gert ad ir nemaitint vaiko...o pastot po ilgo vaistu vartojimo...
bet as juos visada geriu..pas tave kitas variantas lengvesnis ..

- 2009 10 03, 23:31 #152520

na as galvoju tiesiog po gimdymo jei bus blogai pradet gert ad ir nemaitint vaiko...o pastot po ilgo vaistu vartojimo...
bet as juos visada geriu..pas tave kitas variantas lengvesnis ..

O tau jie padeda? Man is visu ragautu padejo tik amitriptilinas, bet jis labai jau senas ir turi daug salutiniu efektu. Bijau vel i tuos bandimus isivelt, nes rezultato jokio, tik nuodyjimasis. Aisku, buna zmoniu, kuriems iskart parenka gerus ir jie vaiksti sau su sypsena, deje taip ne mano atvejis, kiek bandydavau kreiptis pagalbos - nieko gero... gal psichoterapija kazkiek buvo padejus vienu metu. Vaiksiojau i tokia grupe. Bet siaip man daktare pasake, kad esu emociskai nestabili is prigimties ir man nelabai kas pades...

- 2009 10 04, 00:41 #152536 na is pradziu visada buna blogiau kai gert pradedi..daug ir netiko..tada keisdavau...
as pati esu labai jautrios psichikos..bet be ad neisgyvenciau nes labai kankinuos...turbut jauciu buciau ja nusizudzius jei ju negerciau...o siaip reikia pakentet pora savaiciu tada tik gali kazka sprest ar pades...man tai jie nuima nerima..daug fiziniu nemaloniu simptomu...na padaro normalu zmogu per koki pusmeti...

- 2009 10 04, 00:44 #152537 o siaip as nemazai esu ju isbandzius ..tai kai pradedu gert save nurasau savaitei pirmai kaip didziausia ligoni..nes tikrai pradzia buna klaiki...tokiu nenormaliu poveikiu mazai kas per gyvenima yra patyres jauciu

- 2009 10 04, 14:46 #152615

o siaip as nemazai esu ju isbandzius ..tai kai pradedu gert save nurasau savaitei pirmai kaip didziausia ligoni..nes tikrai pradzia buna klaiki...tokiu nenormaliu poveikiu mazai kas per gyvenima yra patyres jauciu

As tiek tai istverdavau (2 sav..) ir dar ilgiau, tik nelabai kas pasikeisdavo ir po menesio... Ir kas tikrai neisnykdvavo - tai nemalonus pojuciai
Sia ziema pameginau gydytis jonazole, nes geno atsiliepimu is paciu psichiatru girdejau ir is zmoniu. Lyg ir pagerejo nuotaikos ir jegu daugiau atsirado (bet tuo metu nebuvo taip baisiai blogai, labiau gal profilaktika ta gydyma pavadinciau, na cia palyginus sutuo, ka db jauciu). Bet su ta jonazole irgi... Nescioms negalima, maitinancioms negalima, sauletu sezonu irgi neggalima, ir ruosti reikia tiksliai, kaip parasyta recepte... bet tikrai atsimenu kad energijos atsirado, nebuvo tokios tragedijos rytais... man rytas yra pats sunkiausias metas, ypac jei reikia anksti atsikelti.

- 2009 10 04, 16:13 #152637 na po menesio buna tik labai dalinis pagerejimas...ir gali antidepresantas neveikt...man nemazai ya neveike...cia ilgas procesas...kol atsirenki...paskui kol pradeda veikt..
esu girdejus apie jonazole..bet as tai zolytem jau netikiu..bandziau irgi gydytis triptan papildu...na ir nieko buvo tik blogiau...