depresijosklubas.lt

- 2009 10 04, 23:32 #152748 Šiuo metu išgyvenu trečiąjį didžiosios depresijos epizodą per tris metus. Man įdomu, ar turiu šansų visiškai pasveikti? Kiek jau sako literatūra ir protingi straipsniai - ne per daugiausiai.

Gal čia yra dar tokių, kurie patiria savo atkryčius? Kaip dėl to jaučiatės? Turite vilties visiškai pasveikti ar ne?

- 2009 10 04, 23:43 #152751 pas mane irgi trecias atkritis...bet mane daugiau kaimuoja nerimas, panikos priepuoliai...
na man dar liko paskutinis siaudas psichoterapija...nes niekad jos nelankiau...o siaip nebenoriu net vaistu nutraukt ...bijau...nebenoriu 4 kart prarast visko ir kurt gyvenima is naujo..jauciuos bejege ligone

- 2009 10 05, 01:19 #152753 o trecia karta atkritus tai procentai pasveikt juokingai mazi.....

- 2009 10 05, 02:24 #152755

o trecia karta atkritus tai procentai pasveikt juokingai mazi.....

Negalima sitaip nusiteikti :x
Man kai buvo taip blogai, kad nebebuvo kur save padet, pasakiau sau: nzn kas man yra, bet jei nuo to niekas nepasveiksta, as prisiekiu sau, kad busiu ta pirmoji, kuri tai padarys.

Kad dabar man ta nusiteikima, sis atkritis netoks baisus kaip anas buvo... Net perpus netoks. Anakart man pavyko islist is juodziausios duobes, depresini komplektuka lydejo nepakeliamas nuovargis 24h per para, vien ta sunkuma nugaroj ir sprando srity, galvos skausma prisimint baisu, brrr. Tai ir buvo koks 3 atkritis, bet nusiteikiau ir islipau, viskas kas buvo poto - tikrai nera taip baisu, netgi dabar tai kas vyksta - isgyvenama... Kai kad nenurasykit saves jokiu budu, tai tikrai trugdo sveikti.

- 2009 10 05, 17:25 #152896 na as zinau kad as pasveiksiu , nes pasveikau jau du kartus...
bet gal reikia susitaikyt su ta liga jei ji neisvengiama...ir nenutraukt vaistu...ar dar kazka galvot ..kad nebutu tu atkryciu....gal tiesiog reikia priimt realybe...

- 2009 10 05, 18:33 #152936 as visada sakau taip: zmogus savyje dar turi laabai daug jegu, nors daznai atrodo, kad nebegalime jau nieko...ir as tikiu, kad pasveiksiu, jausiuos gerai, nors tas jautrumas liks manyje ir istikus kokiam nors didesniam gyvenimo smugiui, depresija vel atgims manyje..manau jei jau ji yra mumyse tai jos sekla visada cia bus, taciau tai dar nereiskia, kad visada kentesim =)

nuo šiol viskas bus gerai.

- 2009 10 06, 00:12 #153009 Mano depresija, ko gero, biologinės kilmės. Galiu pasveikti, galiu ir ne - laikas parodys. Pati nesiryžtu prognozuoti, o gydytojai linkę nutylėti.

Kad ir kaip, esu tikra, kad su šia liga išmokstama gyventi. Kaskart ją vis labiau pažįstame, atpažįstame simptomus, atrandame būdus, kaip sau padėti. Tikiu, kad ir su šia ligą galima gyventi pilnavertį gyvenimą. Svarbiausia nenurašyti savęs kaip mirusios.

- 2009 10 06, 00:15 #153012 na as kai buna atkrytis negaliu nei dirbti nei bendraut kelis menesius.....prarandu viska...

- 2009 10 17, 18:00 #155017 manigrivette ten prie vaistu pradejau kalbet..tai va tu irgi vis atkritineji tai noriu paklaust ar tais paciais vaistais gydais per atkricius ? nes man kuo toliau tuo maziau padeda..pirma kart pasveikau nuo zoloft..antra karta jau reikejo efexor..o trecia karta nebeveikia taip sekmingai efexoras..

- 2009 10 17, 18:27 #155025 Per pirmą epizodą vartojau Effexor. Gulėjau ligoninėje. Kai pradėjom mažint Effexor dozes, vėl pasireiškė stiprūs depresijos simptomai. Pakeitėm į Cymbaltą. Šitie AD man nepadėjo. Vėl ligoninė. Po to dėl didelių stresų gyvenime staiga nutraukiau visus vaistus (ir AD, ir raminamuosius, nuo kurių buvau stipriai priklausoma). Man padėjo draugė. Iš pradžių labai globojo ir rūpinosi. Kaip ir daugelis DK senbūvių. Dirbau su "5 depresijos gydymo raktais" ir jau po trijų mėnesių viskas buvo ok. Čia klaida buvo tokia: per ilgai vartotas Effexor arba ne laiku ir per didele doze sumažintas Effexor. Bet Effexor man padėjo... Sumažino nerimą.

Dabar jau trečias epizodas. Paskirtas Venlafaksinas. Tačiau ir pirmą kartą jis man padėjo gal tik po 3-4 mėnesių vartojimo.

Kažkur skaičiau, jog rašei, kad kiekvienas epizodas vis sunkiau išgyvenamas. Tam visiškai nepritariu, kaip nepritartų mano gydytojas. Šįkart paskyręs AD, jis man pasakė, kad sunkiausia sirgti pirmus kartus - kai nepažįsti ligos, simptomų, nežinai, kas su tavimi vyksta ir ką daryti, kad jaustumeisi geriau, kur kreiptis pagalbos. Ir jis visiškai teisus.

Psichologų, Alekseičiko psichoterapija, darbas su "5 depresijos gydymo raktais" mane daug ko išmokė. Ir kad ir kaip sunku, žinau bent jau kaip nenusivažiuoti visiškai iki nieko nedarymo ir žiūrėjimo į vieną tašką. =)

- 2009 10 17, 18:49 #155027 o kas per 5 raktai??

- 2009 10 17, 18:50 #155028 Knyga tokia. Puikus pagalbininkas sergant. =)

- 2009 10 17, 18:51 #155029 Man 2 kartas, ir tiesa, kad veliau juos iskest lengviau, jau vien nuo minties, kad tai praeis, lengviau pasidaro:) be to, zinai, kas tau daugiau ar maziau padeda.
Db zadu nusipirkt 5 depresijos gydymo raktus, paziuresim, daug kas ja cia giria.
Dar norejau paklaust:o kaip patekti pas Alekseicika?

- 2009 10 17, 18:53 #155030 Nežinau, kaip pas jį patekt. Mane tiesiog guldo į jo skyrių ir tiek. =)

- 2009 10 17, 18:57 #155031 na vaistu atzvilgiu tik sunkiau man...reik vis stipresniu atrodo..
o ligos atzvilgiu...pirmas kartais tikrai buvo baisiausias...nes nieko nezinojau..