depresijosklubas.lt

- 2009 10 22, 16:44 #155779

Įsivaizduju kaip tau nelengva Meta... Man atrodo visiems sergantiems reikalingas palaikymas, tikėjimas jais, nes tai veikia kaip paskatinimas, toks vidinis varikliukas...

As buvau ipratus, nusiteikiau buti stipri, pasakiau sau, kad kas nori posveikti, pasveiks ir be tevu palaikymo ir sieks pasveikimo nepaisant jokiu kliuciu, susitaikiau kad bus sunku kuri laika ir nesitikejau lengvo kelio. Man pavyko pasiekti labai daug... bet nesenai atkritau ir dabar labai labai pastebiu artimu poziuri...

- 2009 11 30, 21:20 #164800 O šitam forume galima man rašyti, jeigu nesergu?
Bet man yra labai sunku ir liūdna, nes mano artimiausias žmogus serga. Psichologai sakė, kad man negali niekuo padėti, nes mano reakcija į artimo žmogaus ligą yra labai natūrali, tokia ir turi būti.
Aš žinau daug informacijos apie tokias ligas, bet man vis tiek kyla neteisingos abejonės, pvz "jeigu būtų laimingas su manim, tai nesirgtų, aš kažką ne taip darau" arba "serga, nes neturi realių problemų" arba "kaip jis drįsta sirgti, juk jo tokios geros gyvenimo sąlygos".
Man nepatinka, kad kyla tokios abejonės. Manau, jos kyla dėl to, kad tai psichinė liga ir labai tiesiogiai paveikia žmogaus laimingumą. Jeigu būtų ne psichikos liga, tai tokių abejonių nekiltų.

- 2009 11 30, 23:10 #164823 na tokie zodziai zeidzia geriau jau savo artimajam niekada to nesakyk

- 2009 11 30, 23:28 #164828 bet čia visai kvailos abejonės, ar ne?

- 2009 11 30, 23:31 #164830 na kvailos aisku jei barates kaip suo su kate gali kenkti jo sveikatai ...bet jei viskas normalu abejoju

- 2009 11 30, 23:38 #164832 nesibaram, kol jam neužeina priepuolis. Tada sugalvoja visokių negerų dalykų, ir tada aš ant jo supykstu. O šiaip mes labai graži šeima esam, labai gražiai bendraujam ir mums būna labai linksma kartu. Kol nesirgo, tai buvo idealu

- 2009 11 30, 23:51 #164833 na gal bandyk nuramint...ar iseit i kita kambari jei jam kokie pykcio priepuoliai ...

- 2009 12 01, 00:11 #164840 Sendien pasipasakojau draugei kaip jauciuosi ir kad uzejus nerimui neturiu kur listi, kad skauda sirdi , ir aplamai nebezinau ka daryti. Ji paklause ko as anksciau nepasisakiau ir ko jai nepaskambinau kai uzeina nerimas Labai nuosirdziai pasisnekejom.

Gal kam nors manes reikia?

- 2009 12 01, 00:57 #164843 kaip miela smilga turi gera drauge...as ir turejau drauge kuri mane visur lydedavo , padedavo

- 2009 12 01, 01:02 #164844

na gal bandyk nuramint...ar iseit i kita kambari jei jam kokie pykcio priepuoliai ...

tai kad ne pykčio, o blogų minčių, kurias jis būtinai turi man išsakyti, nes kitaip jaus nerimą

- 2009 12 01, 01:05 #164845 na pvz kokios tos mintys ?

- 2009 12 01, 02:41 #164847 o kam reikia tų pavyzdžių? man nepatinka galvoti apie kliedesių turinį, tegul psichoterapeutai tą daro. Aš neturiu tinkamo išsilavinimo

- 2009 12 01, 07:59 #164850 dalyba iš nulio, man truputėlį susidaro įspūdis, kad jus dėl vyro ligos ištiko paranoja. Mano močiutei irgi taip buvo nutikę. Bet ji, kaip rūpestingas ir norintis padėti artimas žmogus, ne isterikavo ir aiškino kažkam kažkur pasislėpusi nuo manęs (ką jūs čia ir darot), kad bijo, nerimauja dėl mano ligų, o pasiskambino mane gydančiam gydytojui ir paklausė, kaip ji turėtų su manim elgtis. Tai gydytojas pasakė, kad man tik depresija, nėra ko nerimauti ir kad visai nereikia galvot, jog aš beprotė, ir elgtis su manim geriausiai lygiai taip pat, kaip buvo elgiamasi prieš susergant.

Nežinau, kuo serga jūsų vyras, bet šiaip ar taip - elgiatės negražiai šiuo metu. Ir neprotingai. Be reikalo keliate sau nerimą.

Sėkmės ir sveikit.

- 2009 12 01, 13:10 #164876 na nenori niekas nevercia tikrai pasakot tiesiog gal buciau ka konkreciau paaiskinus =)

- 2009 12 01, 18:09 #164952

dalyba iš nulio, man truputėlį susidaro įspūdis, kad jus dėl vyro ligos ištiko paranoja. Mano močiutei irgi taip buvo nutikę. Bet ji, kaip rūpestingas ir norintis padėti artimas žmogus, ne isterikavo ir aiškino kažkam kažkur pasislėpusi nuo manęs (ką jūs čia ir darot), kad bijo, nerimauja dėl mano ligų, o pasiskambino mane gydančiam gydytojui ir paklausė, kaip ji turėtų su manim elgtis. Tai gydytojas pasakė, kad man tik depresija, nėra ko nerimauti ir kad visai nereikia galvot, jog aš beprotė, ir elgtis su manim geriausiai lygiai taip pat, kaip buvo elgiamasi prieš susergant.

Nežinau, kuo serga jūsų vyras, bet šiaip ar taip - elgiatės negražiai šiuo metu. Ir neprotingai. Be reikalo keliate sau nerimą.

Sėkmės ir sveikit.

Nereikia daryti išvadų iš tiek mažai informacijos - turbūt dėl to jūs ir padarėt neteisingas. Su gydytoju kalbėjau, mes abu kalbėjom. Ir žinau, kaip elgtis su vyru, kad jį reikia palaikyti, suprasti, taip stengiuosi ir daryti. Negalima sakyti "be reikalo keliate sau nerimą", nes nerimas kyla savaime, tai ir yra mano bėda.