depresijosklubas.lt

- 2010 05 31, 19:46 #191559 Sveiki,

persiunčiu Mariaus laišką. Atrodo, kad jis nusivylęs ir palaikymo jam tikrai reikia.



Laba diena,
man diagnozuota paranoidine sizofrenija,
as suprantu kad sergu ir vartoju visus nurodytus vaistus.
bet juk vien isgerti vaistus neuztenka ?
kiek zinau , reikalinga ir psichosoclaline reabilitacija, kurios niekas neteikia ir teikti nezada.
negaliu gauti net nuvaziuoti i kokia sanatorija.
viskas veikia pagal principa - pasirupinkit savimi patys.
o vienam paciam kazka nuveikti sergant tokia liga pakankamai sunku.
kartais varpais skalambija apie ta integracija, bet mano parapijoje tai kaip pas Dieva uzantyje - tylu ramu ir niekas keistis nezada.
ligoniai (bent jau as) jokios kitos paramos negauna, apart tabletes.
tai as turiu tabletes gerti ir pro langa ziureti kaip gyvenimas eina ?
o su tokia diagnoze ir liga gauti kad ir menka darbeli yra l. sunku.
mano darbingumas mazas, bet per diena galiu dirbti gal kokias 4 valandas.
o kur as toki darba rasiu ? niekur !
tai man belieka namuose sedeti.
niekas neduos ir kokiu viesuju darbu, nes pilna bedarbiu, kurie pragyvenimo saltinio visai neturi.
o as juk gaunu pensija !
ir jaunas budamas turiu vegetuoti is pensijos.
visa ta integracija paremta darbu. o kas duos darba ?
juk nei vienas darbdavys nerizikuos ir neims .
taip susidaro kaip koks uzburtas ratas , ir tame rate galima suktis kazin kiek metu.
darbo neturiu , nes sergu, o darbo neturejimas ir liga ivaro.
yra jausmas, kad niekam manes nebereikia, visur nepageidaujamas, vien del to, kad sergu psichine liga.
ir kaip ta siena pramusti ?
juk kur benueiciau, visur paprasys dokumentus parodyti.
o ant dokumentu parasyta kad as II grupes invalidas.
tai ir paklausia is karto : o kuom sergi ?
o jeigu diagnoze zino, tai neverta ir eiti, nes psichiniai ligoniai nepageidaujami.

- 2010 05 31, 19:55 #191560 O kaip hobi? kaip veikla, kuri tau teikia malonumą?
Aš siūlyčiau savanorišką veiklą. Ir susirasi veiklos, naujų pažįstamų ir praleisi laiką ne namie. Taip, darbo problema visada išliks, ypač mūsų valstybėje, tuo labiau tokios krizės laikotarpiu. Gal yra veikla, iš kurios gali gauti pajamų? Laikykis

If you happy and you know it, share your meds!

- 2010 05 31, 19:56 #191561 Labas, viskas labai pazystama, man tapati situacija, ta pati liga ir t.t. Pradziai siulyciau susirast galbut serganciu ta pacia liga grupele, as lankau ja man tai padeda. Po to yra centrai kuriuose renkasi tokie patys zmones, sergantys panasiom ligom. Jie kartu leidzia pusdieni, gaminasi valgyt, bendrauja, dirba. Ir vyksta i keliones. Ir tai nemokamai turintiems grupe.

The Show must go on!

- 2010 06 19, 15:21 #193669 cia Marius.
as gyvenu mazame provincijos miestelyje , ir jokiu centru cia nei kvapo nera.
ligoniai, kurie yra , jie neorganizuoti, ir vienas kito pazinti nenori.
pagrindine pramoga vietiniams - gerti.
ar tai iseitis ?

- 2010 06 19, 16:53 #193678 beje, man siule ieskotis savanorisko darbo.
bet kur as ji rasiu ? ir dar mazame miestelyje ?
gal kas nors turi kokiu konkreciu pasiulymu ?

- 2010 06 19, 20:10 #193695 gali buti kokiu gyvunu globos nariu savanoriu....as net biski savanoriauju...tiesiog pakalbejau su savininke ir dedu ju skelbimus visur nete, forumuose....patikek ir jausmas kai matai kad zmones aukoja pinigelius deka taves nuostabus.......o jei busi rimtu savanoriu tai isvis manau daug dziaugsmo tau tai suteiks...

- 2010 06 19, 22:20 #193702 labas mariau ;-) nebūk toks pesimistas, kurie sako kad viskas blogai ir visos spalvos pilkos. man - šizoafektinis sutrikimas, bet aš kas diena mokausi "susidraugauti" su šita bjaurybe. nevaikštau aš į jokius reabilitacijos klubus nes buvau kelis kartus nuėjęs ir man nepatiko, nes kur tik daugiau žmonių - man užeina panikos priepolis, todėl aš stengiuosi vengti tokių situacijų - kasdien bandau save "pažinti". aš taip pat nedirbu, turiu 40% darbingumo, esu baigęs pilnai 3 kursus ktu techninės spec. įsigijau mielą kokerspanielį, todėl turiu juo rūpintis ir man tai patinka. nebūk "nūda", susigalvok kokį užsiėmimą, pvz., pasidaryk sau maisto, susitvarkyk kambarius, klausyk tau patinkančios muzikos. tų užsiėmimų galima oi kiek daug susigalvoti. paskaityk šventą raštą - man labai padeda - ten randu gerų minčių. aišku, aš į tavo kailį neįlysiu ir nežinau kaip tu jauties, bet svarbiausia vartoti daktaro išrašytus vaistus ir nemiegoti iki 12 valandos :-) kiek supratau - turi kompiuterį - o su juo šitiek daug įdomių dalykų galima nuveikti. iš tavo laiško neaišku, kiek jau laiko tau diagnozuota liga, bet stenkis su ja susigyventi. sėkmės, mariuk;-)

- 2010 06 20, 10:49 #193715 as darau faktiskai viska ka tu man rekomenduoji.
stengiuosi susigyventi su liga ir zinau kad vaistus gerti gali tekti ilgai.
bet tai sunkus procesas.
kiti aplinkui kuria seimas, dirba , daro karjeras,
o as palikau kaip koks atsilikes nuo gyvenimo.
siaip as nesu pesimistas, bet kartais buna sunku.

- 2010 06 20, 13:48 #193721 dedmoroz, žinau, kad tau sunku; nemanyk, kad esi vienas toks - pradžioj aš irgi taip maniau - bet mūsų daug. visi mano klasiokai baigė mokslus, beveik visi sukūrė šeimas, turi vaikų, kiti paliko Lietuvą - išvyko į Anglija ar dar kur, - tai kaip tu manai kaip aš jaučiuosi,a? patykėk, ligos pradžioj man buvo taip sunku: buvau per plauką nuo išėjimo iš šio pasaulio, verkiau, nesikėliau iš lovos, beveik 10 kartų gulėjau psichiatrinėj, vaistus vis keisdavo ir keisdavo, o dar kai gyveni su tėvais - tai išvis košmaras:( kaip svajoju išloššt teleloto milijoną ir nusipirkt mažą butuką - tada galėčiau rūkyt kambarį, tvarkytis nieko "neujamas", bet nesiseka man loterijoj...galbūt šią vasarą pavyks nuvažiuoti prie jūros su neįgaliųju draugija - labai to trokštu, bet bijau, kad kelionėje neužeitų panikos priepoliai, nors kaip mano daktarė sako - jie nėra pavojingi. laikykis dedmoroz - TU NE VIENAS. jei bus labai bloga, brūkštelk man į skaipą: romasss0515

nesipriešink likimui...

- 2010 06 20, 16:37 #193722 nu man nera taip jau blogai,
tik kartais, kai buna blogi orai, pagenda ir nuotaika.
o siaip , as pastebejau, kad kai keiciasi oras, tai keiciasi ir savijauta.
sunkiausia buna kova-balandi, ir spali-lapkriti,
bet as kazkaip dar issilaikau be ligonines.
o kai oras geras, susirandu darbo, ir kazka veikiu.
nu man laime, kad gyvenu atskirai nuo tevu, nes jie mane "uzgrauztu".
jie nera pikti, bet per daug nervoti. ir megsta mane "strojinti".
siaip ta liga yra kaip koks gyvenimo budas, svarbiausia zinoti, ka ir kada daryti.
svajoju, kad pareitu kokia remisija, ir kuo ilgiau.
bet gydytojai nieko nesako. tik vaistus israso.
gydytojai apskritai jokiu moralu neskaito, galiu daryti ka noriu, jiems vienodai sviecia.
trumpai paklausia pora klausimu , israso vaistus ir viskas.
kartais buna sunku, kartais liudna, kartais ir visai nieko.
manau, kad taip buna ne man vienam.
ar ta liga yra gyvenimo budo rezultatas ar genuose uzkoduota ? velniai zino.
vienu zodziu, gavau kryzeli, ir velku.
bet pasiziuriu, kad kiekvienam savo problemos.
ir tie kuriems atrodo viskas sekasi, kai pradeda savo bedas vardinti, tai as is karto kaip sveikas pasijuntu.
beje , gal atsirastu kokia mergicka susirasineti ?
nes vienam ziauriai nuobodu.
tai butu kaip savitarpio psichoterapija.

- 2010 06 30, 14:32 #194767 apskritai man daug didesne beda yra neigiamas visuomenes poziuris ,
negu pati liga.
tai yra kaip kokie raupsai - visi bega i sali ir niekas nenori reikalu tureti.
arba buna atvirai priesiski.
mane be jokiu ceremoniju stumia is visur , is kur tik galima.
tik reikia ziureti , kad i kapines nenustumtu.
vaikstau as kaip koks visuomenes priesas.
su pacia liga kaip ir apsipratau, zinau ka daryti ir kaip.
zinau kad galiu sirgti labai ilgai.
as kartais ta liga jauciu labiau, kartais maziau, o kartais ir visai nejauciu.
bet man aplinkiniu priesiskas poziuris liga ivaro.
manau kad bet kuris sveikas zmogus, susiduries su tokiu spaudimu, paliktu tokiu pat ligoniu kaip ir as.
cia jau yra pacios visuomenes liga, o nebe mano.
pati visuomene yra nelabai sveika, psichiatrai atvirai apie tai kalba.
bet kol ta visuomene pasveiks, praeis desimtmeciai.
o spaudimas yra daromas gana ziaurus. ir praktiskai visur, visose gyvenimo srityse.

- 2010 06 30, 14:37 #194772 as manau , kad jeigu nebutu tokio spaudimo is aplinkiniu,
visa mano liga labai greitai dingtu.
beje, Indijoje visi ar beveik visi ligoniai su psichozemis pasveiksta,
vien del teigiamo visuomenes poziurio.
ir niekas juk ten tokiu brangiu vaistu kaip cia neskiria, bet pasveiksta jie ir viskas.
bet as gyvenu ne Indijoje o Lietuvoje.
ir taip ir stumiu dienas nei sveikas nei invalidas.

- 2010 06 30, 17:52 #194797 o kam tu sakai visiem...as tai slepiu kaip sugebu...mano diagnoze lengva..bet vistiek nieks nzn...meluoju ...pridengiu kitom ligom jei reikia...pabandyk gal ir tu nebesakyt ?

- 2010 06 30, 19:23 #194824 as sergu jau ilga laika ir visi aplinkiniai ta diagnoze zino.
ir nieko nuslepti neiseina.
pletkai eina labai sparciai, ir tokios snekos tiesiog oru skrieja.
visur yra bendru pazystamu ir iskart mano diagnoze visiems pranesama.

- 2010 07 05, 11:14 #195358 profesorius Dembinskas rase spaudoje strapsni,
cituoju : psichiniai ligoniai visur sutinkami vienodai. senoves Romos laikais vergams ant kaktos ispausdavo zyme, kad visi zinotu, ir atitinkamai elgtusi. dabar panasiai su psichiniais ligoniais : tos fizines zymes nera, bet elgesys su jais toks pat.
bet kokios krizes metu, kai pablogeja gyvenimas, visi iesko kaltuju, ant kuriu galetu viska versti.
o tais kaltaisiais palieka va tokie ligoniai, kuriu teises yra tik formalios.