- 2010 02 03, 21:55
#178809
Aš sergu šizofrenija, to oficialiai joks gydytojas nediagnozavo, bet su savo psichiatre linksniuojam būtent šią diagnozę. Prieš 2 metus patyriau labai sudėtingą psichozę, kurios ūmus epizodas truko labai ilgai dėl netinkamo gydymo. Visiškos remisijos nepasiekiu, liko rudimentai, karts nuo karto girdžiu šurmulį. Privačiai lankausi pas psichiatre (mano proto mentorė) su kuria derinu medikamentinį gydymą. Iš pat pradžių gėriau rispeno ir ketipirono derinuką, paskutiniu metu likau prie 400 mg ketipirono (rašau prie šios temos nes ketipinoro sudėtis tokia pati kaip Seroquel) . Per paskutinius metus priaugau 10 kg., ketipironas tikrai kelia apetitą, saldumynam beprotiškas potraukis. Kas dėl atminties, sugebėjimo susikaupti tai tikrai tam turi įtakos. Mokausi labai sunkią specialybę kuri reikalauja greito loginio mąstymo, skubių sprendimų, dideli kiekiai literatūros (didžioji dalis amgliškai) - šioje srityje man labai sunku ne tik dėl ligos, vaistų bet ir dėl asmeninių savybių, bet kažkaip plaukiu pasroviui. Šiuo metu susiduriu su keblia situacija - dirbu, atlieku praktiką ir dar per du mėnesius turiu pasirašyti magistrinį darbą, nežinau kaip pavyks su viskuo susidoroti, bet kiekvieną dieną save drąsinu, jog visus sunkumus įveiksiu. Kiekvieną dieną turiu kovoti su milijonais baubų - liga, vaistų šalutinis poveikis, augantis svoris, mieguistumas, bjauri darbdavė, praktikos vadovė registruojanti kiekvieną minutę praleistą praktikoje... Didelis pastebėjimas iš savo ligos istorijos, jog stipriausias ir geriausias vaistas yra socializacija, pilnavertiškas socialinis gyvenimas - daug reikalaujantis, įpareigojantis, savotiškai prievartaujantis ir užgniaužiantis bet kokias mintis apie ligą.
F25.1: 25mg Zoloft, 400mg Seroquel XR, 2000 mg Depakine Chrono