- 2008 01 17, 16:22
#19757
Super sunkiai bendrauju su savo sunum, dar pries metus buvo viskas puiku, nors jau buvo paauglys, bet dabar jam beveik 17metu, nsusikalbu, nesuprantam vienas kito, jis mane kaltina kad as sergu,net izeidineja,kai papasakojau savo daktarui jam manes ziauriai gaila pasidare, kad pasake kita karta atsivesti ir ji kad pasikalbetu su juo "vyriskai" nezinau ka daryti? siap po kiekvieno ispuolio noriu to pokalbio Ju su daktaru, bet ar nekaltins po to manes kad kazkam skundziuosi 
visa laika ilindes i kompa,nera tarp musu jokios kalbos, penktadieni isejo vakare i miesta, neblaivus papuole i policija, nekaltinau, nemoralizavau, net nekalbejau tik parasiau laiska,kad ji suprantu, kad visiems taip pasitaiko, kad nesmerkiu, kad visada padesiu kad ir kas bus, kad myliu ji
ir kad jis taip bsielgdamas mane skaudina
perskaite, atejo pabuciavo, apsikabino, pasake aciu mama kad mane myli, o po to ir vel kompas, uzsidarymas savyje, jokio bendravimo, tik kaltinimai ir pagieza kad sergu depresija, jokio palaikymo, jokios uzuojautos, jokio supratimo ir mirtina tyla tarpusavy, arba rietenos, del smulkmenu,kad paprasau ka padaryt, kad paruost pamokas, nebegt is mokyklos, neisgerinet, net nenoriu kartu su juo gyvent, nors savo namus ir vyra palikau del jo kad jis nebutu skaudinamas, o dabar esu skaudinama as, nes palikau teva, anksciau jie aabu buvo didziausi priesai, dabar abu kartu susimoko pries mane i tyciojasi, ypatingai vyras, o vaikas ka girdi kaip papuga viska atkartoja ir kaltina ne savo o JO kaltinimais, nebegaliu pavargau jau, sstengiuosi ieskot savyje jegu eiti i prieki bet toks elgesys tiesiog uzstoja kelia, stengiuosi pergalet liga bet patycios meta i duobe, gal jums neidomu, o gal turit panasiu problemu, parasykit, pasidalinkim savo skausmu, jei jus toki turit
visa laika ilindes i kompa,nera tarp musu jokios kalbos, penktadieni isejo vakare i miesta, neblaivus papuole i policija, nekaltinau, nemoralizavau, net nekalbejau tik parasiau laiska,kad ji suprantu, kad visiems taip pasitaiko, kad nesmerkiu, kad visada padesiu kad ir kas bus, kad myliu ji
ir kad jis taip bsielgdamas mane skaudina
perskaite, atejo pabuciavo, apsikabino, pasake aciu mama kad mane myli, o po to ir vel kompas, uzsidarymas savyje, jokio bendravimo, tik kaltinimai ir pagieza kad sergu depresija, jokio palaikymo, jokios uzuojautos, jokio supratimo ir mirtina tyla tarpusavy, arba rietenos, del smulkmenu,kad paprasau ka padaryt, kad paruost pamokas, nebegt is mokyklos, neisgerinet, net nenoriu kartu su juo gyvent, nors savo namus ir vyra palikau del jo kad jis nebutu skaudinamas, o dabar esu skaudinama as, nes palikau teva, anksciau jie aabu buvo didziausi priesai, dabar abu kartu susimoko pries mane i tyciojasi, ypatingai vyras, o vaikas ka girdi kaip papuga viska atkartoja ir kaltina ne savo o JO kaltinimais, nebegaliu pavargau jau, sstengiuosi ieskot savyje jegu eiti i prieki bet toks elgesys tiesiog uzstoja kelia, stengiuosi pergalet liga bet patycios meta i duobe, gal jums neidomu, o gal turit panasiu problemu, parasykit, pasidalinkim savo skausmu, jei jus toki turit
IR PO TAMSIAUSIOS NAKTIES, VISTIEK ISLENDA SAULE
Galiudziaugtis tuo kad Jis mielai eitu kalbetis su mano daktaru, nes po meginimo nusizudyti labai rimtai i viska ziurejo ir vaziavo susitikti su gydytoju kuris buddejo ta nakti greitukej, pirko man vaoistus rupinosi, jei pasakyciau kad mano gydytojas nori su juo pasikalbeti apie mane zinau kad eitu, bet kai esu tiek daug kaltinama tiesiog bijau eilini karta but apkaltinta, kad kazkam skundziuosi,nors mano gydytojas labai korektiskas ir konkretus zmogus, labai vertinantis vaiku irtevu santykius todel manau kad neapsikiaulintu, bet kazkaip ir nedristu, bijau 
kadnebutu tokios reaakcijos :x 
