- 2010 07 09, 19:02
#195861
Manoji šeima net nenori girdėti apie tokį dalyką kaip depresija, liūdesys ar visa tai kas su tuo susija. Šeimoje visiškai šitai ignoruojama ir neigiama, todėl tenka vaikščioti "išsišiepusiai", kad nesulaukčiau priekaištų, kaltinimų ir panašių dalykų. Tai iš tiesų dar labiau žlugdo,bet...kaip sakoma ir šuo kariamas pripranta...
Moderatorius: Astro-Meška
- 2010 07 23, 23:12
#196912
Aš nesijaučiu turėdamas tėvus...Nors su jais vis dar gyvenu, bet bendravimų tarp jų nėra. Ir jiems sakant dzin...o man tuo labiau. Tik tiek blogai, kad save smarkiai izoliavau ir prikausčiau vienatvėje. Kurioje išties imi po truputi išnykti.
- 2010 09 10, 19:18
#202593
Na man dar nėra diagnozuota depresija, bet manau, kad turiu šį "malonumą". Kai tik užmuominom užsimenu mamai, kad man sunku, reikia pagalbos, tai visuomet sako: "Suimk save į rankas", bet, kad aš net neįsivaizduoju kaip tai padaryti... Bet kita vertus, ji pritaria mano lankymuisi pas psichoterapeutą, bet niekaip nepavyksta tokio rasti Šiauliuose... Jaučiu kaip iš lėto gęstu ir nebegaliu sau padėti... :x
And if I ever go insane, please don't put your wires in my brain.
- 2010 10 08, 11:19
#205532
Sveiki,
Mano draugas jau keleta metu serga sunkia depresijos forma. Jis lankesi pas psichiatra ir psichologa, gere vaistus, taciau gydymo nebaige. Sako, kad yra nusivyles gydytojais valstybineje istaigoje, ypac del to, kad netinkamai parinko vaistus. Nuo ju jis jausdavosi apsvaiges, mieguistas, apatiskas.. kaip darzove, ir to nenorejo testi. Be to, mano, kad jo liga nepageres, kol neisspres tam tikru problemu savo gyvenime.. Ko siuo metu padaryti negali.
Siuo metu jo gyvenime daug streso, manau, su tuo susitvarkyti butu sunku ir sveikam zmogui. Patarkite, kaip galeciau jam padeti? Stengiuosi butu supratinga, isklausyti ir palaikyti (nors draugas nera labai linkes kalbeti apie save), taciau panasu, kad to neuztenka.
Mano draugas jau keleta metu serga sunkia depresijos forma. Jis lankesi pas psichiatra ir psichologa, gere vaistus, taciau gydymo nebaige. Sako, kad yra nusivyles gydytojais valstybineje istaigoje, ypac del to, kad netinkamai parinko vaistus. Nuo ju jis jausdavosi apsvaiges, mieguistas, apatiskas.. kaip darzove, ir to nenorejo testi. Be to, mano, kad jo liga nepageres, kol neisspres tam tikru problemu savo gyvenime.. Ko siuo metu padaryti negali.
Siuo metu jo gyvenime daug streso, manau, su tuo susitvarkyti butu sunku ir sveikam zmogui. Patarkite, kaip galeciau jam padeti? Stengiuosi butu supratinga, isklausyti ir palaikyti (nors draugas nera labai linkes kalbeti apie save), taciau panasu, kad to neuztenka.
- 2010 10 08, 12:34
#205565
Ne, siuo metu negeria ir nesilanko pas gydytoja, nors zadejo apie tai pagalvoti. Jis mano, kad vaistai ji tik slopins, o ne gydys. Ir siaip pastaruoju metu turi kaip niekad daug juodu minciu, pvz. kad yra prakeiktas, kad niekas jo gyvenime negali buti paprasta/ baigtis gerai, ir kad gydytojas cia nepades, nebent paskirs 'narkotiku'..
- 2010 10 08, 14:25
#205592
Aciu!.. Is tiesu nelengva. Del vaistu visiskai sutinku, taciau bijau persistengti su ikalbinejimu.. Be to, vis atsimusu i tokius argumentus:
- gydytojai poliklinikoje nekompetentingi
- privatiems gydytojams nera lesu
- vaistai neisgydys, tik apsvaigins ir atbukins.
- gydytojai poliklinikoje nekompetentingi
- privatiems gydytojams nera lesu
- vaistai neisgydys, tik apsvaigins ir atbukins.
- 2010 10 09, 10:30
#205716
Mano draugas mane labai nustebino ir pirmadieniui pats uzsirase pas psichiatra =) neva del to, kad as nebeikyreciau, bet manau, ir pats supranta, kad daugiau taip nebegali testi(s).
Dar norejau sio to paklausti depresijos vs artimuju tema. Pastaruoju metu, kai draugui pablogejo, pati pasidariau gana irzli ir jautri. Ir man sunku atskirti depresija nuo asmeniskumu. Tarkim, jei jis nori pasikalbeti, visada isklausysiu ir palaikysiu. Bet dazniausiai jis tiesiog labai jautriai ir neigiamai i viska reaguoja, dramatizuoja, sukuria is muses drambli. O as megeja viska issiaiskinti, ypac kas susije asmeniskai su manimi, taciau pastebejau, kad besiaiskindami dar labiau susipyksytam turbut geriausia butu siuo laikotarpiu i kai kuriuos dalykus tiesiog nekreipti demesio, vengti jautresniu temu..
Dar norejau sio to paklausti depresijos vs artimuju tema. Pastaruoju metu, kai draugui pablogejo, pati pasidariau gana irzli ir jautri. Ir man sunku atskirti depresija nuo asmeniskumu. Tarkim, jei jis nori pasikalbeti, visada isklausysiu ir palaikysiu. Bet dazniausiai jis tiesiog labai jautriai ir neigiamai i viska reaguoja, dramatizuoja, sukuria is muses drambli. O as megeja viska issiaiskinti, ypac kas susije asmeniskai su manimi, taciau pastebejau, kad besiaiskindami dar labiau susipyksytam turbut geriausia butu siuo laikotarpiu i kai kuriuos dalykus tiesiog nekreipti demesio, vengti jautresniu temu..
- 2010 10 09, 12:00
#205722
aha reiktu geriau vengti tu temu ..elgtis taip atsargiau...tarkim kai as atkrentu pasidarau labai jautri...viskas man negerai..bet koks zodis izeidimas...tai su manim reikia bendraut labai svelniai arba isvis nebendraut....ta laikotarpi tiesiog reikia prakentet...o aiskintis ner prasmes...nes daug kas ligos iskreipta...padidinta...