Moderatorius: signs

Vartotojo avataras
Parašė DankanasMaklaudas
#207319 Esu labai pikta ant savo mamos.
Ji dėl sveikatos problemų negali atvažiuoti pas mane kalėdoms. Šitai aš suprantu. Bet kad neleidžia ir patėvio pasikviesti, tai esu labai pikta. Barasi, pjaunasi tarpusavy, pati svarsto, kaip nuo jo pabėgt atskirai gyvent, bet vis tiek "o ką aš čia viena liksiu?"
Ir durniausia, kad dabar norėdama išlaikyti gerus santykius su mama, negaliu jam apie tai ne užsiminti.

Jau dabar, iš anksto, nekenčiu šitų kalėdų.
Vartotojo avataras
Parašė dvv
#207333 užuojauta :jap
Vartotojo avataras
Parašė DankanasMaklaudas
#207335 Ačiū, saulele.

Apskritai, visas tas pokalbis gerokai mane išvedė iš pusiausvyros. Labai nekenčiu, kai manim bandoma manipuliuoti. Ir dar taip akivaizdžiai. Tfu, šlykštus elgesys.
Užsimanė mt, kad savo meilę jai išreikščiau nemeile patėviui. Nu negaliu aš taip. Niekaip negaliu. Negaliu meluoti nei jai, nei sau.
"Aš juk palaikiau tave, kai tau buvo blogai su (vaikino vardas), noriu, kad ir tu mane taip palaikytum". Taip, palaikė. Ir labai norėjo, kad išsiskirčiau. Bet kaip ji nesupranta, kad jos ir vikingo santykiai yra absoliučiai kitokie, nei mano ir patėvio? Aš NORIU su juo bendrauti. Noriu tai daryti ramia, švariai sąžine.
"aš tikėjausi, kad tarp mūsų yra kitas ryšys, bet klydau.." Na, kodėl, kodėl ji turi lipti ant tokių skaudžių vietų? Gi žino, kad myliu ją. Ir žino, kad myliu jį. Šie du ryšiai apskritai yra nesulyginami. Nes abu nukreipti į skirtingus žmones.
Dieve, kaip skauda širdį dabar dėl visko, ką ji man prišnekėjo mėgindama išgauti jai priimtiną "palaikymo formą".
Apsaugok, Dieve, kad aš taip nesielgčiau su savo vaikais. Labai šlykštus jausmas. Siaubingai šlykštus. Nebūtų mama, tiesiog spjaučiau ir nebekreipčiau dėmesio į žmogų, kuris leistų sau su manim taip elgtis. Bet juk ji-mano mama. Ir aš vis tiek ją myliu.
Vartotojo avataras
Parašė dangiska
#207343 nesakau kad tavo mama elgias teisingai..bet zmones tokie jau yra...ji nori kad myletum ja labiausiai...jei as buciau mama irgi noreciau to paties...as pilnai ja suprantu...pabandyk ir tu suprast...kai du pykstas trecias visada yra plesomas....
Vartotojo avataras
Parašė DankanasMaklaudas
#207349 Tai aš ją suprantu. Ir visiškai sutinku su tavo žodžiais. Ir jos nekaltinu. Bet šypotis, kai mane plėšo, irgi negaliu. Gi aš irgi turiu savo jausmus, kaip ji ir jis-savuosius.
Kaip ir rašiau, nepakenčiu tokio elgesio. O ją - myliu. Šiuo atveju labai konkrečiai išskiriu žmogų nuo jo poelgių.
Vartotojo avataras
Parašė Lollypop
#207387 Ne kiekvienas sugeba atskirti zmogu ir jo poelgius, to nesuplakant y viena kruva. Todel ir gaunasi tokie nesupsipratimai. Bet kiek suprantu mamos ir patevio santykiai vis dar gali pasikeisti, jie gi "neisidraske" visiskai. Gal dar ir per Kaledas sugalvos tave aplankyti :) kiek suprantu y LT negrysi, o gal? Butum arciau savu :)

p.s. del komentaru ir kritikos, man jos gali nebijot isrezt tiesiai sviesiai be pagrazinimu ir apylanku ar nutylejimu. Tikrai moku y ja atitinkamai reaguot, juk vien tik pagyrom gyvi nebusim, pvz man reikia visko, turek tai omeny :)

HUGS :jap
Vartotojo avataras
Parašė DankanasMaklaudas
#207390 Lollypop, kodėl turėčiau tave kritikuoti? o_O

Mama jau atvirai kalba su manim apie skirybas.
Jau susitaikiau su tuo, kad grįžus į Lietuvą galiu neberasti šeimos (kaip instituto).
Grįžti į Lietuvą negaliu. Per Kalėdas bus man pats darbymetis, kurio metu susitaupysiu pragyvenimui čia ir pavasarį.
Jei grįšiu, tiesiog nebeturėsiu pinigų vėl tęsti mokslų čia, Norvegijoje.

Man pikčiausia, kad ji tiesiai pasakė, jog jei važiuos, važiuos tik viena. Bet, kadangi dabar dėl sveikatos negali (laukia operacija), tai nevažiuos. Tuo pačiu ir jam važiuot "neleis".

Jaučiuosi kone terorizuojama. Matau, kaip jai liūdna ir skaudu dėl to, jog ji nėra vienitelė ir pati svarbiausia.
Dažnai, pokalbių metu, jaučiuosi verčiama pritarti jai, kad jis "niekšas" (netiesioginė citata), kitaip aš "jos nesuprantu/neužjaučiu/ji man nerūpi" (tiesioginė citata).
Ji nori kažkokių patarimų. O patarinėti aš nenoriu. Pasiutusiai nenoriu. Nes tada reiktų ir už tuos patarimus prisiimti atsakomybę. Ar aš pakelčiau jų išsiskyrimą, jei jam pritarčiau/jį paskatinčiau? Ar aš pakelčiau mamos skausmą, jei skatinčiau likti kartu? Ar pakelčiau jos nusivylimą, jei patarčiau susėsti ir pakalbėti, o iš to pokalbio jai tik skausmas būtų?

Aš galiu, noriu ją išklausyti. Noriu būti šalia. Bet ne tokiais būdais, kai turiu kažkaip (nesvarbu, tiesiogiai ar ne) kištis į judviejų santykius.
Vartotojo avataras
Parašė Lollypop
#207409
DankanasMaklaudas rašė:Lollypop, bet ir turėjai kantrybės čia skaityt viską :)
Dėl to ir vedu šį dienoraštį, kad parodyčiau dar dvejojantiems "ar verta gydytis", jog verta. Arba tiems, kurie jau pavargo ir "vis tiek vis tam pačiam š galop atsiduriu".
Man dabar tas epizodas, kai labai norisi visiems aiškinti, kur ir kokias klaidas jie daro ir to pasekoje negali išsikapstyti :achtung Bet susilaikau ir visą tą "pamokymų energiją" paleidžiu čia :) Kam reikės, kam bus įdomu, patys pasidarys išvadas. [/img]


Cia tau ir atsakymas y klausima, kuri man uzdavei "Kodel tureciau tave kritikuoti?" :) Todel ir sakau, kad jei pvz kazkokia mintele skirta man, nepasilik jos sau - cia prasymas, to paties galiu paprasyti ir kitu forumieciu :)

Kebli tavo situacija, sunku kazkaip ir komentuoti... Niekad nepatyriau to kas siuo metu vyksta tavo gyvenime. Tikro tevo neturiu, bet ir patevio neturiu. Bandau isivaizduoti kaip tai sunku, bet zinai, vienintelis dalykas kuri matau, kad esi beprotiskai stipri ir protinga asmenybe ir tu tikrai viska istversi, kad ir kaip ta situacija baigtusi.

Laikykis :jap
Vartotojo avataras
Parašė DankanasMaklaudas
#207412 Kaip vakar vienai mergaitei rašiau...
[00:12:04] xxx: na o kaip tavo daba savijauta?
[00:13:16] DankanasMaklaudas: ai. visokia. stengiuosi nebegalvoti. nes nieko naujo jau nebeišgalvosiu :) žinau, kad pasielgiau teisingai. žinau, kad tai vis tiek kažkaip atsilieps mano ir mamos santykiams. o kaip-laikas parodys.

Atrodo, išsisėmiau šia tema. Jau ramu. :) Ačiū, merginos, kad nelikot abejingos. Man tikrai labai reikėjo "iškalbėti" visą šitą velnivą :)

Ir dar labai ačiū toms mergaitėms, kurios mane per skype palaikė :)
Vartotojo avataras
Parašė DankanasMaklaudas
#207528 Tik ką po vizito pas psichologę. Sutarėm, kad jau pakankamai atgavau pusiausvyrą, ir kad galiu toliau spęsti problemas savarankiškai. Taip pat sutarėm, kad eksta atveju, kreipsiuos į "ekstra centra".
Kartais tiek nedaug tereikia-pažiūrėti kitomis akimis. Akimis, kurios nebūtų užpiltos savojo "aš" jausmais. Įdomiausia, kad po to žvilgsnio, "aš" keičiasi.
Labai, LABAI, įdomios transformacijos :) Reiks apie jas pamąstyti šįvakar.

Ir dar vienas malonus mažytis šios dienos atradimas-era. (Senbuviai, nesijuokit :achtung ) Pirmą kartą paklausiau jų. Ką galiu pasakyt.. Atrodo, jau numanau, koks bus mano šios savaitės grojaraštis :)
Parašė laurutecc
#207558 Džiaugiuosi drauguže, kad tau jau gerai, ir kad linksmesnė esi :jap Žinok, visą laiką sulauksi palaikymo ir sveikinu kad nepasiduodi ir atkakliai žengi pirmys :flo :super ŠAUNUOLĖ esi :super :jap
Parašėeggle
#207561 Pasirodo mano gyvenime atėjo ta diena kai galiu pasakyti, jog jaučiuosi gerai, netgi laiminga. Jau maždaug mėnesį nėra liūdnumo, tuo labiau nėra depresijos. Nežinau kas padėjo, gal vaistai, gal paprasčiausias logikos pabudimas. Bet jaučiu kad gyvenu ir noriu gyventi. Pasveikau.
Vartotojo avataras
Parašė DankanasMaklaudas
#207572 Laurute, ačiū :) Tikrai miela, kad taip mane palaikai :)

Eggle, sveikinu :)
Vartotojo avataras
Parašė DankanasMaklaudas
#207646 Esu labai savim patenkinta :]
Truputį nerimas kyla.
Noriu miego.
VALGYT!
Vartotojo avataras
Parašė DankanasMaklaudas
#208075 Och tu kurmi.. Atrodo, atrodo, mano sąžinė pasiuto. Tiesiogine prasme neleidžia miegot... Kad ją kur bjaurybę.. :bloga