- 2010 10 27, 13:05
#207784
Kvedarauskas. Kada meluoja psichologai
2010, Birželis 3 - 07:34
Straipsnio šaltinis:
www.bernardinai.lt
Dauguma psichologų daro gerus darbus: išklauso, nuramina, paguodžia. Bet ne tik. Oi, ne šventi mes: ir suklystame, ir pameluojame. Ir sau, ir tau, mielas skaitytojau.
Pirmas melas. Pradėsiu nuo pačios psichologo ar psichoterapeuto profesijos. Žodžiai psichologas, psichoterapeutas gali skambėti pakylėtai. Netgi kiek privilegijuotai. Štai cituoju Lietuvoje neblogai žinomą psichoterapeutą, rašytoją Irviną Yalomą: „Mane visuomet įkvėpdavo ta ypatinga privilegija priklausyti garbingai ir gerbiamai gydančiųjų gildijai..." Ir, visgi - jei tau psichologas sakys, kad jis geras vien dėl to, kad profesija jį įpareigoja būti gerą, netikėk. Tai gali būti melas. Nepasiduok ir ant jo kabineto sienos prikabinėtų diplomų žavesiui. Gražūs diplomai ir pažymėjimai nieko nepasako apie jo sielą. Atspėk, kas gali slėptis už šios privilegijuotos profesijos kaukės? Neatspėjai. Tegul tai lieka mažytė profesinė paslaptis.
Antras melas. Kartais tenka išgirsti ir visai kitokią nuomonę: psichologais tampa tik labai problemiški, liguisti žmonės, bandantys tokiu būdu išspręsti savo problemas. Tai irgi netiesa. Bent jau aš tarp savo kolegų pažįstu puikių asmenybių, psichologų „iš pašaukimo". Žinoma, kiekvienas psichologas susiduria su gyvenimo sunkumais, tačiau tai ne vienintelis veiksnys, lemiantis jų profesinį pasirinkimą. Tiesiog yra žmonių, kuriems skirta padėti kitiems. Ir ačiū jiems, kad šio talento neužkasė, bet dalijasi juo su kitais!
Trečias melas skamba taip: psichologas tau tikrai padės pasikeisti. Neskubėk tuo įtikėti. Beveik kas dieną sutinku žmonių, kuriems lankymasis pas psichologus, psichoterapeutus mažai ką tepadėjo, o gal net ir pakenkė. Tūkstančiai žmonių vaikšto pas psichologus su ta mintimi, kad psichologas juos kažkokiu būdu pakeis... Deja, tie pokyčiai taip ir neįvyksta. Dažniausiai keičiasi pats žmogus, padedamas gyvenimo iššūkių ir išbandymų, padedamas žmonių, su kuriais susiduria kasdienybėje. Psichologas gali būti viso labo tų pokyčių stebėtoju, dalyviu, palydovu.
Ketvirtas melas: visa, ko jums reikia, yra išmokti efektyviai bendrauti, efektyviai save pateikti, efektyviai planuoti laiką... Šia prielaida paremta didžioji dalis „10 būdų kaip..." knygų, priskiriamų populiariajai psichologijai. Man dar nepadėjo nė viena tokia supaprastinto kelio į sėkmę knyga. O tau? Atsargiai! Besivadovaujant „10 būdų kaip..." principais galima greitai pradėti gyventi ne savo, o kitų gyvenimą. Vienas populiariausių tokios sėkmingo gyvenimo psichologijos propaguotojų D. Carnegie gyvenimą baigė savižudybe. Ne paslaptis, kad didžiausi mūsų mokytojai vis tik yra konkretūs žmonės, asmenybės, o ne knyginė informacija, kad ir kaip gražiai bei įtikinamai pateikta.
Penktas melas: išklausymas ir paguoda visada padeda. Dažnas psichologas stengsis išklausyti, palaikyti, suteikti viltį, net nesusimąstęs, gal tau visai ne to reikia. Gal tau reikia padėti užsičiaupti, nutilti. O gal padėti pripažinti, kad tavo padėtis visai beviltiška. Rezignacija, beviltiškumas, tamsios sielos nakties išgyvenimas gali būti daug arčiau tiesos nei tuščia šviesios ateities vizija. Dažniausiai būtent po tokių sunkių išgyvenimų aplanko pačios šviesiausios mūsų gyvenimo akimirkos.
Šeštas melas. Galbūt tau pažįstama tokia situacija: tu sugniuždytas, nusivylęs, pasimetęs... Surizikuoji kreiptis į psichologą, tikėdamasis, kad jis pasakys tą „stebuklingą receptą". Psichologas atsako: „Išeitį turite atrasti pats." Neskubėk tuo patikėti. Galbūt jis tiesiog nenori už tave prisiimti atsakomybės. Bet tau šiuo gyvenimo laikotarpiu turbūt reikia, kad kažkas pavedėtų, patartų, netgi nurodytų. Prisiimtų atsakomybę. Juk būna gyvenime laikas, kai ir iš lovos atsikelti, ir pusryčius pasigaminti sunku, o ką jau kalbėti apie gebėjimą racionaliai mąstyti. Dirbdamas psichiatrijos ligoninėje dažnai iš pacientų girdžiu, kad labiausiai padeda ne protingi svarstymai ar interpretacijos, o paprasčiausia tėviška ar broliška globa. Jos sulaukus, geros ir protingos mintys dažnai ateina savaime.
Septintas melas. Gali būti, kad psichologas ar populiarioji psichologinė literatūra tave jau įtikino, kad savęs tobulinimui, asmenybės augimui ribų nėra. Ir jau ieškai kito seminaro, kad dar truputėlį „psichologiškai ūgteltum". Atsargiai! Juk gali būti, kad jau pasiekei savo galimybių ribą. Gal atėjo laikas nebe ieškoti naujų horizontų, o „suvirškinti" tai, ką išmokai, įvertinti ir pasidžiaugti savimi tokiu, koks jau tapai.
Aštuntas melas: neigiamos emocijos - blogai. Psichologijoje ir medicinoje apstu tyrimų, įrodinėjančių pykčio, sielvarto, nerimo tariamą žalą sveikatai. Tačiau tai tik viena medalio pusė. O kita pusė sako štai ką: visos emocijos yra geros ir reikalingos. Dauguma meno šedevrų sukurta būtent dėl skaudžiausių išgyvenimų. Taigi, neskubėkime išgydyti neigiamais vadinamų išgyvenimų. Neskubėkite „stebuklingos raminančios piliule" nužudyti to, kas sunku. Tai gali būti žudynės tų galimybių, kurias teikia kančia. Ištvertas pyktis, sielvartas gali sustiprinti tikėjimą, ugdyti ištvermę. Ir dar daug ką gali...
Devintas melas: psichologija gali visiškai išnagrinėti ir atsakyti į tikėjimo, religinius klausimus. Deja, ne. Bandymas psichologijos terminais paaiškinti religiją labai ribotas. Religinius poreikius reikia tenkinti bažnyčioje, o ne psichologo kabinete. Psichologo konsultacija, kad ir kokia gili ir atvira ji būtų, niekada neatstos išpažinties. Kaip ir kunigas niekad netaps tobulu palydovu kelionėje po psichologinį žmogaus pasaulį.
Dešimtas melas: psichologai negali nieko. Perskaičius ankstesnes mano pastabas, gali susidaryti įspūdis, kad psichologai gali labai mažai arba nieko, ypač lyginant su kitų, „galingesnių", profesijų atstovais, pavyzdžiui, medikais. Taip manyti būtų netiesa. Psichologinis pasaulis, kurį sudaro mūsų jausmai, emocijos, norai, mintys, vertybės, įsitikinimai, yra toks pat vertingas, kaip ir mūsų kūniškasis pasaulis. Žodžiai, kuriais išreiškiame savo subjektyvius išgyvenimus, yra taip pat vertingi, kaip ir skaičiai, kuriais dažniausiai matuojame kūną ir jame vykstančius procesus. Bent jau to norėtųsi.
Deja, žodžiais neretai pasakome ne tik tiesą, bet ir melą. Galbūt todėl šiais laikais vis labiau pasitikime ne žodžiais, o kompiuterių užfiksuotais skaičiukais. Nemeluokime kitiems, o pirmiausia - sau patiems. Tada ir medicininiams tyrimams mažiau pinigų išleisime.
Pabaigoje - mažas prisipažinimas. Vis dėlto, patys nuostabiausi mano gyvenime sutikti žmonės yra psichologai. Klystantys psichologai.
Tekstas rastas Smiltės tinklapyje. Man pasirodė labai įdomus ir prasmingas.
2010, Birželis 3 - 07:34
Straipsnio šaltinis:
www.bernardinai.lt
Dauguma psichologų daro gerus darbus: išklauso, nuramina, paguodžia. Bet ne tik. Oi, ne šventi mes: ir suklystame, ir pameluojame. Ir sau, ir tau, mielas skaitytojau.
Pirmas melas. Pradėsiu nuo pačios psichologo ar psichoterapeuto profesijos. Žodžiai psichologas, psichoterapeutas gali skambėti pakylėtai. Netgi kiek privilegijuotai. Štai cituoju Lietuvoje neblogai žinomą psichoterapeutą, rašytoją Irviną Yalomą: „Mane visuomet įkvėpdavo ta ypatinga privilegija priklausyti garbingai ir gerbiamai gydančiųjų gildijai..." Ir, visgi - jei tau psichologas sakys, kad jis geras vien dėl to, kad profesija jį įpareigoja būti gerą, netikėk. Tai gali būti melas. Nepasiduok ir ant jo kabineto sienos prikabinėtų diplomų žavesiui. Gražūs diplomai ir pažymėjimai nieko nepasako apie jo sielą. Atspėk, kas gali slėptis už šios privilegijuotos profesijos kaukės? Neatspėjai. Tegul tai lieka mažytė profesinė paslaptis.
Antras melas. Kartais tenka išgirsti ir visai kitokią nuomonę: psichologais tampa tik labai problemiški, liguisti žmonės, bandantys tokiu būdu išspręsti savo problemas. Tai irgi netiesa. Bent jau aš tarp savo kolegų pažįstu puikių asmenybių, psichologų „iš pašaukimo". Žinoma, kiekvienas psichologas susiduria su gyvenimo sunkumais, tačiau tai ne vienintelis veiksnys, lemiantis jų profesinį pasirinkimą. Tiesiog yra žmonių, kuriems skirta padėti kitiems. Ir ačiū jiems, kad šio talento neužkasė, bet dalijasi juo su kitais!
Trečias melas skamba taip: psichologas tau tikrai padės pasikeisti. Neskubėk tuo įtikėti. Beveik kas dieną sutinku žmonių, kuriems lankymasis pas psichologus, psichoterapeutus mažai ką tepadėjo, o gal net ir pakenkė. Tūkstančiai žmonių vaikšto pas psichologus su ta mintimi, kad psichologas juos kažkokiu būdu pakeis... Deja, tie pokyčiai taip ir neįvyksta. Dažniausiai keičiasi pats žmogus, padedamas gyvenimo iššūkių ir išbandymų, padedamas žmonių, su kuriais susiduria kasdienybėje. Psichologas gali būti viso labo tų pokyčių stebėtoju, dalyviu, palydovu.
Ketvirtas melas: visa, ko jums reikia, yra išmokti efektyviai bendrauti, efektyviai save pateikti, efektyviai planuoti laiką... Šia prielaida paremta didžioji dalis „10 būdų kaip..." knygų, priskiriamų populiariajai psichologijai. Man dar nepadėjo nė viena tokia supaprastinto kelio į sėkmę knyga. O tau? Atsargiai! Besivadovaujant „10 būdų kaip..." principais galima greitai pradėti gyventi ne savo, o kitų gyvenimą. Vienas populiariausių tokios sėkmingo gyvenimo psichologijos propaguotojų D. Carnegie gyvenimą baigė savižudybe. Ne paslaptis, kad didžiausi mūsų mokytojai vis tik yra konkretūs žmonės, asmenybės, o ne knyginė informacija, kad ir kaip gražiai bei įtikinamai pateikta.
Penktas melas: išklausymas ir paguoda visada padeda. Dažnas psichologas stengsis išklausyti, palaikyti, suteikti viltį, net nesusimąstęs, gal tau visai ne to reikia. Gal tau reikia padėti užsičiaupti, nutilti. O gal padėti pripažinti, kad tavo padėtis visai beviltiška. Rezignacija, beviltiškumas, tamsios sielos nakties išgyvenimas gali būti daug arčiau tiesos nei tuščia šviesios ateities vizija. Dažniausiai būtent po tokių sunkių išgyvenimų aplanko pačios šviesiausios mūsų gyvenimo akimirkos.
Šeštas melas. Galbūt tau pažįstama tokia situacija: tu sugniuždytas, nusivylęs, pasimetęs... Surizikuoji kreiptis į psichologą, tikėdamasis, kad jis pasakys tą „stebuklingą receptą". Psichologas atsako: „Išeitį turite atrasti pats." Neskubėk tuo patikėti. Galbūt jis tiesiog nenori už tave prisiimti atsakomybės. Bet tau šiuo gyvenimo laikotarpiu turbūt reikia, kad kažkas pavedėtų, patartų, netgi nurodytų. Prisiimtų atsakomybę. Juk būna gyvenime laikas, kai ir iš lovos atsikelti, ir pusryčius pasigaminti sunku, o ką jau kalbėti apie gebėjimą racionaliai mąstyti. Dirbdamas psichiatrijos ligoninėje dažnai iš pacientų girdžiu, kad labiausiai padeda ne protingi svarstymai ar interpretacijos, o paprasčiausia tėviška ar broliška globa. Jos sulaukus, geros ir protingos mintys dažnai ateina savaime.
Septintas melas. Gali būti, kad psichologas ar populiarioji psichologinė literatūra tave jau įtikino, kad savęs tobulinimui, asmenybės augimui ribų nėra. Ir jau ieškai kito seminaro, kad dar truputėlį „psichologiškai ūgteltum". Atsargiai! Juk gali būti, kad jau pasiekei savo galimybių ribą. Gal atėjo laikas nebe ieškoti naujų horizontų, o „suvirškinti" tai, ką išmokai, įvertinti ir pasidžiaugti savimi tokiu, koks jau tapai.
Aštuntas melas: neigiamos emocijos - blogai. Psichologijoje ir medicinoje apstu tyrimų, įrodinėjančių pykčio, sielvarto, nerimo tariamą žalą sveikatai. Tačiau tai tik viena medalio pusė. O kita pusė sako štai ką: visos emocijos yra geros ir reikalingos. Dauguma meno šedevrų sukurta būtent dėl skaudžiausių išgyvenimų. Taigi, neskubėkime išgydyti neigiamais vadinamų išgyvenimų. Neskubėkite „stebuklingos raminančios piliule" nužudyti to, kas sunku. Tai gali būti žudynės tų galimybių, kurias teikia kančia. Ištvertas pyktis, sielvartas gali sustiprinti tikėjimą, ugdyti ištvermę. Ir dar daug ką gali...
Devintas melas: psichologija gali visiškai išnagrinėti ir atsakyti į tikėjimo, religinius klausimus. Deja, ne. Bandymas psichologijos terminais paaiškinti religiją labai ribotas. Religinius poreikius reikia tenkinti bažnyčioje, o ne psichologo kabinete. Psichologo konsultacija, kad ir kokia gili ir atvira ji būtų, niekada neatstos išpažinties. Kaip ir kunigas niekad netaps tobulu palydovu kelionėje po psichologinį žmogaus pasaulį.
Dešimtas melas: psichologai negali nieko. Perskaičius ankstesnes mano pastabas, gali susidaryti įspūdis, kad psichologai gali labai mažai arba nieko, ypač lyginant su kitų, „galingesnių", profesijų atstovais, pavyzdžiui, medikais. Taip manyti būtų netiesa. Psichologinis pasaulis, kurį sudaro mūsų jausmai, emocijos, norai, mintys, vertybės, įsitikinimai, yra toks pat vertingas, kaip ir mūsų kūniškasis pasaulis. Žodžiai, kuriais išreiškiame savo subjektyvius išgyvenimus, yra taip pat vertingi, kaip ir skaičiai, kuriais dažniausiai matuojame kūną ir jame vykstančius procesus. Bent jau to norėtųsi.
Deja, žodžiais neretai pasakome ne tik tiesą, bet ir melą. Galbūt todėl šiais laikais vis labiau pasitikime ne žodžiais, o kompiuterių užfiksuotais skaičiukais. Nemeluokime kitiems, o pirmiausia - sau patiems. Tada ir medicininiams tyrimams mažiau pinigų išleisime.
Pabaigoje - mažas prisipažinimas. Vis dėlto, patys nuostabiausi mano gyvenime sutikti žmonės yra psichologai. Klystantys psichologai.
Tekstas rastas Smiltės tinklapyje. Man pasirodė labai įdomus ir prasmingas.
"Būk savimi. Visos kitos vietos jau yra užimtos."
O. Vaildas
Citata iš:http://www.mukatanas.blogspot.com/search/label/Sunkumai
O. Vaildas
Citata iš:http://www.mukatanas.blogspot.com/search/label/Sunkumai