- 2011 05 16, 22:49
#225926
Galbut as rasau ne ten, kur reiketu... Bet noriu pasikonsultuoti, ar man depresija. Zinoma, gal klausimas ir kvailas, kai tai nustatineja psichologai ir tu pats. Bet galvoju, ar man reiktu gydytis. Taigi. Net nezinau nuo kada man pasidare taip sunku gyventi. Man tik 20metu, o nesijauciu tokia laiminga, kaip kad aplinkiniai. Jauciu diskomforta bendraudama su kitais zmonemis ,atrodo, kad jie mane patyliukais smerkia. Turbut jie nesmerkia, bet visada jauciuos taip, tarsi poto paeje nuo manes issisaipys. Bijau nauju pazinciu, nepasitikiu zmonemis. Bet labiausiai nepasitikiu savimi. Atsimenu, kai buvau mazesne buvau tarsi akmuo. Buvau tarsi besirde, nekreipiau demesio i kasdienius barnius namie, nors del ju ir verkdavau kiekviena diena. Tiesiog poto susiimdavau ir neparodydavau, kad man rupi. Poto paauglystej susidejau su tikru besirdziu vaikinu. Kazkaip manau, jog jis mane pasinaudojo. Nuo tada tapau jautri. Labai daznai pagalvoju apie savo betiksli gyvenima. Niekada nesidziaugiu atsikeldama ryte. Gal prie to prisideda ir tai, kad be aiskios priezasties mane daznai pykina. Pykinimas man trukdo su draugais iseiti pavalgyti, trukdo paskaitos metu, trukdo visur kur gali. Jei tik nustociau galvoti, gilintis i gyvenima, gal tada buciau laiminga. Bet rodos tai neimanoma. Zinoma, yra ir grazesniu dienu, bet bent kiek pabuvus vienai, vel atsinaujina liudnos mintys. Tad kaip manot, ar man dar yra vilties pakeisti gyvenima?