- 2009 11 05, 12:43
#158510
Sveiki,
nežinau, ar tikrai į tinkamą temą rašau....
Kiek skaitau apie panikos atakas, tiek randu, kad jos dažniausiai užeina be priežasties. O pavyzdžiui man nerimas ir panika prasideda nuo kažkokios tai minties ar minčių, net ir atsitiktinių, na čia tik kaip pavyzdį paimsiu: vyras užtruko, į galvą atėjo mintis, kad neduok Dieve, jam kas ne taip, ir viskas ...... tada vaizduotė jau savo daro...... - puolu skambint, jei neprisiskambinu, ar nepakelia, tada visai blogai, mintys tik apie tai, spaudžia krūtinę, šala rankos, nerandu vietos, galvoje mintys tik apie tai, na žodžiu..... Čia buvo tik pavyzdys. Kad prisigalvočiau, kas ne taip ar kas gali būti ne taip, man užtenka kažkokios į galvą atėjusios minties. Ir taip nuolatos, neturiu ramios minutės, jau labai pavargau.....
Ar čia man panikos atakos, ar tiesiog nerimo sutrikimai?
Aš esu sirgus depresija, gydžiausi antidepresantais, bet lyg ir viskas buvo susitvarkę. Protu suprantu, kad tai, kas su manim darosi nesveika, bet niekaip negaliu savęs įveikt, nepanikuot, negalvot ..... O santykiai šeimoje dėl to stipriai pablogėjo, vyras stengiasi suprasti, bet sunku jam Ar jau tiesiu taikymu pas daktarą lėkti ir vėl vaistus gerti? Kartais pagalvoju, kad visą gyvenimą juos ko gero man teks gerti O kaip vaikutis, nes ir apie jį galvojam kartais ......
nežinau, ar tikrai į tinkamą temą rašau....
Kiek skaitau apie panikos atakas, tiek randu, kad jos dažniausiai užeina be priežasties. O pavyzdžiui man nerimas ir panika prasideda nuo kažkokios tai minties ar minčių, net ir atsitiktinių, na čia tik kaip pavyzdį paimsiu: vyras užtruko, į galvą atėjo mintis, kad neduok Dieve, jam kas ne taip, ir viskas ...... tada vaizduotė jau savo daro...... - puolu skambint, jei neprisiskambinu, ar nepakelia, tada visai blogai, mintys tik apie tai, spaudžia krūtinę, šala rankos, nerandu vietos, galvoje mintys tik apie tai, na žodžiu..... Čia buvo tik pavyzdys. Kad prisigalvočiau, kas ne taip ar kas gali būti ne taip, man užtenka kažkokios į galvą atėjusios minties. Ir taip nuolatos, neturiu ramios minutės, jau labai pavargau.....
Ar čia man panikos atakos, ar tiesiog nerimo sutrikimai?
Aš esu sirgus depresija, gydžiausi antidepresantais, bet lyg ir viskas buvo susitvarkę. Protu suprantu, kad tai, kas su manim darosi nesveika, bet niekaip negaliu savęs įveikt, nepanikuot, negalvot ..... O santykiai šeimoje dėl to stipriai pablogėjo, vyras stengiasi suprasti, bet sunku jam Ar jau tiesiu taikymu pas daktarą lėkti ir vėl vaistus gerti? Kartais pagalvoju, kad visą gyvenimą juos ko gero man teks gerti O kaip vaikutis, nes ir apie jį galvojam kartais ......
