depresijosklubas.lt

- 2011 11 23, 19:15 #239325 Nežinau, gal jau buvo.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Raselo_arbatinukas

Todėl esu 99,9999999999999999999999999999999999% ateistė.

- 2011 11 23, 19:17 #239326

Nežinau, gal jau buvo.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Raselo_arbatinukas

Todėl esu 99,9999999999999999999999999999999999% ateistė.

Ai, man užteko paskaitinėti satan.lt, ir pasidomėti istorija. )

An outcast.

- 2011 11 23, 20:05 #239336

Ai, man užteko paskaitinėti satan.lt, ir pasidomėti istorija. )

Nepatiko?

- 2011 11 23, 20:10 #239337 Patiko ir eilinį kartą radau įrodymų, kad jokio dievo nėra, o ir šiaip sveikas mąstymas tam padeda. Dar naujas Mamontovo albumas neblogai veikia ateistiniam požiūriui sutvirtinti. )

An outcast.

- 2011 11 23, 20:15 #239338

As pati esu tikinti, bet toks primityvizmas vercia mane Dievo ieskoti savarankiskai...Gal tai ir gerai, juk kiekvienas Dieva turime priimti savyje ir jis yra toks, koki tu ji atrandi...

- 2011 11 23, 20:51 #239339

Kaip čia pasakius, tai ir yra dvejonės, neapsisprendimas tu tiki Dievu, ar ne. Kartais tiki, kartais netiki.

O gal tai salycio su Dievu ieskojimas..... Ilgas ir nelengvas tai kelias..... su visom abejonem, svyravimais ir blaskimais .....

"Nėra problemų - nėra galimybės vystytis".

- 2011 11 23, 20:58 #239340

Tikintis žmogus taip pat sėkmingai bijo mirties kaip ir netikintis. .

Čia atkapsčiau seną tavo teiginį, noriu paklausti - kodėl? Kodėl tikintis žmogus (būtent katalikas) turėtų bijoti mirties, jei po mirties jo laukia amžinasis gyvenimas? Aišku, jis gali jaustis kaltas, nedoras, nusidėjęs, ir niekas negarantuotas, kad jo laukia rojaus sodai, na, bet, tarkim, ištikimai tarnauji Dievui - kodėl bijai?

Žmogus yra biologinis padaras, todėl ir bijo mirties. Galų gale visus aplanko abejonės. Kaip rašė toks krikščionis mąstytojas: tik abejojantis žmogus yra iš tiesų tikintis.

- 2011 11 23, 21:23 #239344

Čia atkapsčiau seną tavo teiginį, noriu paklausti - kodėl? Kodėl tikintis žmogus (būtent katalikas) turėtų bijoti mirties, jei po mirties jo laukia amžinasis gyvenimas? Aišku, jis gali jaustis kaltas, nedoras, nusidėjęs, ir niekas negarantuotas, kad jo laukia rojaus sodai, na, bet, tarkim, ištikimai tarnauji Dievui - kodėl bijai?

Kaip ir minėjo insomnia, žmogus yra biologinis padaras, o tokie biologiniai „instinktai“ (tik kabutėse) paprastai veikia daug stipriau, nei logika. Na ir kas, kad žmogus tiki (ar net mano, kad žino), jog anam pasauly viskas bus geriau, jei jis sveiko proto ir jam nėra praplautos smegenys, mirties akivaizdoje vis tiek turėtų jausti baimę.
Žmogus toks jau yra, jei kiekvienas lengvai galėtų atsikratyti mirties baimės, tai stipriai susilpnėtų ir savisaugos „instinktas“, o tai daugeliui reikštų pražūtį ir kartu populiacijos nykimą.
Bent jau aš taip manau.

- 2011 11 23, 21:27 #239345 Galų gale visi turi užsilikusią perėjimo momento baimę. Bet koks perėjimo momentas (anksčiau jį lydėdavo ritualas) gąsdindavo nes tai buvo aktas liečiantis visą kosmogoniją

- 2011 11 23, 22:09 #239349 Taip, šitai daug ką paaiškina =)
Turiu draugę, kuri labai stipriai tiki. Ji sako, kad beveik nebijo mirties. Aš netikiu, kad nebijo. Bet gana akivaizdu, kad ji jos bijo ne tiek, kiek aš; ir senatvė jos taip nebaugina, apskritai ji mažiau desperatiška.

P.S. aš tai niekada neišsižadėčiau tikėjimo dėl puslapio internete ar pastraipos vikipedijoj. Žmogus gali netikėti ir aš tai suprasčiau, jei jis tam turėtų rimtesnių argumentų, nei kokio internauto pareiškimas.

- 2011 11 23, 22:22 #239353 Aš tiesiog netikiu ir tiek. O tokie dalykai, kaip puslapiai/sentencijos/knygos/dar kažkas tik sutvirtina mano ateizmą. Lygiai taip pat tokie pat dalykai sutvirtina jūsų tikėjimą.

An outcast.

- 2011 11 23, 22:53 #239355

Turiu draugę, kuri labai stipriai tiki. Ji sako, kad beveik nebijo mirties. Aš netikiu, kad nebijo. Bet gana akivaizdu, kad ji jos bijo ne tiek, kiek aš; ir senatvė jos taip nebaugina, apskritai ji mažiau desperatiška.

Na, viena yra sakyti, kad kažko nebijai, kai esi sveikas ir tai atrodo labai toli, o kita yra nebijoti tada, kai mirtis atrodo labai arti.
Šiaip visko būna, būna žmonės praplautomis smegenimis, pvz teroristai (bet čia turbūt nelabai skaitosi tokie atvejai, nes dažniausiai jiems būna kokiais nors būdais paveikta psichika), kurie dėl „švento tikslo“ gyvybę aukoja, būna vėžiu sergančiu žmonių, kurie priima mirtį kaip neišvengiamybę ir teigia, jog nebebijo. Na, visokių išimčių yra. Tik tiek, kad nebepaklausim tų žmonių ar tikrai jie nejautė jokios baimės pačiomis paskutinėmis akimirkomis...

- 2011 11 24, 00:02 #239359

P.S. aš tai niekada neišsižadėčiau tikėjimo dėl puslapio internete ar pastraipos vikipedijoj...

...net jei ta pastraipa - ištrauka iš Nobelio premijos laureato (filosofo ir matematiko) straipsnio. [Argumentum ad wikipedium]

- 2011 11 24, 05:47 #239379 Galiu tik tiek pasakyti.... Kai teko labai stipriai sirgti ir buti labai arti kitapus, tas mirties nerimas istiesu kazkur dingo.... Nebeliko tokia vertybe kaip artimieji, draugai.... ir is viso sis pasaulis..... NIEKO.... Tik mano ir Kurejo santikiai..... Lyg kazkam ruosciausi.... buvau rimtyje ir susikaupime...... Bet ir visisiskoje ramybėje....... Sio jausmo nepamirsio niekados...... Jis is esmes pakeite mano gyvenima.... (nors tai nebuvo klinikine mirtis). Tad nezinau kaip su tais „kumsciu“ mojavimais..... ir tikejimu i velnia.... Nes kitaip ir neina suprasti... jei tikima satanistiniais tinklalapiais..... Vistiek kazka tikit........

"Nėra problemų - nėra galimybės vystytis".

- 2011 11 24, 06:03 #239380 Jis ne satanistinis, o grynai ateistinis, pavadinimas toks specialiai, nes krikščiontys visus netikinčius į Jėzų Kristų ir Mergelę Mariją vadina arba pagonimis, arba satanistais. Leiskit, aš ir tas ir tas.

An outcast.